Kiauliena ir vištiena, anot pardavėjos Editos, išbrango labiausiai. Moteris pastebi, kad būtent mėsos žmonės ėmė pirkti mažiau. Tačiau tai ne vienintelės išbrangusios maisto prekės. Kiekvieną savaitę, pasak pardavėjos, užsakant prekes tenka išgirsti, kad už jas ir vėl teks mokėti daugiau.
„Vėl pabrango pieno produktai. Kai vedžiausi kainas, žiūrėjausi, nu baisu, grietinė šoktelėjo vos ne 50 centų. Baisu. Mane net pačią šokas ištiko“, – kalba pardavėja Edita.
Tik vienam, anot pardavėjos, kai kurie gyventojai pinigų negaili.
„Oi ne, geria tikrai stipriai. Kas liečia alkoholį, tai labai stipriai ir į kainas net nežiūri, pabrango nepabrango vis tiek perka“, – sako Edita.
Jei vieni netaupo net alkoholiui, tai kiti gyventojai sako, kad dabar tenka gerokai pasispausti:
„Pramoninių nieko nesižiūrai jau šitam amžiuj, kaip sako, naudoji tai, ką turi, tai taip galima išgyventi.“
„Nežinau, kas bus, kaip reiks išgyventi.“
„Pergyvensim, kad tik Putinas neateitų su karu savo, o viskas bus gerai. – Mažiau pavalgysim? – Jo.“
„Daugiau gal reik žiūrėti, kai akcijos kažkokios, daugiau apžiūrėti, o šiaip tai, žuvies produktų nelabai jau tada perki.“
O tokių žmonių, kurie riboja savo kasdienes išlaidas ir atideda stambesnius pirkinius, Lietuvoje kas antras. Tą atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto prieš kelias savaites atlikta gyventojų apklausa. Jos metu paaiškėjo, kad kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl karo Ukrainoje, atsideda daugiau lėšų santaupoms ir palyginti su koronaviruso pandemijos pradžios metais tą daro dar aktyviau.
„Ženkliai padidėjo tų, 10-čia procentinių punktų, kurie sako, kad pradės taupyti, pradės vėl kaupti kažkokį finansinį rezervą ir padaugėjo 5 procentais tų, kurie sako, kad šiuo metu jokiu būdu nerizikuotų keisti savo darbo“, – teigia „Swedbank” finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
O pataupyti gal ir reikėtų, nes infliacija ir toliau šiepia savo nasrus. „Luminor“ bankas vidutinę metinės infliacijos prognozę padidino nuo beveik 8 iki 13,5 procento. Pernai ji siekė vos 5. Pasak „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, šiuos metus galima skelbti infliacijos metais.
„Neatmestina tikimybė, kad artimiausiais mėnesiais galime matyti netgi 20 procentų metinę infliaciją, tai yra gegužę arba galbūt net birželio mėnesį. Pagrindinė priežastis yra ta, kad karas Ukrainoje šliūkštelėjo žibalo ir į taip jau liepsnojantį infliacijos laužą“, – kalba Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, jeigu situacija Ukrainoje stabilizuosis, tai tikėtina, kad kainų augimas sulėtės. Tačiau jei konfliktas tęsis ar Ukraina karą pralaimės..
„Mes tą infliaciją galime matyti ir labai egzotinius skaičius. Gali būti ir netgi metinė galbūt vidutinė virš 20 procentų“, – sako Ž. Mauricas.
Visgi, anot eksperto, po kiekvienos tamsios nakties ateina ir diena – infliaciją kitąmet gali keisti defliacija. Žmonės, anot Maurico, pasivažinės labai įspūdingais linksmaisiais kalneliais, nes konkurencija padarys savo.
„Kitais metais visgi mes prognozuojame infliacija gali netgi nerti žemiau nulio procentų grynai dėl bazės efekto, nes tokios didelės energetikos kainos, naftos kainos, maisto kainos, žaliavų kainos jos retu atveju išsilaiko ilgą laikotarpį“, – sako Ž. Mauricas.
Vidutinę metinės infliacijos prognozę padidino ir Lietuvos bankas. Jei gruodį ji siekė 5 procentus, tai kovo mėnesį Lietuvos bankas ją padidino iki 11.
„Tikrai negalima atmesti, kad prognozės greičiau bus didinamos negu mažinamos. Visi veiksniai lemia tą riziką, kad į didesnę pusę“, – komentuoja Lietuvos banko atstovė Kotryna Tamoševičienė.
Kad ir kokia neaiški būtų ekonominė Lietuvos ateitis, visgi, pasak Lietuvos banko, nors ir žymiai lėčiau nei buvo prognozuota, infliacija turėtų mažėti apie metų vidurį. Tačiau sumažės ir bendrasis šalies vidaus produktas. „Luminor” bankas šių metų BVP augimo prognozę sumažino nuo 2,8 iki 1,0 procento. Lietuvos bankas kovo mėnesį numatė 2,7 procento šiemetį BVP augimą.
Pagal dabartines prognozes, nors ir nukritęs, ekonomikos augimas išlieka teigiamas, tačiau gyventojams tai vis viena atsilieps.
„Tikėtina, kad lėtės atlyginimų augimas“, – sako K. Tamoševičienė.
Eurostatas skelbia, kad didžiausia infliacija kovą Europos Sąjungoje buvo Lietuvoje, kur ji siekė 15,6 procento. Estijoje infliacija išaugo iki 14,8, Latvijoje – 11,5 procento. kai kurie ekonomistai viliasi, kad vyriausybės patvirtintas 2 milijardų eurų antiinfliacinis paketas turėtų sušvelninti neigiamus padidėjusios infliacijos padarinius.
