„Luminor“ banko ekonomistas Žygimintas Mauricas socialiniame tinkle rašė, kad ilgą laiką turtingiausiu Baltijos šalyse buvo laiomas Talino regionas – Harju apskritis.
Tačiau 2022 m., kaip teigė Ž. Mauricas, Vilnius išsiveržė į priekį ir galiausiai aplenkė Taliną.
Įspūdingas Vilniaus šuolis, turint omenyje, kad dar 2014 metais Talino regionas buvo 22 proc., o 2004 metais – net 40 proc. turtingesnis nei Vilniaus regionas.
Įdomu ir tai, kad 2022 metais Vilniaus regiono nominalus BVP (bendrasis vidaus produktas) vienam gyventojui pasivijo ES vidurkį, tad norint pasižiūrėti, kaip gyvena vidutiniai europiečiai, pakanka nuvažiuoti į Vilnių“, – kalbėjo jis.
Kaunas neatslieka
Ž. Mauricas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Kaunas sparčiai vejasi Rygą.
„2015 m. atotrūkis tarp Rygos ir Kauno siekė 30 proc., o 2022 m. – jau tik 19 proc.. Dauguma kitų Lietuvos regionų taip pat demonstravo spartų augimą, tačiau atotrūkis tarp Vilniaus bei kitų Lietuvos regionų išlieka nemenkas.
Santykinai didesnis mažiau pasiturinčių regionų svoris Lietuvoje paaiškina, kodėl Estijos, kuri iš esmės yra vieno miesto valstybė, BVP vienam gyventojui yra aukštesnis nei Lietuvos. Estijos BVP vienam gyventojui 2022 m. siekė 76 proc. ES vidurkio, o Lietuvos – 67 proc., nepaisant to, kad Vilniaus regiono rodiklis siekė 100 proc. ES vidurkio, o Talino – 99 proc.“, – kalbėjo ekonomistas.
Tuo metu Latgalės regionas išlieka vienu skrudžiausiu regionu Baltijos valstybėse, o šis atotrūkis tik didėja.
„Tai yra nemenkas iššūkis Latvijai (ir ne tik) – ypač turint omenyje išaugusią konfrontaciją tarp Rytų ir Vakarų ir tai, kad šiame regione latviai (46%) nesudaro gyventojų daugumos (didžiausiame Latgalės mieste Daugpilyje latviai tesudaro 21 proc. gyventojų, o daugumą gyventojų sudaro rusai ir baltarusiai).
Savo kelionės dviračiu palei rytinį Baltijos šalių pasienį metu atkreipiau dėmesį, kad ir kituose Latgalės miesteliuose (pvz., Kraslavoje, Ludzoje, Dagdoje) viešojoje erdvėje vyrauja rusų kalba ir būtent rusų, o ne anglų, kalba nemažoje Latgalės dalyje yra „lingua franca“ (latvių/latgalių kalba yra plačiai naudojama šiaurinėje Latgalės dalyje, ten taip pat yra plačiau naudojama anglų kalba)“, – rašė Ž. Mauricas.
Pasak ekonomistas, per menkas latvių ir anglų kalbos naudojimas tolina šį regiona nuo Europos Sąjungos ne tik ekonomiškai, bet ir vertybiškai.
„O menkas ekonominės pažangos lygis (Latgalės BVP vienam gyventojui yra panašus kaip Rusijoje ir Baltarusioje) bei plačiai paplitęs rusų kalbos naudojimas sudaro palankesnes sąlygas Rusiją ir Baltarusią užvaldžiusiems autoritariniams režimams daryti poveikį šio regiono žmonėms.
Įdomu tai, kad Estijoje esančiame Narvos regione (Ida Viruma) estai sudaro dar mažesnę dalį (18 proc.) gyventojų nei latviai Latgalėje (46 proc.), tačiau šis regionas yra kone du kartus turtingesnis nei Latgalė (ir keturis kartus nei Rusija), o tai mažina regiono gyventojų norą žavėtis Rusijos ir Baltarusios režimais (vien ko verta istorija apie Narvoje ir Ivangorode už ES lėšas įrengtas promenadas – Ivangorode ji kainavo daugiau, bet yra 8 kartus trumpesnė)“, – svarstė jis.
Ekonomisto surinktais duomenimis, Talino regione (Harju apskrityje) yra sukuriama 60 proc. Estijos BVP, o Vilniaus regione (Vilniaus apskrityje) – vos 44 proc. Lietuvos BVP (Rygos regione yra sukuriama 69 proc. Latvijos BVP).
