Sunkumų kyla daugiau, kai išankstinei senatvės pensijai gauti tenka įrodyti savo stažą buvusioje sovietų armijoje. Tokiu atveju tenka siųsti prašymą į pačią Rusiją ir tikėtis gauti atsakymą.
Situacija su darbo stažu Ukrainoje – daug paprastesnė, nes pensiją gali skirti pati Ukraina, taip pat, esant nepakankamam stažui, gali būti sumuojami Lietuvoje ir Ukrainoje įgyti darbo stažai.
„Sodra“ paaiškino, kas gali gauti išankstinę senatvės pensiją, koks jos dydis ir išimtys. Taip pat pateikė skaičiavimus, kokiais atvejais ir kaip bus mažinama senatvės pensija tiems, kurie gavo išankstinę.
Laukiant atsakymo iš Rusijos, negali dirbti
Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės iškėlė diskusiją apie išankstinę pensiją. Vieni tikino, kad tai buvo geriausias jų sprendimas ir labai tuo džiaugėsi.
Kiti įspėjo, kad prasidėjus su išankstine pensija teks gailėtis, nes visą gyvenimą gali būti gaunama mažesnė senatvės pensija.
„Viskas priklauso nuo to, kiek liko iki senatvės pensijos, ir stažo. Norint, kad suėjus pensijiniam amžiui pensijos dydis būtų atstatytas, pavyzdžiui, šiais metais einant reikia 40,6 metų stažo“, – aiškino viena moteris.
Kita pridūrė, kad nuo senatvės pensijos bus nuskaičiuojama tada, kai į išankstinę pensija išeinama iki senatvės pensijos likus daugiau nei 5 metams.
Žmonės taip pat kalbėjo apie tai, ko reikia, kad norint gauti išankstinę pensiją į stažą būtų įskaičiuotas tarnybos Rusijos armijoje laikas ir darbo Ukrainoje laikas iki 1991 m.
Apie darbą Ukrainoje internautai daug nekomentavo, tačiau tarnyba tuometinėje Sovietų sąjungoje sukėlė karštas diskusijas.
Viena šiaulietė pasidalino, kad dėl to teko rašyti prašymą į pačią Rusiją. Komentatoriai jai atsakė, kad atsakymo gali tekti laukti net apie pusę metų, o dėl dabartinės karinės situacijos – ir dar ilgiau.
Moteris papasakojo, kad kreipėsi į „Sodrą“ dėl išankstinės pensijos, bet, pasirodo, trūksta reikiamo stažo. Dėl to dabar jai teks laukti atsakymo iš Rusijos, o dirbti iki tol moteris negali, nes dirbantys negali pretenduoti į išankstinę pensiją.
„Suprantu jus ir užjaučiu. Papuolėte tarp įstatymų girnų“, – rašė viena iš komentatorių.
Kas gali gauti išankstinę pensiją?
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjos Linos Lankauskaitės aiškinimu, asmuo turi teisę gauti išankstinę senatvės pensiją, jeigu atitinka visas šias sąlygas:
- turi būtinąjį stažą senatvės pensijai
- iki senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai;
- jis negauna kitų periodinių išmokų ir pajamų;
- nedirba ir negauna jokių darbinių ar kitų draudžiamųjų pajamų;
- negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais;
- nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą;
- nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą.
Pašnekovė nurodė, kad norint gauti išankstinę senatvės pensiją išimtiniais atvejais asmuo neprivalo būti įgijęs būtinojo stažo. Jam užtenka pusės būtinojo stažo senatvės pensijai, jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
- yra motina, pagimdžiusi ir išauginusi iki 8-erių metų 5 ir daugiau vaikų;
- tėvai, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo neįgalius vaikus ar vaikus, netekusius 60 proc. ir daugiau darbingumo, jeigu šie jų vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005–07–01 – invalidais) iki 18 metų;
- asmenys, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Išankstinės pensijos dydis ir kaip dėl to mažės senatvės pensija
L. Lankauskaitės teigimu, išankstinės senatvės pensijos dydis priklauso nuo asmens įgyto stažo trukmės (ne mažiau kaip 15 metų) ir įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus.
Pastarasis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (uždarbį), turėtas nuo 1994–01–01 iki 2017–12–31, ir asmens nuo 2018–01–01 sumokėtas ir (ar) už jį priskaičiuotas pensijų socialinio draudimo įmokų sumas.
Pagal šiuos duomenis apskaičiuotas pensijos dydis mažinimas po 0,32 procento už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus.
Reiškia, kad skiriant senatvės pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, senatvės pensijos dydis mažinamas dydžiu, kuris lygus 0,32 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.
Išskyrus asmenis, kurie išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir kurių stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, yra ne mažesnis kaip:
- 2021 m. ir anksčiau – 40 metų;
- 2022 m. – 40 metų 3 mėnesiai;
- 2023 m. – 40 metų 6 mėnesiai;
- 2024 m. – 40 metų 9 mėnesiai;
- 2025 m. – 41 metai;
- 2026 m. – 41 metai 3 mėnesiai;
- 2027 m. – 41 metai 6 mėnesiai;
- 2028 m. – 41 metai 9 mėnesiai;
- 2029 m. – 42 metai;
- 2030 m. – 42 metai 3 mėnesiai;
- 2031 m. ir vėliau – 42 metai 6 mėnesiai.
Pasak „Sodros“ atstovės, šių asmenų senatvės pensija apskaičiuojama jos dydžio nemažinant dėl to, kad asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją.
Dėl karinės tarnybos sovietinėje armijoje įskaitymo į stažą
L. Lankauskaitė nurodė, kad skiriant visų rūšių socialinio draudimo pensijas, į stažą faktinis ir būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas yra įskaitomas pateikus karinės tarnybos laiką įrodančius dokumentus.
Jos teigimu, į faktinį karinės tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų mokyklų kursantais, klausytojais.
Pašnekovė įvardijo, kad asmens stažui prilyginamas karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas įrodomas:
- kariniais liudijimais (bilietais) arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išduotais karinės tarnybos trukmės pažymėjimais;
- taip pat darbo knygelėmis, jei įrašas apie karinės tarnybos sovietinėje armijoje laiką jose padarytas remiantis dokumentais (turi būti nurodytas karinio bilieto numeris);
- valstybės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų išduotomis pažymomis ar juose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais.
„Jei asmuo minėtų dokumentų neturi, jis gali kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių su prašymu padėti gauti reikiamus dokumentus, prašyme nurodydamas tarnybos laikotarpį, vietą ir kitas aplinkybes.
Tais atvejais, kai dėl dokumentų reikia kreiptis į Rusijos Federaciją, asmuo turi užpildyti tam tikrą prašymą – anketą, kurioje turi nurodyti minėtas aplinkybes“, – komentavo L. Lankauskaitė.
Jos teigimu, jei asmuo negali pateikti pirmiau minėtų dokumentų, įrodančių būtinosios karinės tarnybos laikotarpį (turi atsakymus iš Krašto apsaugos ministerijos ir Rusijos Federacijos archyvų, kad šiose tarnybose neišsaugoti duomenys apie asmens būtinosios karinės tarnybos laikotarpį), juridinę reikšmę turintis faktas – būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpis – gali būti nustatytas teismo tvarka.
Dėl darbo stažo Ukrainoje
L. Lankauskaitė primena, kad 2022–09–29 įsigaliojo Lietuvos Respublikos ir Ukrainos susitarimas dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos pakeitimų ir papildymų (toliau – Susitarimas).
Remiantis Susitarimo nuostatomis, Lietuva ir Ukraina skiria visų rūšių socialinio draudimo pensijas už savo teritorijoje (pagal savo teisės aktus) įgytą draudimo (darbo) stažą (nepriklausomai nuo to, kada šis stažas įgytas – iki ir (ar) po 1991 metų).
Jeigu asmuo neturi teisės į pensiją, nes neįgijo reikalaujamo atitinkamos rūšies pensijai paskirti stažo, tokio asmens teisė į pensiją nustatoma sumuojant Lietuvos ir Ukrainos teritorijose (pagal abiejų valstybių teisės aktus) įgytą stažą.
Jei susumavus abiejose valstybėse įgytą stažą, asmuo turi reikalaujamą stažą, Lietuvoje pensija (ir senatvės, ir išankstinė senatvės) skiriama tik už stažą, įgytą dirbant Lietuvoje. Už Ukrainoje įgytą stažą pensiją skirs Ukraina.
„Sodros“ atstovė nurodė, kad 2023 sausio mėn. išankstinę senatvės pensiją gavo 7129 žmonių ir vidutinis jos dydis buvo 436,82 euro.
