Kaip jau buvo skelbta, nuo 2023 m. Lietuvos institucijos atlieka skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo testavimus.
Tad maždaug po trejų metų vairuotojai tokią naujovę gales išbandyti ir patys.
Tiesa, staigmenų bus ir daugiau, nes į skaitmeninę erdvę bus perkeliami ne tik vairuotojo pažymėjimai.
„Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ apie būsimus pokyčius kalbėjo ir Informatikos ir ryšių departamento vykdomo projekto „Potential“ vadovė Vilma Masiukonienė.
„Pirmiausia, turbūt reikėtų pasakyti, kad mes įžengėme į tą laikmetį, kai Europos skaitmeninė rinka iš tiesų gal kiek ir lėtokai, bet ryžtingai juda link vieningos, integralios.
Ir tai reiškia ne tik saveikę tarpvalstybinę skaitmeninę infrastruktūrą, bet ir elektroninių paslaugų pasiekiamumą“, – kalbėjo ji.
Kaip naujovę galės išbandyti gyventojai?
Pasak V. Masiukonienės, kai projektas bus galutinai įgyvendintas, el. paslaugomis ES mastu tiek gyventojai, tiek verslo atstovai galės naudotis nevaržomai.
„Ir viena iš esminių inovacijų, kodėl tai taps realybe, yra Europos skaitmeninės tapatybės dėklė.
Tai ši sistema teisiškai įsigaliojo 2024 m. gegužės mėnesį ir iki 2026 m. pabaigos kiekviena valstybė rinkai turės pateikti bent vieną Europos skaitmeninės tapatybės dėklės versiją, kuri sukurta pagal tas bendras specifikacijas“, – teigė ji.
V. Masiukonienė taip pat paaiškina, kaip šia naujove galės pasinaudoti kiekvienas ES pilietis.
„Tai atrodys kaip mobili programėlė, paprasta programėlė, tačiau išskirtinai valdoma paties vartotojo. Ir ji turės 4 esmines funkcijas. Pirmiausiai, tarnaus kaip Europos, kaip skaitmeninės tapatybės nustatymo ir patvirtinimo priemonė – ne tik savo šalyje, bet ir tarpvalstybiniu lygiu.
Antra, tai bus kaip skaitmeninių dokumentų talpykla. Trečia, tai bus kaip priemonė bendrinti, dalytis savo dokumentais, pateikti tam tikroms institucijoms tuos dokumentus.
<...> Ketvirta, tai bus kvalifikuoto el. parašo priemonė. Tai reiškia, kad vartotojas galės atlikti pavedimus bankinius pavedimus ar patvirtinti kažkokius sandorius el. parašu būtent naudodamas tą priemonę“, – paaiškino ji.
Tiesa, pašnekovė taip pat užsimena, kad tikėtis greitų pokyčių dar neverta, mat skirtingos ES valstybės šį projektą vykdo nevienodu tempu.
„Reikalavimas, kada ta dėklė turėtų būti pateikta – 2026 m. pabaiga, 2027 m. pradžia yra nustatyta pagal reglamentą. Tačiau akivaizdu, kad valstybės yra skirtingose starto pozicijose. Ir kai kurios jau keleri metai nuo reglamento teksto pradžios aktyviai įsijungė į tą procesą. Kitos kiek vėliau.
Tai nebus taip, kad absoliučiai visos el. paslaugos taip spragtelėjimu ir pradės galioti visoje ES“, – teigė ji.
Taigi, kaip sako pašnekovė, pokyčiai įžengs palaipsniui.
„Pradžioje turbūt nacionaliniu lygiu, o paskui tarpvalstybiniu lygiu.
<...> Bet jeigu jūs turite, pavyzdžiui, verslą kitoje šalyje arba norite deklaruoti pajamas kitoje šalyje, tai taps realybe. Bet tas skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, kurį mes čia Lietuvoje testuojame, turbūt, manau, kad bus vienas iš tų pirmųjų dokumentų, kurie bus pasiekiami“, – svarstė V. Masiukonienė.
Virš 600 atliktų testų
Testavimo procesas, pasak jos, vyksta be didesnių trikdžių.
„Turime atlikę virš 600 testų su būtent nacionaline ES skaitmeninės tapatybės dėklės prototipu. Kitaip tariant, kitos šalys, mes pateikiame savo prototipą kitoms šalims ir jos nuskaito iš jo el. vairuotojo pažymėjimą.
Taip pat atlikome irgi per šimtą testų su, kai kitos šalys pateikia mums savo dėkles ir mes iš jų nuskaitome el. vairuotojo pažymėjimą. Tai mums sekasi pakankamai neblogai šitoje srityje“, – pasakojo ji.
Tiesa, V. Masiukonienė dar kartą atkreipia dėmesį, kad galutinio rezultato dar teks palaukti.
Jos teigimu, reikės ne tik įvertinti tam tikras rizikas, bet ES lygiu taip pat dar turės būti sukurtas registras, kuriame būtų fiksuojama visa informacija, susijusi su turimu vairuotojo pažymėjimu.
„Jeigu vairuotojas, važiuodamas Vokietijoje kur nors padarė avariją ir pan., jam bus sustabdytas skaitmeninio pažymėjimo galiojimas. Tai kitoje šalyje nuskaitytas tas pažymėjimas iškart rodytų statusą – būtų laikomas kaip negaliojantis.
Tai čia yra labai dideli darbai dar priešaky ir tai nebus labai greitai, kad automatiškai viskas įsigalios“, – apibendrino ji.
Ar asmens duomenys bus saugūs?
V. Masiukonienė sako, kad vienas svarbiausių dalykų – užtikrinti, kad programėlė veiktų saugiai, t.y., kad joje esantys asmenų duomenys taip pat būtų apsaugotų.
„Už visą tą kontrolę šitos ekosistemos atsako valstybė. Valstybė turi užtikrinti tinkamus procesus, sertifikacijas šitų paslaugų ir įrenginių naudojimo. Todėl valstybei čia didžiulis uždavinys.
Pakeliui ateina du reglamentai, skaitmeniniai kelionių kredencialai. Tai reiškia, kad šita dėklė keliaus mūsų asmens duomenys – lėktuvo bilietai, viešbučių registracijos.
Pavyzdžiui, oro uoste kirsdami patikros zoną, mes galėsime parodyti šitą skaitmeninę dėklę. Ir privalės būti užtikrintas aukščiausias saugumo lygis. Galų gale bankiniai pavedimai ir t.t.
Tai čia labai dideli iššūkiai kibernetinio saugumo prasme“, – vardijo pašnekovė.
V. Masiukonienė svarsto, kad skirtingų el. paslaugų paketu gyventojai ar verslo atstovai galės pasinaudoti dar po maždaug 5 metų.
„Tai yra patogumas, bet yra daug rizikų. Verslui, mano supratimu, labai svarbu, todėl, kad verslas galės sutaupyti daug laiko įgyvendindamas tam tikrus sandorius el. būdu.
Bet visus tuos procesus reikės tinkamai sudėlioti, paskirti roles. <...> Tai tikrai palaipsniui šitas procesas vyks, ne per vieną dieną, ne per kelerius metus, manau, kad iki kokia 2030 m. galima tikėtis veikiančių el. paslaugų paketo“, – neatmetė ji.
Visą laidos įrašą galima išgirsti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
