Vilniaus, Žirmūnų mikrorajono gyventojas Viktoras pasakojo, kad už kovo mėnesio šildymą jam teks pakloti beveik 80 eurų.
„Gyvenu dviejų kambarių bute, butas senos statybos. Rudenį ir žiemą sąskaitos už šildymą siekė 90–100 eurų. Atėjus pavasariui tikrai tikėjausi mažiau mokėti. Tačiau sąskaitos už šildymą beveik nesikeičia. Kai rudenį pradėjau mokėti apie 100 eurų, taip moku ir iki šiol.
Kažin ar už balandį jau teks mokėti mažiau? Turbūt ir vėl ateis sąskaita, kuri sieks beveik 100 eurų. Gerai, kad nedaug liko laukti iki vasaros. Bus galima pataupyti ir laukti jau kito šildymo sezono. Kuris, ko gero, kainų augimo prasme bus toks pat. O gal šildymas bus dar net ir brangesnis“, – svarstė vyras.
Jis abejojo ir šildymo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, kuri taikoma atgaline data.
„Nelabai matau naudos. Tikėjausi ženklesnio kainų mažėjimo, o dabar, gal 10 eurų sąskaita mažesnė nei vasarį.
Daugiabučio gyventojai inicijuoja renovaciją, jau vyko balsavimas, dauguma gyventojų pritarė. Manome, kad iš renovacijos bus daugiau naudos nei iš valdžios lengvatų“, – vylėsi vyras.
Tuo metu Karoliniškių mikrorajone gyvenanti Renata džiaugėsi, kad sąskaita už šildymą kovo mėnesį siekė tik 10 eurų.
„Tiesa, gyvenu naujos statytos, 3 kambarių bute. Čia ir žiemą daugiausiai už šildymą teko mokėti keliasdešimt eurų. Sąskaitos už šildymą niekada negąsdino. Tačiau į naują butą atsikrausčiau prieš pat prasidedant šildymo sezonui.
Anksčiau gyvenau senos statybos bute, kur paskutinė mano apmokėta sąskaita už spalį jau siekė apie 70 eurų“, – pasakojo moteris.
Anot jos, ko gero, vienintelė išeitis mažiau mokėti už šildymą, gyvento naujos statybos bute arba senus daugiabučius renovuoti, tik kol kas ne visi gyventojai nori dar papildomų išlaidų.
Sąskaitos mažesnės nei praėjusį mėnesį
Vilniaus šilumos tinklų Klientų aptarnavimo departamento vadovas Laurynas Jakubauskas sakė, kad vidutiniškai 50 kv. metrų nerenovuotame name esančio buto sąskaita už kovo mėnesio šildymą siekė 90 eurų.
„Tokio paties dydžio buto renovuotame name – 48 eurus. Palyginti – vasarį už 50 kv. metrų buto šildymą nerenovuotame name gyventojai mokėjo – 122 eurus, o renovuotame – 71 eurą. Vadinasi, nerenovuotų namų sąskaitos kovo mėnesį mažesnės apie 26 proc., o renovuotų – apie 32 proc.
Sąskaitų mažėjimą lėmė laipsniu šiltesnė lauko oro temperatūra, nors orai buvo gana vėjuoti, todėl tas taip pat turėjo įtakos šilumos energijos vartojimui. Taip pat kovo mėnesio šilumos kaina buvo mažesnė nei vasarį. Didžiausią įtaką sąskaitų mažėjimui padarė už tris mėnesius pritaikyta PVM lengvata karštam vandeniui ir šildymui gyvenamosioms patalpoms“, – komentavo Šilumos tinklų atstovas.
Anot jo, sąskaitos dydį lemia ne tik individualūs vartojimo įpročiai, bet ir skirtinga pastatų techninė būklė, todėl artėjant šildymo sezono pabaigai kviečiame gyventojus aktyviai domėtis savo šilumos punktų efektyvumu, pastatų renovacija.
„Vien atnaujinus ir tinkamai sureguliavus šilumos punktą, sąskaitos už šildymą galėtų sumažėti iki 10–15 proc.“ – tikino L. Jakubauskas.
Sumažino PVM
Portalas tv3.lt primena, kad kovo mėnesio viduryje Seimas pritarė Finansų ministerijos teiktam 0 proc. PVM tarifui gyventojams centralizuotai teikiamai šilumai šiam šildymo sezonui, kompensuojant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.
Finansų ministrė G. Skaistė pažymėjo, kad šis sprendimas prisidės prie Vyriausybės siūlytų priemonių sumažinti energijos kainų spaudimą vartotojams.
„Energijos kainų tendencijos išlieka sudėtingos, generuodamos reikšmingą spaudimą gyventojams. Mūsų siūlomas PVM kompensavimas centralizuotai teikiamai šilumai yra viena efektyvesnių priemonių reguliuojamoje rinkoje, kur PVM lengvatos tiesiogiai tampa mažesnėmis kainomis vartotojams“, – sakė finansų ministrė G. Skaistė.
Po šio sprendimo Seime, gyventojai gaus sąskaitas už centralizuotai teikiamą šilumą, kuriose PVM tarifas netaikomas, o skirtumą nuo iki šiol taikomo lengvatinio 9 proc. iki siūlomo 0 proc. PVM šilumos tiekėjams kompensuos valstybė iš biudžeto. Kompensacija bus taikoma išrašytoms sąskaitoms nuo 2022 m. sausio 1 d. ir galiotų šiam šildymo sezonui – iki balandžio 30 d.
Vyriausybė preventyviai jau buvo ėmusis priemonių energijos kainų šokui mažinti.
„Įvertindami pasaulines kainų augimo tendencijas, teikėme 2022 m. valstybės biudžeto projektą, kuriame buvo numatytas per 1 mlrd. eurų žmonių pajamų didinimui. Dėl to tiek minimalus, tiek ir vidutinis darbo užmokestis bei pensijos augo sparčiausiai visame Baltijos valstybių ir Lenkijos regione. Taip pat rudenį pateiktas ir priimtas pirmas energijos kainų stabilizavimo priemonių paketas. Be to, praplėstas šildymo kompensacijų gavėjų ratas“, – teigė G. Skaiste.
2021 m. spalio mėnesį Vyriausybė pateikė pirmąjį energijos kainų stabilizavimo paketą, kurį sudarė sprendimai dėl elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo atidėjimo pusmečiui, šilumos gamintojams taikomo dujų pirkimo modelio pakeitimo ir „Ignitis“ dujų kainos kilimo buitiniams vartotojams išdėstymo per penkerių metų laikotarpį.
Taip „Ignitis“ užšaldė dujų kainų augimą vartotojams – prisiėmė kainų išdėstymo naštą taip bent iš dalies palengvinant situaciją vartotojams matant šiandieninį ženklų brangimą dėl geopolitinės situacijos. Be to, buvo praplėstas ir šildymo kompensacijų gavėjų ratas.
Skaičiuojama, kad naujausias PVM kompensavimas šilumos energijai, gyventojų sąskaitas mažinsiantis beveik dešimtadaliu, valstybės biudžetui kainuos per 23 mln. eurų.
