Tačiau vilniečius šis valdančiųjų sprendimas mažai guodžia. Štai viena vilnietė už šilumą šį sezoną paklos pusantro tūkstančio, o kompensacija sieks viso labo iki 100 eurų. Vilnietė Anelė skrupulingai fiksuoja savo išlaidas šildymui ir deda ant stalo mokėjimų knygelę su akivaizdžiais įrodymais, kad šis šildymo sezonas jai kainuoja dvigubai brangiau nei pernykštis.
Štai šiemet Vilniaus šilumos tinklų sąskaita už vasarį patiektą šildymą ir karštą vandenį siekia 283 eurus. O praėjusio sezono vasarį buvo 134 eurai. Analogiškai du kartus didesnės sąskaitos šiemet ir už kitus mėnesius.
„Nesąžininga, bet kam gali pasiskųsti ir kas gali padėti?“ – kalba senjorė Anelė.
60 kvadratinių metrų sovietiniame prastos šiluminės izoliacijos bute gyvenanti senjorė skaičiuoja, kad šis šildymo sezonas jai atsieis apie pusantro tūkstančio eurų. Šalčiausiais žiemos mėnesiais šilumininkams jai teko pakloti beveik visą savo pensiją. Tad net ir 50 eurų šiemet padidėjusios pensijos senjorė nespėjo pajusti.
„Mano 357 eurai pensija, kaip tik tiek sumokėta. Pensiją sumokėjai ir viskas, daugiau nėra pinigėlių“, – sako senjorė Adelė.
Susizgribę, kad šiemet išaugusios šilumos sąskaitos skurdina žmones, pritariant ir opozicijai, valdantieji šiandien priėmė du mėnesius atidėliotą 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio kompensavimo už šilumą projektą. Tačiau kompensacijas gaus tik tie gyventojai, kurie naudoja centralizuotą šilumą ir tik už keturis mėnesius – nuo sausio iki balandžio.
Žiūrėdama į savo sąskaitas, Anelė prognozuoja, kad ji gaus iki 100 eurų kompensaciją. Tačiau senjorė juokiasi pro ašaras, kad tai tėra trupiniai, palyginti su jos pusantro tūkstančio eurų išlaidomis šį šildymo sezoną.
„Kiek ten tas 10 proc., mažai. Dviem dienoms užteks. Nusiperki duonos, pieno, makaronų kokių, kiaušinių ir viskas, ir nėra ko eiti į parduotuvę“, – sako Anelė.
Premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad PVM kompensacijos už centralizuotą šildymą nėra didelės. Tačiau šiais neramiais laikais tvirtina esą negalinti pažadėti daugiau ir siūlo palaukti dar – po poros savaičių žada parengti naują šių metų antiinfliacinį planą.
„Lengvatos tikslas negali būti panaikinti kainų didėjimą, kai kainos didėja dėl objektyvių priežasčių. Žmonėms, kam kainos yra didelė našta yra praplėstas kompensavimo mechanizmas“, – teigia I. Šimonytė.
Valdančiųjų sprendimą šimtus eurų už šilumą priverstiems mokėti gyventojams kompensuoti vos dešimtadalį ir tik 4 mėnesių sąskaitų opozicija peikia. Mat už borto lieka besišildantys namus bragusiomis dujomis, elektra, kietu kuru. O ir kompensacijos esą labai jau mažos.
„Skamba labai iškilmingai, bus 0 PVM, bet kai suskaičiuoji, kiek tas 0 reiškia galutinei kainai, matai, kad tai yra juokinga suma. Jei mėtomės populizmo epitetais, tai būtent šis siauras minimalus siūlymas yra tikrasis populizmas, kuris energetikos išaugusių kainų šeimų finansuose tikrai nesprendžia“, – tikina Seimo narys Gintautas Paluckas.
„Ištrauktas tik po kiek laiko, kada buvo sugėdinta vyriausybė, kad nieko nedaro. Reikalingos kitos priemonės, apie kurias nekalbam“, – sako Seimo narys Saulius Skvernelis.
Socialinės ir apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė gyventojus, kurių šildymo sąskaitos viršija dešimtadalį pajamų, ragina prašyti savivaldybių papildomų kompensacijų.
„Viskas priklauso nuo to, kiek žmonių gyvena name, kokia šildymo sąskaita, išlaidos. Žmogus negali išleisti už šildymą daugiau kaip 10 proc. grubiai“, – kalba ministrė Monika Navickienė.
Šilumos tiekėjai pridėtinės vertės mokesčio kompensacijas ketina gyventojams sumokėti kitą mėnesį tiesiog pateikdami atitinkama suma sumažintas sąskaitas. Vyriausybė suskaičiavo, kad kompensacijoms prireiks iš biudžeto 23 mln.
