pvm lengvata

Daugiau nei šimtas restoranų, kavinių ir valgyklų verslo atstovų po Vyriausybės langais surengė protesto akciją – paskutinę vakarienę. Protestuotojai gamino maistą ir kalbėjo apie gresiančius bankrotus dėl kurių esą kalta dabartinė valdžia, kuri nusprendė nuo šių metų naikinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Maistą Vinco Kudirkos aikštėje virėjai penktadienį gamino ne be reikalo.

Kavinės ir restoranai grasina masiniais bankrotais, o mokyklose ir darželiuose vaikai esą turės mokėti kur kas brangiau už maitinimą – pasibaigus pridėtinės vertės mokesčio lengvatai maitinimo įstaigoms ir mokesčiui pakilus iki 21 proc. vietoje buvusių 9-ių, maitinimo įstaigos jau kelia kainas. Už maistą plačiau atverti pinigines teks ir moksleivių, ir darželinukų tėvams. Ugdymo įstaigų maisto gamintojai tvirtina neturintys kitos išeities – tik kelti kainas.

Naujus metus gastronomijos sektoriaus atstovai pasitiko su panaikinta PVM lengvata. Tai reiškia, kad, siekiant kompensuoti lengvatos panaikinimą, dalis restoranų ir kavinių gali pakelti maisto ir gėrimų kainas. Taip, kaip praneša „Made in Vilnius“, padarė vienas žinomiausių kavos tinklų Lietuvoje – „Caffeine”. Visų kavų kainos čia pakilo iki 10 proc. Į kavos kainų pasikeitimą dėmesį atkreipė portalo skaitytoja, kuri pastebėjo, kad jos mėgiama kava pabrango 0,40 eur.

Nuo sausio maitinimo verslui nebetaikant lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM), padidinus alkoholio akcizus ir minimalią algą, dalis kavinių, restoranų ir kitų maitinimo įmonių ketina didinti kainas, kiti ieško būdų, kaip dar sumažinti išlaidas ir išgyventi. Vis dėlto kai kurie verslo atstovai ketina kurį laiką pažiūrėti, kaip seksis, ir neatmeta uždarymo galimybės.  Įmonių atstovai kartoja, kad vėl grąžinti 21 proc.

Nuo sausio 1 d. dešimtadaliu padidėjus PVM maitinimo paslaugoms maistas jau brangsta, o plačiau pinigines teks atverti ne tik restoranų lankytojams, bet ir po atostogų į mokyklas grįšiantiems kai kuriems moksleiviams. Daugiau už vaikų maitinimą kai kuriuose darželiuose turės mokėti ir tėvai. Nuo naujų metų valdantiesiems padidinus pridėtinės vertės mokestį maitinimo įstaigoms iki 21 proc. vietoje buvusių 9proc., maitinimo įstaigos jau kelia kainas.

Jei Seimas nuo sausio panaikins PVM lengvatą maitinimo įstaigoms, patiekalai brangs net iki penktadalio. Taip grasina restoranai, o opozicija siūlo lengvatą vėl pratęsti, šįkart – trejiems metams. Valdantieji apie tai nenori nė girdėti ir siūlymus vadina lobistų desperacija, esą restoranai nori privilegijų.

Antradienį Seimo salėje bus pradėtas kitų metų biudžeto svarstymas, kuriame turėtume sulaukti naujų mokesčių pasiūlymų ir kitų daugelį šalies gyventojų liečiančių mokestinių korekcijų.   Šiandien 19 val. TV3 laidoje „Dėmesio centre“ ekspertai aiškinsis, kokius mokesčių pakeitimus šiais ir kitais metais mums ruošia valdžia.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Vyriausybės siūlymui dar penkeriems metams  pratęsti nuo 2014-ųjų galiojančią pelno mokesčio lengvatą filmų gamybai iki iki 2028-ųjų pabaigos. Dabar lengvata galioja iki šių metų pabaigos.    Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams komitetas pritarė bendru sutarimu.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams taikymas būtų subsidija verslui, o ne pagalba nesugebantiems įpirkti maisto. Anot jo, Europos Komisijos (EK) atlikti tyrimai parodė, kad tokia priemonė pasiteisino tik Norvegijoje, kitose Europos valstybėse kainos beveik nepasikeitė.  „Galima pasižiūrėti Europos Komisijos tyrimus ir tie rezultatai nėra labai džiuginantys.

Lietuvoje pinga maistas, tačiau tai vyksta itin lėtai. Kainų stebėtojai akcentuoja, kad prekybininkai per dažnai giriasi mažėjančiomis kainomis, nors prieš metus maistas buvo pigesnis nei dabar. Kovą su brangiu maistu žada ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo patarėjai prakalbo, kad kovojant su skurdu Lietuvai reikia iš naujo apsvarstyti laikinas PVM lengvatas būtiniausiems maisto produktams.

Kovojant su skurdu Lietuvoje reikia iš naujo apsvarstyti laikinas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas maisto produktams, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Seimo opozicijai siūlant iki šių metų pabaigos galiojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams pratęsti neribotam laikui, Biudžeto ir finansų komiteto vadovas sako, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo laikiną lengvatą paversti „amžina privilegija“.     Pasak Mindaugo Lingės, dėl tokios lengvatos biudžeto netekimai siekia apie 119 mln. eurų per metus, o lengvatos naudą gauna didžiausios maitinimo įstaigos.

Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ trečiadienį įregistravo įstatymo pakeitimo projektą, juo siūlo 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešojo maitinimo sektoriui pratęsti neribotam laikui. Anot frakcijos pranešimo, ši lengvata reikalinga ne tik restoranams ir kavinėms, bet ir toms maitinimo įstaigoms, kurios tiekia maistą darželiams, mokykloms, ligoninėms.

Konservatoriams konstatavus, kad Seime balsuojant dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo paslaugoms buvo pažeista koalicijos sutartis, Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia pažeidimo neįžvelgianti ir siūlo tokius klausimus nagrinėti su partneriais, o ne už akių. „Koalicijos sutartis yra aiškinama koalicijoje, ji nebuvo aiškinta koalicijoje dėl to, tad negaliu komentuoti.

Seimo balsavimo už Laisvės frakcijos pasiūlytą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos modelį nereikėtų vertinti kaip negrįžtamo ribos peržengimo koalicijoje, sako Seimo pirmininkė, Liberalų sąjungos vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Taip ji reagavo į konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio pareiškimą, kad po Seimo sprendimo lengvatinį 9 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nedramatizuojanti Seimo sprendimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms pratęsti ilgiau nei siūlė Vyriausybė, nors dėl to kitų metų biudžeto pajamos mažės beveik 60 mln. eurų.

Seimui antradienį nubalsavus už pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo įstaigoms pratęsimą vieneriems metams, 2023 metų valstybės biudžeto pajamos turėtų sumažėti beveik 60 mln. eurų ir siekti 15,544 mlrd. eurų, o jo deficitas išaugtų irgi 60 mln. eurų iki beveik 3,088 mlrd. eurų. Tokioms finansų ministrės Gintarės Skaistės antradienį registruotoms pataisoms prieš balsavimą dėl viso biudžeto Seimas pritarė bendru sutarimu.

Seimui pritarus valdančiosios koalicijos atstovų Laisvės partijos frakcijos siūlymui dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo sektoriui pratęsimo visiems metams, konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad „Rubikonas buvo peržengtas“ ir žada imtis „politinių žingsnių“.  „Sėsime, svarstysime dėl tolimesnių žingsnių politinių.

Seimas antradienį pritarė Laisvės partijos frakcijos siūlymui taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą maitinimo sektoriui visus 2023 metus, o ne iki liepos, kaip siūlė Vyriausybė. Šią lengvatą palaikęs Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad jo komitetas šiuo klausimu buvo nuoseklus, o biudžeto patvirtinimas yra svarbesnis, nei bet kokio politiko karjera.

Seimas antradienį pritarė Laisvės partijos frakcijos siūlymui taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą maitinimo sektoriui visus 2023 metus, o ne iki liepos, kaip siūlė Vyriausybė. Tokį sprendimą parlamentarai priėmė balsuodami dėl Laisvės frakcijos narių siūlymo. Apsvarstęs kitus pasiūlymus, Seimas vėliau antradienį balsuos dėl viso 2023 metų biudžeto įstatymo. Už „laisviečių“ pasiūlymą balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 38, o 23 susilaikė.

Seimas po svarstymo ir po pertraukos ketvirtadienį pritarė premjerės Ingridos Šimonytės iniciatyvoms dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Tai buvo priešpaskutinis parlamentarų balsavimas dėl jau porą mėnesių aistras Seime keliančių pataisų. Galutinis jų  priėmimas vyks kitą antradienį.    Parlamentarai po svarstymo balsavo už 9 proc. PVM lengvatos maitinimo verslui, sporto renginiams ir klubams bei atlikėjams pratęsimą pusmečiui – iki 2023 metų liepos.

Seimas daro dar vieną pertrauką svarstymuose dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Pertraukos paprašė valdantieji konservatoriai.  „Frakcijos vardu prašau pertraukos“, – ketvirtadienį Seimo posėdyje teigė Andrius Vyšniauskas.    69 Seimo nariai balsavo už, 20 buvo prieš ir 27 susilaikė. Ketvirtadienį Seimui po svarstymo patvirtinus premjerės Ingridos Šimonytės pataisas pertraukos paprašė ir opozicija, nepatenkinta, kad nebebuvo svarstomos jos atstovų iniciatyvos.

Seimui ketvirtadienį preliminariai parėmus premjerės Ingridos Šimonytės iniciatyvą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui pratęsti pusmečiui – iki 2023 metų liepos, Laisvės frakcijos vadovas Vytautas MItalas siekia, kad ji būtų pratęsta metams.  V. Mitalas ketvirtadienį registravo naują siūlymą pratęsti PVM lengvatą iki 2023 metų pabaigos.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje tikslins kitų metų valstybės biudžeto projektą. Įvertinęs  komitetų bei parlamentarų siūlymus patikslintą biudžetą Ministrų kabinetas ketvirtadienį teiks Seimui.  Premjerė Ingrida Šimonytė jau antradienį teigė, kad dėl 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo verslui Vyriausybė savo pozicijos nekeis ir toliau siūlys ją taikyti tik iki kitų metų liepos, o ne neterminuotai.  Tačiau I. Šimonytė pasiūlė lengvatinį 9 proc.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad premjerės siūloma neterminuota 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams yra sveikintinas kompromisas, nors jis neapima viso kultūros sektoriaus. „Manau, kad viskas sėkmingai apgalvota – buvome apsikeitę nuomonėmis tiek su Finansų ministerija, tiek su premjere, džiaugiuosi, kad toks sprendimas gimė.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai įsisuko į pasipiktinimų ir konfliktų verpetą. Partija jau kurį laiką bando grasinimais suvaldyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko iniciatyvą patvirtinti su Vyriausybe nesuderintą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo ir kultūros paslaugoms.

Netyla aistros dėl PVM lengvatos restoranams, kavinėms, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms. Į ginčus su Vyriausybę įsivėlė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, įregistravęs pataisą, numatančią restoranams neterminuotą PVM lengvatos taikymą. Tuo metu ministrų kabinetas lengvatą pratęsti siūlė tik pusmečiui.

Finansų ministrei pareiškus, kad 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata yra naudingiausia didelėms bendrovėms, pirmiausia greitojo maisto restoranams ir picerijų tinklams, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, jog lengvata aktuali daugiau nei 40 proc. viešojo maitinimo įmonių. „Finansų ministrė pareiškė, kad PVM lengvata (...) nėra aktuali daugumai sektoriaus įmonių, nes tik greitojo maisto restoranai ir picerijų tinklai yra PVM mokėtojai.

Seimo pirmininkei paprašius skubios Vyriausybės išvados dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos restoranams, kultūrai bei sportui poveikio 2023 metų biudžetui finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ši lengvata nėra aktuali daugumai įmonių, nes jos nėra PVM mokėtojos. Anot ministrės, didžiausia nauda tenka bendrovėms, turinčioms didelę apyvartą, – greitojo maisto restoranams ir picerijų tinklams.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad partinės drausmės poreikis atsiskleis galutinėse biudžeto priėmimo stadijose. Jis taip kalbėjo po to, kai valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas rekomendavo jam arba atsiimti su Vyriausybe nederintą siūlymą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, arba trauktis iš pareigų komitete ir iš partijos. „Planuoju į visus siūlymus žiūrėti pakankamai ramiai.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) siūlant neterminuotą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą ne tik viešbučiams, bet ir restoranams, kultūros bei sporto veiklai, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prašo Vyriausybės skubiai pateikti išvadą dėl šios lengvatos poveikio 2023 metų biudžetui. Savo potvarkį Seimo vadovė pasirašė pirmadienį.

Valdžiai paskelbus kitų metų biudžeto rėmus ir numatomas lengvatas, į Seimo rūmus atkeliavo garsių Lietuvos menininkų desantas su prašymu valdžiai: suteikti galimybę išgyventi. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Restoranų savininkas Liutauras Čeprackas dėl aukštų elektros sąskaitų buvo priverstas atleisti 40 darbuotojų ir uždaryti 5 restoranus. Vyras piktinasi nelygybe, nes PVM lengvatą viešbučiams žadama palikti visam laikui, o maitinimo įstaigoms – tik pusmečiui. Tačiau dar blogesnėje situacijoje atsidūrė mažų parduotuvių savininkai, kuriems jokios lengvatos išvis nepriklauso. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje atmosfera šiuo metu piktoka. Du komitetų pirmininkai metė iššūkį Vyriausybės nariams. Vienas jų elegantiškai sudėjo giklus šią savaitę, kitas tęsia kovą, bet išgirdo netiesioginį grasinimą, jog gali netekti komiteto pirmininko pareigų. Partijos patriarchas Vytautas Landsbergis šiose kovose įžvelgia šiek tiek vaikiškų elementų. Jam atrodo, kad taip bandoma išmėginti savo galias, tik mažoje aikštėje.

Mokesčių klausimai dar niekad nekėlė tiek aistrų. Bet šįkart Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas nusprendė ginti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms. Taip jis elgiasi netgi nepaisydamas partijos lyderių ir Vyriausybės atstovų prastai slepiamo pykčio, jog drįstama kvestionuoti ministrų kabineto suformuotą biudžetą.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pasiūlė, kad 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nuo 2023 m. būtų neterminuotai taikomas ne tik viešbučiams, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir restoranams, kultūros, pramogų, sporto veiklai. Tokį siūlymą palaikė ir konservatorius Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas. Tuo metu ekonomistas Raimondas Kuodis kritikuoja tokį parlamentarų sprendimą ir tikina, kad jis naudingas tik pasiturintiems gyventojams.

Su naujuoju valstybės biudžetu Seime prasideda kovos ir dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. Viena jų – maitinimo įstaigoms. Ši lengvata jau kelia nesutarimų valdančiojoje koalicijoje. Gąsdindama restoranų ir kavinių bankrotais ir išaugsiančiu šešėliu, Laisvės partija reikalauja lengvatą tęsti visus ateinančius metus, tačiau koalicijos partneriai tvirtina, kad pakaks ir pusmečio.

Finansų ministerija nusiteikusi nepratęsti lengvatinio PVM tarifo maitinimo įstaigoms. Argumentuoja, kad restoranai jau atsigavo po pandemijos. Įmonių savininkai sako, kad jiems sąskaitos už elektrą kilo kelis kartus, o nepratęsus PVM lengvatos jie bus priversti atleisti darbuotojus, užsidaryti arba trauktis į šešėlį.

Keturi Darbo partijos atstovai Seime antradienį registravo siūlymą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms pratęsti iki 2023 metų gruodžio 31-osios.  Pataisą teikia Vytautas Gapšys, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Andrius Mazuronis ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, nors premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog dabar maitinimo įmonėms iki 9 proc. sumažintas PVM tarifas nebebus taikomas ilgiau nei iki šių metų pabaigos.

Restoranams ir viešbučiams reikalaujant pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, premjerė Ingrida Šimonytė sako neabejojanti, kad diskusijos šia tema į Seimą sugrįš su biudžeto svarstymu. Tačiau pozityvių žinių ji toli gražu nežada. „Lengvata buvo pasiūlyta kaip laikina pusantrų metų lengvata, kurios tikslas – padėti maitinimo sektoriui amortizuoti netekimus per kovido laikotarpį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nuo Naujų metų nebenori leisti restoranams ir kavinėms naudotis 9 procentų PVM lengvata. Tokį ministrės pareiškimą maitinimo įstaigų atstovai vadina katastrofa ir skerdynėmis. Esą bankrutuos tūkstančiai kavinių ir restoranų, darbuotojai liks gatvėje. Pasak įmonių, tai atsirūgs ir gyventojams – norėdami pavalgyti restorane ar kavinėje, jie už patiekalą turės atseikėti 5 kartus brangiau.

Vyriausybės pagalba sunkumus dėl didelių sąnaudų energetiniams ištekliams patiriančioms įmonėms turėtų būti greita, ji galėtų būti skirstoma pagal verslo sritis, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Visų pirma, labai svarbu laikas, mokesčių atidėjimas toms įmonėms, kurios pagal Europos Komisijos karo komunikatą yra labiausiai nukentėjusios ir tos, kurios sunaudoja 10 proc.

Viešbučių ir restoranų asociacija, sporto klubai, kino teatrų ir renginių atstovai prašo pratęsti 9 procentų PVM lengvatinį tarifą dar metams. Restoranai grasina – jei lengvata bus panaikinta, kainos kavinėse pakiltų maždaug penktadaliu. Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė jau anksčiau skeptiškai vertino lengvatinio PVM tarifo pratęsimą. Finansų ministerija Šimonytei antrina ir prabyla apie milijonines biudžeto netektis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlys pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos galiojimą viešbučiams, maitinimo įstaigoms, sporto klubams, kino teatrams ir renginiams, nes šie verslai dar neatsigavo nuo koronaviruso pandemijos pasekmių. Pasak viceministro Vinco Jurgučio, maitinimo įstaigoms, renginiams, sporto klubams lengvatą bus siūloma pratęsti vieneriems metams, o viešbučiams – palikti ją nuolatinę, nes tai susiję su apgyvendinimo paslaugų eksportu.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovai penktadienį su šalies viešbučių, restoranų, renginių, sporto klubų ir kino teatrų verslą vienijančių asociacijų atstovais aptars atsigavimą po pandemijos bei galimybę nuo 2023 metų pratęsti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.  „Atlikome išsamią analizę, kaip sekasi labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiems verslams grįžti į kasdienį ritmą.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) siūlo Lietuvai atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) PVM lengvatos viešbučiams ir restoranams, pranešė Finansų ministerija.  Be to, siūloma išplėsti anglies dioksido kainodarą, ypač transporte ir žemės ūkyje, investuoti į mokslinius tyrimus bei žaliosios infrastruktūros plėtrą, taikyti tikslinius sprendimus mažesnėms inovatyvioms įmonėms, suteikti daugiau autonomijos savivaldai nustatant vietos mokesčius.

Valdantiesiems nusprendus laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą centralizuotam šildymui atgaline tvarka, atrodė, kad gyventojams tai bus didelis, nors ir laikinas, palengvėjimas. Tačiau labiausiai nepasiturintys gyventojai naudos gavo sąlyginai mažiau nei visi kiti centralizuoto šildymo vartotojai, nes laikinai sumažėjus PVM tarifui, sumažėjo ir jų gaunamos kompensacijos už šilumą. Vilnietė Edita pasidalijo mamos sąskaita už kovo mėnesį.

Viešai daug kalbėta apie naują mokestinę šildymui ir karštam vandeniui. Vis tik senų daugiabučių gyventojai skundžiasi, kad už šildymą vis dar tenka mokėti daug, o naujausios sąskaitos yra beveik tokio paties dydžio kaip ir žiemą – siekia beveik 80 eurų. Tuo metu šilumos tiekėjai tikina, kad sąskaitos už šildymą sumažėjo iki 30 proc. Tačiau orai buvo vėjuoti, todėl daugiau buvo sunaudota šilumos energijos.

Mūsų kaimynai lenkai dar prieš šildymo sezoną paskelbė, kad padės žmonėms ir sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui. Tuo tarpu mūsų valdžia sukruto pasiūlymus svarstyti tik įpusėjus šildymo sezonui. Tačiau ir planuojamos lengvatos vienus žmones juokina, kitus siutina – mat per mažos, o didelė dalis visai negaus, nes galvoja tik apie gyvenančius daugiabučiuose. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.