Taip yra įsitikinęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas. Jo iniciatyva trečiadienį komitetas svarstė, ką šioje reikėtų pakeisti.
„Esu įsitikinęs, kad metas peržiūrėti notarų veiklą iš esmės, įvertinti, ar teisinga yra riboti jų skaičių, galbūt didžiuosiuose miestuose, atidžiai patikrinti paslaugų įkainius ir panaikinti privilegijuotas apmokestinimo sąlygas.
Pavyzdžiui, didžiausias pajamas gavęs notaras praeitais metais deklaravo 1,2 mln. eurų pajamų, sumokėjo 11 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) arba 15 proc. po leistinų atskaitymų“, – komiteto posėdyje kalbėjo M. Majauskas.
Apskritai dešimtukas daugiausia pajamų gavusių notarų pernai uždirbo vidutiniškai apie 700 tūkst. eurų, o vidutiniškai sumokėjo apie 10 proc. GPM.
M. Majauskas sakė nesuprantantis, kodėl notarai moka kur kas mažesnius mokesčius nei pagal darbo sutartis dirbantys gyventojai.
Iš viso praėjusiais metais už notarines paslaugas, kurias pirkti kai kuriais atvejais yra privaloma (pvz., perkant ar parduodant nekilnojamąjį turtą), gyventojai ir verslas sumokėjo daugiau kaip 40 mln. eurų.
Pokyčius numato rudenį
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė pasakojo, kad jos atstovaujama ministerija siūlė, kad notarų įkainiai būtų nustatomi ne teisingumo ministro įsakymu, kaip yra dabar, o Vyriausybės nutarimu.
Be to, pasak viceministrės, siūloma nustatyti, kad ne tik notarai, bet ir visi asmenys, vykdantys individualią veiklą, gavę pajamų, kurios viršys pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo ribą, negalės rinktis 30 proc. leidžiamų atskaitymų, o turės deklaruoti faktines išlaidas.
Ministerija žada atitinkamus įstatymų pakeitimų projektus pateikti Seimui rudens sesijoje.
Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Rasa Rakauskienė priminė jos atstovaujamos institucijos atliktą notarų veiklos reguliavimo auditą.
Jo metu, anot auditorės, paaiškėjo, kad dabartinis notarų pasaugų įkainių nustatymas yra abejotinas. Esą nėra aiškių kriterijų, kaip įkainiai nustatomi ir kaip jie taikomi.
Galiausiai Valstybės kontrolė yra rekomendavusi Vyriausybei peržiūrėti notarų įkainių nustatymo taisykles iki 2024 m.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas atkreipė dėmesį, kad, kitaip nei pirkdami kavą, pirkdami notarų paslaugas klientai nežino, kokia bus tų paslaugų kokybė. Dėl to notarų veiklą turi reguliuoti valstybė.
Pasak Š. Kesarausko, dabartinė notarų įkainių nustatymo tvarka, kai ministerija nustato minimalius įkainius, prieštarauja konkurencijos teisei. Taip pat nėra pagrįstas ir dabartinis notarų skaičiaus ribojimas. Esą jis galėtų būti diferencijuojamas bent jau didžiuosiuose miestuose.
Registrų centro paslaugų valdymo direktorė Diana Vilyte informavo, kad jos atstovaujama valstybės įmonė savo paslaugas notarams parduoda vidutiniškai už 17 eurų, o notarai už sandorio tvirtinimą gauna apie 2,5 tūkst. eurų pajamų.
Registrų centras siūlo kai kuriais atvejais atsisakyti dabar reikalaujamo privalomo sandorių notarinio tvirtinimo.
Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė žadėjo, kad jos atstovaujama ministerija planuoja 2022 m. Seimui pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima keisti notarų paslaugų įkainius. Be kita ko, ministerija esą taip pat siūlys atsisakyti kai kurių sandorių privalomo notarinio tvirtinimą.
Viceministrė priminė, kad visoje Lietuvoje turi teisę veikti 300 notarų, tačiau esą ne visos vietos yra užimtos (užimtų tėra 244).
Džiaugiasi dėmesiu
Atsakydamas į komiteto posėdyje išsakytus priekaištus, Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis tikino, kad pagal visuomenės apklausas notarais pasitikima kur kas labiau nei Seimo nariais, Vyriausybe ar kitomis institucijomis.
Pasak M. Stračkaičio, 50 mažiausiai uždirbančių notarų, kas mėnesi gauna 1–2 tūkst. eurų pajamų. Esą net sumažinus dabartinius įkainius vis tiek bus tie notarai, kurie uždirbs daugiausia.
Rūmų vadovas taip pat priminė, kad notarai ir jų darbuotojai, kitaip nei bet kurios kitos profesijos atstovai, už savo veiksmus atsako visu savo turtu.
Galiausia, anot M. Stračkaičio, Notarų rūmai iš savo lėšų įdiegė galimybę sandorius tvirtinti nuotoliniu būdu, tam nenaudojant jokių valstybės lėšų.
„Džiaugiamės, kad Valstybės kontrolė, Seimo komitetas domisi notariatu. Esame pasiruošę pokyčiams“, – komiteto posėdyje tikino M. Stračkaitis.
