N. Kvietkauskaitė tikina, kad maisto produktai Lietuvoje yra geresnės kokybės nei Lenkijoje. Tačiau mažesnių kainų mūsų gamintojai negali pasiūlyti dėl mažesnės rinkos. Vis dėlto akcijų metu lietuviams esą nebūtina važiuoti apsipirkti pas kaimynus.
Anot verslininkės, išaugusios kainos keičia ne tik įprastų pirkėjų elgesį. Dėl krizės padidėjo ir vagysčių iš parduotuvių skaičius, vagišiai netgi organizuojasi į grupes vogti brangesnius produktus.
Tačiau vienintelėje tinklo automatinėje parduotuvėje, kuri neturi pardavėjų, vagysčių yra mažiau. Tiesiog sistema supranta, kai kas nors nori išeiti nesusimokėjęs, automatiškai užrakina duris ir tokiam žmogui tenka laukti policijos.
Apie visa tai – interviu su „Iki Lietuva“ generaline direktore N. Kvietkauskaite.
Pirkėjų elgesys pasikeitė
Infliacija Lietuvoje jau kurį laiką viršija 20 proc. Kaip išaugusios kainos keičia pirkėjų įpročius?
Neabejotinai keičia. Matome pirkėjų krepšelio struktūrinius pokyčius. Žmonės daugiau produktų perka per akcijas. Pasidarė itin populiarūs privatūs prekių ženklai, jų dalis bendruose pardavimuose auga.
Gana detaliai analizuojame asortimentą pagal produktų kainų lygį – ekonominį, vidutinį, aukštesnį. Tad matome, kad yra tam tikras perslinkimas. Tie pirkėjai, kurie anksčiau pirko aukštesnių kainų lygio produktus, eina į vidutinį kainų lygį, o ta dalis pirkėjų, kurie pirko vidutinio kainų lygio produktus, pradeda pirkti ekonominio kainų lygio produktus.
Neišvengiamai tas perskirstymas yra. Tačiau labai norėčiau pabrėžti, kad jis nėra dramatiškas. Jis nėra didelis, bet taip, tokia tendencija yra.
Išaugus kainoms viskas daugiau kainuoja ir darbuotojams. Kiek planuojate didinti jų atlyginimus kitais metais?
Pradėčiau nuo šių metų, per kuriuos atlyginimą kėlėme netgi du kartus. Žinote, kad mūsų įmonėje dirba daugiau nei 6 tūkst. darbuotojų, ir tie atlyginimai buvo keliami nuo 4 iki 14 proc. Parduotuvių vadovams nuo balandžio 1 d. kilo dar 5 proc., o kintama priedų dalis buvo įtraukta į bazinį atlyginimą.
Pokyčių dėl atlyginimų buvo tiek šiais, tiek praėjusiais metais. Jų augimas tikrai nemažas ir pagal tai esame aplenkę dalį mūsų konkurentų. Kitais metais augimą planuojame pagal tai, kokį efektyvumą mums pavyks pasiekti.
Puikiai suprantate, kad, šitaip augant elektros kainoms ir esant tokiai infliacijai, lankstumas ir galimybės kelti atlyginimus nesiejant to su efektyvumu tampa ribotos. Ir pirmiausiai žiūrime, kiek efektyvumo projektų pavyks įgyvendinti. Nuo to priklausys atlyginimų kėlimas.
Dabar koncentruojamės į tai, kaip įgyvendinti daugiau efektyvumo projektų. Tai atrištų mums rankas šiek tiek didesniam atlyginimų kėlimui.
Kaip jūsų verslą veikia išaugusios elektros ir apskritai energetikos kainos?
Labai stipriai veikia. Manau, kad ne vien tik mus – visą rinką. Visi įmonėse esame atsakingi už jų finansinius rezultatus – už pelną ir nuostolius. Elektra, iki šiol buvusi nedidelė kaštų eilutės dalis, staiga tapo 3 kartus didesne kaštų eilute. Dėl to paties – ir 3 kartus svarbesne kaštų eilute, negu buvo iki tol.
Tam, kad išsaugotum įmonės pelningumą ir galėtum toliau garantuoti akcininkams pažadėtus rezultatus, reikia peržiūrėti visą pelno–nuostolio struktūrą. Galimybes, kur gali daugiau uždirbti, kur gali daugiau sutaupyti, kokius papildomus efektyvumo projektus galėtum įgyvendinti, kad, nepaisant pabrangusios elektros, akcininkams galėtum generuoti tą pačią investicinę grąžą.
Iššūkių tikrai turime, neslėpsiu šito. Manau, kad turime ir gana gerą planą, kaip su tuo tvarkytis. Bet bus daug pokyčių ir įmonėje, ir su procesais, su įrankiais, kuriuos naudojame, ir su investicijomis į saulės paneles, ir įvairūs elektros taupymo projektai. Žodžiu, dar daug, daug šiandien ant stalo.
Bananai parduotuvėse pabrango 60 proc.
Kiek per savaitę ar mėnesį pati išleidžiate maistui?
(Nusijuokia) O koks puikus klausimas. Žinokite, aš esu nedidelė leidėja. Per savaitę, aš sakyčiau, jeigu maistui... Išleidžiu, matyt, kokius 50–60 eurų, ne daugiau.
Bet čia, greičiausiai, dėl mitybos. Aš esu vegetarė. Ir dažniausias pirkinys, kurį rasite mano krepšelyje, yra vaisiai ir daržovės. O kadangi „Iki“ garsėja gerais vaisiais ir daržovėmis, ir tuo labiau didelėmis akcijomis, ir dar papildomoms nuolaidoms, jeigu surenki daug žingsnių, aš tikrai neišleidžiu daug. Toks tas mano krepšelis.
Kartais papiktnaudžiauju saldumynais, bet kolegos tada juokiasi iš manęs, tada niekam nieko neleidžiu.
O kas jums labiausiai pabrango per metus?
Matyt, tie patys vaisiai, daržovės labiausiai ir pabrango. Bet kadangi pati suma, kurią išleidžiu, nėra didelė, sakykime, kad visa tai galima kažkaip „suvirškinti“.
Gal paminėsiu tam tikrą „valiutą“ mažmeninėje prekyboje – bananus. Jie yra pats perkamiausius vaisius Lietuvoje ir tuo pačiu, galima sakyti, tam tikras valiutos ekvivalentas. Priminsiu, kad praėjusiais metais parduotuvėje bananas kainavo 0,99 euro už kilogramą, o šiuo metu kainuoja 1,59 euro.
Jeigu vertinti labai grubiai, tai yra 60 proc. pabrangimas. Ir tai tikrai nėra susiję su mažmenininkų noru pasipinigauti, tiesiog pirkimo kainos tiek pakilo. Ir dėl to mes nebeturime akcijų po 0,49 euro ar 0,69 euro, kokias darydavome praėjusiais metais.
Tiesiog dėl to, kad derliai prasti, kad pabrango konteineriai, kuriais bananai gabenami į Europą. Kainos yra labai sukilusios ir pirkėjai tą mato. Ir nemažai yra tokių prekių, kurių kainos smarkiai pakilusios. Bet tai nėra produktai, kuriuos perki dešimtimis kilogramų, kad labai stipriai pasijaustų krepšelyje.
Kodėl Lietuvoje nebus taip pigu, kaip Lenkijoje
Užsiminėte, kad dažniausiai perkate vaisius ir daržoves, o ko niekada neperkate Lietuvos parduotuvėse?
Kadangi nesu, sakykime taip, visavalgė, tai yra daug produktų, kurių neperku. Bet ne todėl, kad neperku Lietuvoje, bet kad apskritai jų nevartoju. O jeigu vartočiau ir buvo laikas, kai vartojau, tai viską pirkdavau Lietuvoje.
Norėčiau pasididžiuoti, kad turime labai gerus gamintojus ir labai gerą šviežių maisto produktų kokybę. Jeigu palyginti netgi su ta pačia Lenkija (gerbiame savo kaimynus, vertiname ir branginame juos), pagal kokybinius parametrus lietuviški produktai tikrai yra geresni. Tiek pieno produktai, tiek mėsos produktai.
Ir dėl to jie pas mus brangesni nei Lenkijoje?
Ir labai natūraliai dėl to brangesni. Aš manau, kad brangesni ne tik dėl to, kad kokybė geresnė, bet dar ir dėl to, kad mes esame maža rinka.
Niekada nereikia pamiršti, kad gamindami Lietuvoje neturime tokios masto ekonomijos, kokią turi tie patys lenkai. Kol gaminame vietos rinkai, tol mūsų savikainos natūraliai yra didesnės.
Visą laiką labai norisi palaikyti gamintojus, kurie gamina Lietuvoje. Gerbiame jų sunkų darbą. Atsižvelgiame į visus sunkumus, su kuriais jie susiduria. Ir suprantame, kad kartais negali padaryti neįmanomų dalykų vien dėl rinkos dydžių.
Bet užtai labai džiaugiamės, kad jie nenuleidžia kokybės kartelės. Pradėti naudoti antrarūšę žaliavą yra labai paprasta, bet tai veda į niekur. Tada apskritai prarasi išskirtinumą. Dabar bent sakome „Rinkis prekę lietuvišką“, suponuodami, kad ji kokybiška.
Užsiminėte apie Lenkiją. Kiek, jūsų vertinimu, lietuvių apsipirkimas Lenkijoje yra problema?
Sakyčiau, tai yra mūsų realybė. Apsipirkimas Lenkijoje ypač regionų, kurie yra šalia sienos, visada buvo. Galbūt buvo šiek tiek sunerimta vasario 1 d., kai Lenkija labai garsiai paskelbė, kad panaikina pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir bus galima viską nusipirkti pigiau.
Bet infliacija kirto ir Lenkijoje. Mes tikrai stebime Lenkijos kainas ir matome, kiek daug produktų ten pabrango, palyginti su vietine kainų baze. Ir kai kuriais atvejais pabrango dar daugiau nei Lietuvoje.
Suprantame, nuo gerų kaimynų tvoros nepasistatysi. Stebime, kas vyksta ten, kai darome akcijas, jos yra gana agresyvios. Jų metu parduodame, jeigu ne tokiomis pačiomis (kartais netgi ir žemesnėmis), tai labai artimomis kainomis, kaip yra Lenkijoje.
Įvertinus visus kaštus, tikrai nėra prasmės važiuoti. Bet kadangi pirkimas per akcijas turi truputį medžioklės instinkto, suprantame, kad tai yra realybės dalis, šito neišvengsime.
Vis dėlto nepastebime, kad pirkėjų srautas į Lenkiją būtų išaugęs. O kad to buvo visą laiką, tai ir bus. Žmonės ten perka ne tik maisto produktus, jų dalis bene mažiausia. Kalba eina apie statybines medžiagas, baldus, didesnius pirkinius, kai žmogus pasidaro jautrus taupyti didesnes pinigų sumas.
Dėl ko pritrūko produktų prasidėjus karui
Kaip karas Ukrainoje paveikė mažmeninę prekybą Lietuvoje?
Neabejotinai paveikė. Pirmiausia asortimente neliko dalies prekių. Žinote, kad buvome vieni pirmųjų, kurie atsisakė prekiauti rusiškais ir baltarusiškais produktais. Labai greitai išėmėme juos iš asortimento. Reikėjo persiorientuoti ir surasti, kuo užpildyti lentynas.
Bet, sakyčiau, tai buvo lengvoji dalis. Žinote, ir mes aukojame labai daug Ukrainai, padedame dirbdami ir su Raudonuoju kryžiumi, ir su Maisto banku. Rinkoje pradėjo stigti kai kurių produktų.
Pavyzdžiui, bakalėjos produktai, kruopos, tie patys ryžiai, auginami ne Lietuvoje. Reikia sulaukti, kol jie atplauks. Taigi susidubliavo kiekiai, kuriuos pirko mūsų pirkėjai, kad apsisaugotų ir savo sandėliukuose turėtų atsargos, su produktais, kuriuos reikėjo paaukoti. Kiekiai Lietuvai pasidarė per dideli ir jų pradėjo trūkti.
Taip pat susidūrėme su pakuočių trūkumu: pradėjo trūkti kamštelių, stiklo taros. Daug daug dalykų, kas sujaukė tiekimo grandines. Ir patiems gamintojams, ir mums reikėjo persiorientuoti, keisti asortimentą.
Tikiuosi, pirkėjai gal labai nepastebėjo, bet tikrai yra nemaža dalis kategorijų, kuriose produktai, kurie nebuvo patys populiariausi, dingo iš asortimento. Gamintojams reikėjo rinktis, kam naudoti tarą – ar patiems populiariausiems produktams, ar mažiau populiariems.
Kita vertus, teigiamai verslą veikia tai, kad mūsų šalyje turime daugiau nei 50 tūkst. ukrainiečių. Tai automatiškai prisideda prie didesnio vartojimo.
Kitas teigiamas dalykas, kad turime daugiau nei 150 kolegų ukrainiečių, kurie dirba mūsų parduotuvėse. Tuo labai džiaugiamės, šiltai priėmėme juos į kolektyvą, o kartu tai padeda spręsti ir darbuotojų trūkumo problemą.
Parduotuvės be pardavėjų ir vagys
Į ką pirmiausiai atkreipiate dėmesį, kai užeinate į parduotuvę? Kodėl?
Bendrą atmosferą. Kaip mažmenininkė, iš principo vertinu, ar gerai jaučiuosi atėjusi į parduotuvę. Čia susideda daug mikroelementų: apšvietimas parduotuvėje, kaip ji mane pasitinka, kokiomis prekėmis, kuo nustebina, nudžiugina.
Kitas labai svarbus dalykas, kaip lengvai galiu naviguoti parduotuvėje, ar jos išdėstymas yra intuityvus. Ar natūraliai galiu suprasti, kur kokią prekę rasti.
Už viso šito yra didelis mokslas ir visi mažmenininkai bando atrasti tą patį idealiausią parduotuvės išdėstymą, kad apsipirkimas būtų lengvas, patogus ir paprastas.
Šiemet atidarėte pirmą parduotuvę be pardavėjų. Kaip pasiteisino šis eksperimentas, kada tikėtis daugiau tokių parduotuvių?
Pasiteisino taip, kad planuojame atidaryti ir daugiau tokių parduotuvių. Bet labai noriu pabrėžti, kad tai yra eksperimentas.
Vaizdo technologijos (parduotuvės – be matomų žmonių, bet tai nereiškia, kad nėra žmonių, kurie aprūpina parduotuvę, į lentynas deda prekes), yra viena iš pačių perspektyviausių. Klausimas, kokia apimtimi ir kokio dydžio parduotuvėse ją bus galima įdarbinti.
Labai rimtai žiūrime į šį vis dar eksperimentą. Vieną tokią parduotuvę planuojame atidaryti po Naujųjų metų. Jei dabar turime 60 kv. m ploto autonominę parduotuvę, tai kitais metais planuojame atidaryti 100 kv. m parduotuvę. Taip pat kitais metais planuojame atidaryti ir konteinerines parduotuves.
Šitos technologijos nenuguldysime į stalčių. Priklausomai nuo to, kaip seksis, kaip pirkėjai priims, o mes jais tikime, Lietuvos pirkėjai naujoves mėgsta, žiūrėsime, kiek daugiau tokių parduotuvių galės būti ateityje.
Palyginti su įprastinėmis parduotuvėmis, naujose autonominėse parduotuvėse be pardavėjų, vagysčių yra daugiau ar mažiau?
Palyginti su bendrai pakilusiu vagysčių lygiu, susijusiu su ekonominiu sunkmečiu, tokiose parduotuvėse vagysčių skaičius yra mažesnis.
Algoritmai dirba labai gerai ir jeigu mato, kad kas nors bando išeiti nesusimokėjęs, šiuo metu mes tikrai esame ne vieną atvejį pridavę policijai, kai automatiškai užsirakina parduotuvės durys. Irgi technologijų nauda, kad negali išeiti, sėdi kaip narvelyje ir lauki, kol policija atvažiuos.
Apeliuoju į pirkėjų sąmoningumą ir prašymas būtų didelis, kad apskritai nevogti. Bet, ypač automatinėse parduotuvėse, nes turime visas priemones, kaip tai užkardyti.
O kiek padaugėjo vagysčių dėl sunkmečio, kaip sakote?
Galiu pasakyti, kad šiek tiek tikrai yra išaugęs. Dirbame su šituo, bet matome, kad padidėjo ir organizuoto nusikalstamumo, yra atsiradusios grupuotės, kurios vagia brangesnius produktus. Net jei ir samdome saugos tarnybas, jos ne visą laiką spėja suvaldyti situaciją.
Didmiesčiuose ar mažesniuose miestuose labiau padaugėjo vagysčių?
Sakyčiau, gal daugiau didmiesčiuose ir prastesnės reputacijos rajonuose. Galėčiau paminėti tą pačią stotį, kur daug besikeičiančio kontingento ir natūraliai ten, matyt, istoriškai susiklostė, kad kriminogeninė situacija prastesnė, ir tai atsispindi vagysčių skaičiuje.