Iš atsinaujinančių šaltinių elektrą gaminančias jėgaines statantys ir jas eksploatuojantys verslininkai neslepia - šios energetikos srities plėtrą stabdo vietos gyventojai.
Rodos, kad vietos gyventojų pasipriešinimas tampa neįveikiama kliūtimi vėjo energetikai. Lygiai prieš metus, neįveikusi gretimų sklypų savininkų užsispyrimo, buvo priversta išardyti jau pastatytas vėjo jėgaines ir keltis į kitą šalį daniško kapitalo bendrovė BNE. Investuotojus pasitraukti paskatino išaugę kaimynų finansiniai reikalavimai.
Šantažuoja kaimynai
Tas pačias šios problemos priežastis nurodė ir UAB „Dalis gero“ direktorius Aidas Bernatonis. Jo vadovaujama bendrovė jau trejus metus negali įveikti kaimynų pasipriešinimo, kuris, verslininko teigimu, labai panašus į šantažą.
„Vydmantuose norime pastatyti tik vieną vėjo jėgainę, tačiau iki šiol neturime statybos leidimo, - su apmaudu kalba A.Bernatonis. - Savo projektą įgyvendiname pramoninėje miestelio zonoje. Kaimynystėje veikia lentpjūvė, baldų gamybos cechas, kurių keliamas triukšmas jau dabar viršija leistinas normas. Tačiau vargstame su dviejų nedidelių sklypelių savininkais, kuriems pasitaikė gera proga pasipelnyti. Nė vienas iš jų čia tikrai neketina gyventi, bet pasiduoda turtingų perpardavinėtojų manipuliacijoms. Už savo pritariantį parašą jie iš mūsų prašo net 250 tūkst. litų - keliskart daugiau, nei kainuoja jų sklypas: Registrų centro duomenimis, vienas jų įvertintas tik 52 tūkst. litų.“
Vėjo jėgainės elektros energiją Kretingos rajone gamina jau nuo 2004-ųjų. Dabar čia veikia 25 vėjo jėgainės, 7 statomos, o 11 - projektuojama. Ketverius metus visi džiaugėsi ekologiškos energijos gamybos plėtra. Mat vien tik 15 UAB „Vėjų spektras“ jėgainių per metus pagamina apie 75 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, arba tiek, kiek jos per metus suvartoja visas Kretingos rajonas.
„Norint pagaminti tą patį elektros kiekį iš gamtinių dujų, per metus reikėtų sudeginti apie 60 mln. kub. metrų dujų“, - sako „Vėjo spektro“ direktorius Alvydas Naujėkas.
Tačiau pagal naujojo rajono Bendrojo plano sprendinius, visa teritorija greta Palangos-Kretingos plento skirta gyvenamiesiems namams statyti. Net ir tose vietose, kur šiuo metu dera bulvės, kviečiai ar rapsai, po keliolikos metų išdygs gyvenamieji kvartalai. Nekilnojamojo turto bendrovės, statybininkai ir perpardavėjai sukruto dairytis patrauklesnių vietų savo projektams įgyvendinti.
Šešėliai nematuojami
Šių metų pradžioje kelių Vydmantų apylinkių kaimų gyventojai ėmėsi žygių iš viso uždrausti naujų vėjo jėgainių statybas ir apriboti jau veikiančių veiklą.
Bendruomenės vadovai įrodinėja, kad esą šių jėgainių galimas poveikis sveikatai susijęs su triukšmu, vibracija, elektromagnetiniu lauku. Taip pat neva galimas psichoemocinis poveikis sveikatai dėl šešėliavimo, sparnų mirgėjimo, pasikeitusio kraštovaizdžio.
Nepatenkintųjų neįtikino ir šių metų liepos mėnesį Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus atliktų garso matavimų higieninė išvada, kad nė vienoje tikrintoje vietoje išmatuotas maksimalus garso stiprumas neviršijo leidžiamos normos. Panašios nuomonės buvo ir praėjusią savaitę šiose vietovėse apsilankę specialios, sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudarytos komisijos, skirtos vėjo jėgainių keliamam poveikiui įvertinti visuomenės sveikatai, nariai.
Net ir pučiant 4-6 m/s stiprumo vėjui jėgainių sparnų menčių keliamo triukšmo artimiausiose sodybose, nuo jėgainių esančiose apie 300 metrų, nebuvo girdėti.
Tačiau gyventojai spiriasi, kad vertinti tik vėjo jėgainių menčių keliamo triukšmo neigiamą poveikį neva neteisinga. Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino, kad nustatant vėjo jėgainių sanitarines apsaugos zonas atliekami tik triukšmo matavimai, o infragarso, žemo dažnio garso, vizualiniai aspektai nematuojami.
Kvecių kaime gyvenanti Rimanto Lukošiaus šeima tikina kenčianti nuo malūno menčių metamų šešėlių. „Vaikai negali ruošti pamokų, jiems ima svaigti galva, paskausta akys, - kalba R. Lukošius. - Tiesa, saulei leidžiantis vieno malūno šešėliai nuslenka, tačiau ima šešėliuoti kitos jėgainės sparnai.“
Lietuvos Vyriausybė yra leidusi iki 2010 metų pastatyti 210 MW bendro galingumo vėjo jėgainių. Kol kas vėjo elektrinės Lietuvoje pagamina apie 1 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos, o pagal plotą į mūsų šalį panašioje Danijoje - apie 25 procentus.
Mindaugas Milinis