Ne tik užsienio valstybėse, bet ir Lietuvoje sukčiai atranda vis įmantresnių būdų, kaip iš gyventojų išvilioti jų pingus.
Ir nors šiuo metu dažniausiai siaučia telefoniniai sukčiai, kurie siunčia fiktyvias nuorodas į jūsų telefoną ar elektroninį paštą, tačiau kitų apgaulės formų taip pat yra ne viena.
Pavyzdžiui, sukčiai ant bankomatų įrengia vadinamąsias pinigų gaudykles.
Bankai pripažįsta – tokių atvejų yra buvę
Naujienų portalui tv3.lt kai kurie Lietuvoje veikiančių komercinių bankų atstovai pripažino, kad tokių sukčiavimo atvejų iš tiesų yra pasitaikę.
Štai „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas sako, kad minima schema, kai ant bankomatų pinigų išdavimo angų sumontuojamos pinigų gaudyklės, yra puikiai žinoma. Tiesa, pasak pašnekovo, tokie atvejai nėra dažni.
„Šiame elektroniniame amžiuje ji nėra tokia dažna – jos paplitimas buvo matomas Lietuvoje prieš gerą dešimtmetį. Nusikaltėliai montuodavo tam tikrus įrenginius ties pinigų išdavimo anga ir būtent juos naudojant pinigai prilipdavo. O klientas, negavęs pinigų, paprasčiausiai nueidavo nuo bankomato.
Tuo metu sukčiai tuo pasinaudodavo, pinigus atklijuodavo ir laukdavo kitos aukos“, – paaiškino L. Sadeckas.
Pasak banko atstovo, bene dažniausiai sukčių aukomis tapdavo senyvo amžiaus asmenys.
„Buvo stebimas sukčiavimo bumas, pasinaudojant senyvo amžiaus žmonėmis pensijų išmokėjimo dienomis, kadangi vyresnio amžiaus žmonės prieš dešimtmetį buvo itin linkę naudoti grynuosius pinigus, o nusikaltėliai to tik ir laukdavo.
Bankas pritaikė atitinkamus techninius-prevencinius sprendimus, kurie nebeleido sukčiams uždėti tokių įrenginių ar montuoti kitos įrangos, kaip, pavyzdžiui, mokėjimo kortelių nuskaitymo“, – paaiškino L. Sadeckas.
„Swedbank“ Lietuvoje atstove ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė naujienų portalui tv3.lt neužsiminė, ar minėtas sukčiavimo būdas yra žinomas ir gyventojai yra dėl to praradę pinigų.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nėra užfiksuota atvejų, kad „Swedbank“ bankomatu pasinaudoję klientai prarastų savo kortelės duomenis.
„Šiuo metu banko išduodamų mokėjimo kortelių informacija yra saugoma kortelės luste, todėl jos nuskaityti neteisėtomis priemonėmis praktiškai neįmanoma. Magnetinėje juostelėje esanti informacija operacijoms iš esmės nebenaudojama, todėl joje esanti informacija sukčiams nėra vertinga ir nesuteikia galimybės pasinaudoti svetimomis lėšomis.
Bankomato PIN kodo duomenų saugumą užtikrina virš klaviatūros įrengtas dangtelis, kuris yra daugumoje bankomatų. Jis neleidžia pašaliniams asmenims pamatyti įvedamo PIN kodo“, – kalbėjo D. Taučkėlaitė.
Rizika prarasti savo pinigus išlieka visuomet?
Naujienų portalui tv3.lt „Nord Security“ technologijų vadovas Tomas Smalakys pasakojo, kad minėtas sukčiavimo būdas, kuomet pinigai nugvelbiami įrengiant papildomas detales bankomatuose, yra žinomi.
Be to, pašnekovas užsimena ir apie dar vieną gudrybę, kurią anksčiau išbandydavo sukčiai.
„Ant bankomato pagrindinės klaviatūros yra uždedamas papildomas sluoksnis mygtukų. Tada žmogus ateina, suveda savo banko kortelės PIN kodą ir galiausiai atlieka norimą transakciją.
Bet kadangi ant tų originalių mygtukų yra uždėtas dar vienas sluoksnis, jie yra įsimenami ir nusiunčiami vadinamiems hackeriams“, – kalbėjo IT žinovas.
Tačiau T. Smalakys sako, kad vien tik PIN kodo vagims nepakanka.
„Papildomai sukčiai dar turi kažkaip nuskaityti ir banko kortelę. Jie tai gali padaryti keliais būdais. Pavyzdžiui, fiziškai – pavogti. Bet įprastai, kai žmogus pamato, kad neturi banko kortelės, jis paskambina į banką ir ją užblokuoja.
Tad sukčiai gali bandyti tą kortelę nuskaityti, kadangi visos bankinės kortelės yra su bekontakčiais atsiskaitymais. Vadinasi, tokiems asmenims iš esmės nereikia net tos kortelės priliesti. Taigi jeigu ta kortelė nėra apsaugota, pavyzdžiui, nėra laikoma piniginėje, kas galėtų sutrikdyti bangas, būdami šalia, hackeriai tiesiog gali ją nuskaityti ir nuklonuoti jos čipą“, – komentavo pašnekovas.
Pasak jo, tokiu atveju sukčiai jau žinos ne tik PIN kodą, bet vėliau gali ir patys susikurti fizinę kortelę.
„O tai padaryti labai paprasta. Bankinių kortelių numeriai yra pardavinėjami tamsiajame internete.
Nors dabar bankai taiko įvairias apsaugos priemones, tačiau dar gerokai anksčiau buvo labai populiaru kredito kortelę nusipirkti vėlgi iš to paties tamsiojo interneto.
Jeigu mes perkame kokius nors daiktus internetinėje svetainėje ir ten suvedame ne tik savo bankinės kortelės numerį, galiojimo datą, bet ir trumpąjį 3 skaitmenų kodą, tikėtina, kad tamsiajame internete tai anksčiau ar vėliau irgi gali atsidurti“, – pastebėjimais dalijosi T. Smalakys.
T. Smalakys taip pat primena istoriją, kai ne taip jau ir seniai sukčiai atakavo gyventojus ir bandė sužinoti jų asmens kodus.
„Sužinoję asmens kodą, jie vėliau mėgindavo atspėti prisijungimo duomenis prie banko. Kitaip tariant, sukčiai atspėdavo prisijungimo duomenis, banko kortelės savininkas patvirtindavo tai su „Smart-id“ ir tuomet jie patekdavo į internetinį banko puslapį, kur galima matyti ne tik savo turimas asmenines lėšas, bet ir įvykdyti pervedimus į kitas sąskaitas ir pan.“, – kalbėjo jis.
Kaip teigė pašnekovas, buvo ir tokių žmonių, kurie patvirtindavo autentifikavimo kodą ne tik prisijungiant sukčiams prie jų internetinės bankininkystės, bet ir įvykdant tam tikrą transakciją.
„Žmonės kartais net gali nesuprasti, kas, kur, kaip ir kada čia įvyko, tačiau mėnesio pabaigoje gauna banko išrašą, kuriame mato, kad nuo kortelės buvo nuskaityti pinigai, tarkime, sužino, kad nuo jo kortelės buvo nuskaičiuota 10 tūkst. eurų“, – tikino jis.
Ragina apsidairyti, pažiūrėti į bankomatus
Jeigu nenorite netikėtai prarasti savo pinigų, D. Taučkėlaitė gyventojams pataria atkreipti dėmesį ir į tai, kaip yra suvedamas PIN kodas.
„Bankomate ar kortelių skaitytuve suvesti kortelės PIN kodą taip, kad jo nematytų aplinkiniai, nepalikti savo kortelės be priežiūros, kur ji taptų nesunkiai prieinama pašaliniams asmenims.
Jei manote, kad jūsų kortelės PIN kodą galėjo sužinoti kitas žmogus, rekomenduojame jį nedelsiant pasikeisti. Jei praradote kortelę, turėtumėte nedelsdami ją užblokuoti per banko programėlę, interneto banke ar susisiekę su banku“, – patarė banko atstovė.
L. Sadeckas taip pat gyventojams rekomenduojama nepatingėti ir apžvelgti, ar bankomate nėra matoma tam tikrų pasikeitimų, pavyzdžiui, pažeistų detalių.
„Nepaisant to, kad sukčiavimo schema yra ganėtinai sena, visuomet rekomenduojame likti budriems ir atkreipti į pinigų išdavimo nišos veikimo klaidas, mokėjimo kortelės įdėjimo angos pakitimus ar kitas neįprastas žymes, pavyzdžiui, klijų, dažų ar nubrozdinimų likučius“, – patarė L. Sadeckas.
„Nord Security“ atstovas T. Smalakys savo ruožtu tikina, kad gyventojai taip pat turėtų nepamiršti, jog sukčiai šiais laikais yra dažniau sutelkę dėmesį į internetinę erdvę.
„Reikalinga įskiepyti žinią, kad nereikia spausti bet kokių įtartinų nuorodų. Be to, vertėtų naudoti ir sudėtingesnius slaptažodžius, saugoti savo asmeninius prisijungimo duomenis.
Jeigu buvo pastebėta įtartina nuoroda, vyresnio amžiaus žmonės taip pat gali paskambinti savo vaikams ar anūkams, pasikonsultuoti, paklausti. Nes įprastai jaunesnio amžiaus asmenys yra labiau išprusę skaitmeniškai. Ir galbūt tas patarimas jums sutaupys ne vieną tūkstantį eurų“, – patarė T. Smalakys.
Pašnekovas svarsto, kad edukacija, susijusi su finansiniu raštingumu, yra itin svarbi. Mat patys sukčiai taip pat nesnaudžia ir, tikėtina, sugalvos, nors ir ne naujų, bet įmantresnių būdų, kaip nugvelbti jūsų turimus pinigus.
„Vertinant dabartinę tendenciją, galima pastebėti, kad viskas kuo toliau, tuo labiau persikelia į skaitmeninį pasaulį.
Rizikų gali atsirasti ir dėl dirbtinio intelekto, kadangi jau dabar galima matyti, kaip AI sugeba atkurti ne tiks asmens balsą, bet ir tembrą, manieras. Tad, manau, kad galbūt ateityje pamatysime ne inovatyvius, tačiau originalius sukčiavimo būdus“, – apibendrino T. Smalakys.
SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė naujienų portalui tv3.lt taip pat pasakojo, kad istoriškai yra buvę atvejų, kai vagys bando įmontuoti mechanines pinigų gaudykles bankomatuose.
Tačiau pašnekovė tikina, kad tokie bandymai nugvelbti gyventojų pinigus baigdavosi nesėkmingai.
„Matome, kad finansiniai sukčiai dabar retais atvejais savo pastangas nukreipia į bankomatus, dažniausiai dabar pinigus bandoma išvilioti tiesiai iš gyventojų ar įmonių, pasitelkiant įvairius sukčiavimo, socialinės inžinerijos būdus“, – paaiškino ji.
Be to, kaip atkreipia dėmesį D. Uosytė, bankomatuose taip pat naudojama apsauga nuo neleistinų įrenginių prijungimo, yra ir kamerų ar kitų apsaugos priemonių.
„Bankomatai įrengiami saugiose viešose vietose – dažniausiai banko skyriuose ar prekybos centruose, kur būtų sudėtinga nepastebėtam vagiui montuoti bet kokius įrenginius“, – kalbėjo D. Uosytė.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras skaičiuoja, kad pernai sukčiai išviliojo daugiau nei 12 mln. eurų, iš kurių nukentėjusiems pavyko sugrąžinti 900 tūkstančių. Žmonių nuostoliai siekia 11,4 mln. eurų.
