Krizės netektis Estija kompensuos 2011–2013 metais, įsitikinęs šalies Centrinio banko prezidentas Andresas Lipstokas, atvedęs Estiją į euro zoną.
„Augant ekonomikai, privalome būti budrūs“, – pažymėjo A. Lipstokas, pristatydamas Estijos banko finansinių metų ataskaitą praneša Estijos verslo portalas dv.ee.
„Taigi, per artimiausius metus bus svarbu, kad aukšta, 5 proc. viršijanti infliacija Estijoje neprovokuotų atlyginimų augimo, kas savo ruožtu skatintų kainų augimą“, – pridėjo jis.
Tokios kainų augimo spiralės, be abejo, būtina išvengti.
Subalansuoto ekonomikos augimo vardan verta atlyginimus didinti proporcingai darbo našumo augimui“, – pažymėjo A. Lipstokas.
Jo vertinimu, euras lėtina kainų augimą ilgalaikėje perspektyvoje. „Kitų priežasčių nerimauti dėl galimybių devalvuoti kroną aš nematau“, – Centrinio banko vadovą cituoja naujienų portalas ERR.
A. Lipstokas kartu pažymėjo, kad vyriausybės siekis 2013 metais pasiekti biudžeto balansą yra suprantamas ir pasiekiamas.
„Patirtis, sukaupta krizės laikotarpiu, rodo, kad nėra sunku siekti biudžeto subalansavimo“,– kalbėjo jis.
Pasak A. Lipstoko, tikriausiai bus sunku atskirti momentines stambias įplaukas nuo nuolatinių mokestinių įmokų. „Todėl nėra tikslo biudžeto politiką papildyti išlaidų mažinimo taisykle“, – pažymėjo Estijos banko valdytojas.
A. Lipstokas užtikrino, kad Estija gerai susitvarkė su ekonomikos griūtimi ir stabilumo požiūriu: valstybės vidinės rizikos mažėja, ir didžiuma pavojų gresia tik iš užsienio.
Tuo pačiu jis patvirtino, kad jis kreditų rinkos augimas lieka ganėtinai kuklus. Pasa A. Lipstoko, bankai privalo būti pasirengę rizikuoti ir finansuoti projektus, būtinus ekonomikos augimui.
„Ne paisant to, būtina stebėti, kad paskolų augimas atitiktų ekonomikos augimą“, – pažymėjo jis.
