Šiais metais gėlės pabrango 20–30 proc., pirkėjų srautai sumažėję, bet pašnekovai nežino, ar prie to prisidėjo vasara, prasidėję mokslo metai ar populiarėjantis tvarumas.
Jie pastebi, kad žmonės vis dažniau kvietimuose prašo nedovanoti puokščių, o pinigus skirti kam nors tikrai naudingam. Dėl to vis mažėja žmonių, išleidžiančių dideles sumas proginėms gėlėms.
Sumažėjo gėlių pirkėjų
Vilniuje esančio gėlių salono „Inesa“ savininkė ir floristė Inesa Borkovska neslepia, kad šiais metais gėlių kainos pakilo mažiausiai 20 proc. O kai kurių rūšių – net 30 proc.
Ji paaiškina, kad po pandemijos sumažėjo gėlių augintojų, todėl likusieji pakėlė kainas. Taip pat prie gėlių brangimo prisideda ir logistiniai kaštai, pavyzdžiui, pabrangęs kuras.
„Ir darbuotojų atlyginimai pakilo, parduotuvės išlaikymas pabrango, viskas kaip grandinė – procesai priklauso vienas nuo kito“, – pasakoja floristė.
Neaišku, ar dėl pakilusių kainų, ar dėl sunkios dabartinės situacijos, tačiau, anot pašnekovės, pasikeitė ir pirkėjų įpročiai.
I. Borkovska nurodo, kad turi dvi parduotuves: vieną senamiestyje, kitą – užmiestyje. Ir klientų įpročiai ženkliai skiriasi.
Pasak floristės, rinka diktuoja tam tikrą vietovę, kur yra parduotuvė. Pavyzdžiui, užmiestyje esančioje jos gėlių parduotuvėje labai pasijuto, kad perkama mažiau gėlių:
„Visada pasijunta prieš rugsėjo pirmąją, nes žmonės turi svarbesnių reikalų, nei eiti į svečius, baliavoti ir panašiai. Taupo pinigus, reikia vaikus išleisti į mokyklą.“
Gėlių salono savininkė priduria, kad gėlės yra prabangos prekė, be kurios galima ir apsieiti.
Tačiau senamiestyje esančioje parduotuvėje pasikeitusių pirkėjų įpročių ji nepastebėjo, nes ten rinka – nepastovi: yra turistai, besikeičiantys gyventojai.
Didelės puokštės prilyginamos švaistymui
I. Borkovska papildo, kad ir vestuvėms lietuviai perka žymiai mažiau puokščių nei anksčiau. Bet ne dėl to, kad taupo, o dėl to, kad populiarėja tvarumo filosofija – gaunama labai daug gėlių, jos būna išmetamos, o tai yra švaistymas.
Floristė įvardija, kad net ir vestuvių kvietimuose vis dažniau rašo, kad nenori apsikrauti gėlėmis, prašo pinigus geriau paaukoti ar nupirkti kokią knygą, kad nebūtų tiek daug tų puokščių.
„Ir tikai pirkimas sumažėjo – vestuvių proga dovanoja mažiau. Bet ne dėl taupymo, o dėl to, kad labai palaikoma ekologija“, – kalba gėlių salono savininkė.
Kalbėdama ir apie ne linksmas progas, pavyzdžiui, laidotuves, ji priduria, kad jeigu anksčiau žmonės pirkdavo didelius vainikus ar krepšelius, tai dabar jie ateina su tokiu argumentu, kad geriau paaukoti pinigus šeimai, kuri laidotuvėms išleido daug pinigų, įdėti daugiau į vokelį, tada gėlėms lieka mažiau.
Vasarą gėles perka mažiau
Kaune įsikūrusio gėlių salono „Floravitas“ vadybininko Justo Jasenkos teigimu, šiais metais gėlės pabrango iki 20 proc.
Vis dėlto pašnekovas negali pasakyti, dėl ko sumažėjo pirkėjų srautai. Jis nurodo, kad vasara ir šiaip yra vienas blogesnių metų laikų gėlių pardavėjams, kadangi žmonės išvažiuoja, atostogauja, o ten jiems paprastai gėlių nereikia.
Dėl to, anot jo, lieka tik savaitgaliniai gimtadieniai ar įmonių šventės. O kaip bus pasibaigus vasaros sezonui pasakyti sunku.
PLC MEGA valdančios bendrovės „Baltic RED” marketingo vadovas Laimis Binderis priduria, kad po karantino gėlių pirkimo aukcionuose gėlės pabrango. Savo kainas pakėlė ir gėlių augintojai.
„Vis dėlto prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ įsikūrusiame gėlių salone „Šonetė“ gėlės ar jų puokštės kainuoja tiek pat, kiek ir pernai: rugsėjo pirmosios puokštę buvo galima įsigyti už 7–15 eurų, gėlės žiedą – už 2–3 eurus“, – komentuoja L. Binderis.
