„Pasaulyje jau nuo pačios metų pradžios energingas ekonomikos įsibėgėjimas pamažu išsikvepia, energetikos kainos, sutrikusi tiekimo grandinė. Visa tai neleidžia piešti pozityvių vaizdų“, – penktadienį „INVL Asset Management“ šių metų ekonomikos prognozių pristatyme sakė ekonomistė.
Anot jos, stiprią šių metų pradžią lėmė pernykštį pagreitį išlaikiusios ekonominės veiklos ir ryškus palyginamosios bazės efektas, tačiau pagreitį šiemet išlaikyti bus itin sunku.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 12,5 proc., tačiau 2023 metais sumažės iki 0,5 procento.
„Lietuvoje, priešingai nei daugelyje brandžių Vakarų Europos valstybių, aukštą infliaciją iš dalies kompensuoja spartus pajamų augimas, tad nuostoliai perkamajai galiai nebus ženklūs“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Anot jos, atlyginimų augimas šiemet išliks spartus ir sieks 10 proc., tačiau kitąmet jis bus vangesnis ir sieks 5 proc.
Nedarbo lygis šiemet augs iki 8 proc., o kitąmet turėtų siekti 7 proc. – tiek, kiek buvo ir pernai, prognozuoja analitikė.
I. Genytė-Pikčienė sako, kad šiemet bedarbių skaičius dėl geopolitinių įvykių įtakos padidės apdirbamosios pramonės ir transporto sektoriuose, kuriuos apribojo tarptautinės sankcijos Rusijai ir Baltarusijai.
„Jau dabar matome, kad pramonėje „Lifosa“ buvo tiesiogiai paveikta sankcijų, dalies darbuotojų, matyt, laukia nedarbo dalia. Į transporto sektorių patenka uostas ir geležinkeliai, nukentėję nuo baltarusiškų trąšų praradimo, čia taip pat laukia dalies darbuotojų atleidimai“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Tačiau ji teigia, kad nedarbo rodiklių augimas bus trumpalaikis, o Lietuvos pramonės darbuotojų stygius išlieka viena pagrindinių problemų.
„Panašu, kad vis dar yra didelė darbuotojų paklausa ir tas šiemet susidaręs bedarbių perteklius ilgainiui bus absorbuotas, jeigu žmonės norės dirbti. Pramonininkai akcentuoja, kad darbuotojų trūkumas nėra šios dienos problema, tai struktūrinė šalies opa, kuri tęsiasi labai ilgą laiką“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
