Beveik visos diskusijos dėl Vokietijos ekonominių ryšių su Rusija po invazijos į Ukrainą buvo sutelktos į dujas ir naftą. Ir ne veltui – Vokietija perka daugiau rusiškos naftos ir dujų nei bet kuri kita Europos šalis, todėl energija yra pelningiausia Rusijos importo į Vokietiją prekė.
Tačiau daugelis Vokietijos įmonių priklauso nuo nuolatinio kitų Rusijos eksportuojamų prekių tiekimo, ypač tokių žaliavų, kaip nikelis, paladis, varis ir chromas.
Nikelis naudojamas nerūdijančiam plienui gaminti, tačiau jis taip pat yra svarbi ličio jonų baterijų, reikalingų elektrinių automobilių maitinimui, sudedamoji dalis. Paladis taip pat nepamainomas automobilių gamintojams, jis – labai svarbus komponentas gaminant katalizatorius, kurie valo benzininių ir hibridinių transporto priemonių išmetamąsias dujas.
Remiantis „MIT Economic Complexity“ duomenimis, 2020 m. Rusija buvo didžiausia nikelio žaliavos tiekėja Vokietijoje – jai teko 39 proc. šalies tiekimo.
Ji taip pat tiekė apie 25 proc. Vokietijos importuojamo paladžio ir 15–20 proc. sunkiųjų metalų chromo ir kadmio, kurie naudojami įvairiose pramonės srityse. Iš Rusijos 2020 m. Vokietija taip pat importavo 11 proc. rafinuoto vario, 10,9 proc. platinos ir 8,5 proc. geležies rūdos.
Nikelis ir daimleris
Neseniai Kelne įsikūrusio Vokietijos ekonomikos instituto (IW) analitinio centro atliktame tyrime buvo nustatytos kelios iš Rusijos importuojamos žaliavos, kurias pakeisti Vokietijai būtų sunku. „Būtina užmegzti naujus prekybos ryšius su alternatyviomis šių žaliavų eksporto šalimis“, – teigiama instituto pranešime.
Ypač svarbu atsižvelgti į nikelio tiekimą. Antras pagal dydį Vokietijos žaliavinio nikelio importo partneris 2020 m. buvo Nyderlandai, tiekę 29 proc. Tačiau Rusija yra rinkos lyderė, tiekianti apie 20 proc. gryniausios pasaulyje šio metalo formos, vadinamojo pirmos klasės nikelio.
Aukštos kokybės nikelio jau kelerius metus trūksta vis labiau. Pasaulyje sparčiai augant elektromobilių, kurių baterijoms reikalingas aukštos kokybės nikelis, gamybai, jo paklausa išaugo.
„Tesla“ vadovas Elonas Muskas apie nikelio trūkumą dažnai rašo socialiniame tinkle „Twitter“. „Nikelis tampa didžiausiu iššūkiu didelės apimties ir ilgo veikimo akumuliatoriams! Australijoje ir Kanadoje sekasi neblogai. JAV nikelio gamyba akivaizdžiai šlubuoja. O Indonezijai sekasi puikiai!“ – 2020 m. liepą rašė jis.
Per pastaruosius dvejus metus 1 klasės nikelio kainos jau buvo padvigubėjusios, tačiau Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė nuogąstavimų, kad Maskva gali įvesti eksporto draudimą. Kovo pradžioje kilus prekybos šėlsmui, kainos pasiekė rekordines aukštumas, o Londono metalų birža netgi kuriam laikui sustabdė prekybą – tai buvo pirmas kartas per 37 metus, kai ji ėmėsi tokių veiksmų. Vien 2022 m. nikelio kainos pakilo 400 proc.
Neseniai „Volkswagen“, kuris savo ateitį grindžia greitu tapimu elektromobilių gamintoju, paskelbė, kad su Kinijos bendrovėmis „Huayou Cobalt“ ir „Tsingshan Group“ sudarė susitarimą dėl bendros įmonės, kuri užtikrins kobalto ir nikelio žaliavos tiekimą Indonezijoje, vienoje didžiausių pasaulio gamintojų.
Eksporto ir importo draudimai
Tačiau rinkoje ir toliau tvyros netikrumas dėl Rusijos žaliavų. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad vien dėl nikelio krizės vartotojų išlaidos naujam elektromobiliui padidės mažiausiai 1 tūkst. JAV dolerių (919 eurų).
Vokietijos automobilių gamintojų prekybos organizacija VDA teigia, kad dėl karo Ukrainoje dar labiau sutriks transporto priemonių gamyba Vokietijoje. „Ilgalaikėje perspektyvoje automobilių pramonė susidurs su žaliavų trūkumu ir didesnėmis kainomis“, – sakoma jos pareiškime.
Nukentėjo ne tik automobilių gamintojai. 2018 m. Vokietijos chemijos pramonės milžinė BASF suvienijo jėgas su didžiausia pasaulyje rafinuoto nikelio gamintoja Rusijos įmone „Norilsk Nickel“, sudarydama sandorį, pagal kurį Rusijos įmonė tieks nikelio ir kobalto žaliavas BASF naujai baterijų medžiagų gamyklai Suomijoje. Tokie sandoriai šiuo metu yra atidžiai tikrinami.
Nors Maskva neįtraukė tokių medžiagų kaip nikelis į kovo mėn. paskelbtą eksporto draudimo sąrašą, išlieka tikimybė, kad Maskvos arba Briuselio sankcijos sustabdys tokių žaliavų srautą į Europą.
Penktadienį ES paskelbė draudimus importuoti keletą Rusijos produktų, įskaitant anglis, ikrus, medieną, gumą, cementą ir degtinę. Tačiau į sąrašą nebuvo įtrauktas nikelis ir kitos žaliavos, kurios dideliais kiekiais eksportuojamos į tokias šalis, kaip Vokietija.
Smulkmena, lyginant su energetika
Nors rusiško nikelio pardavimas į Europą nėra teisiškai uždraustas, spaudimas Vokietijos bendrovėms nutraukti verslo ryšius su Rusija ir toliau didėja praktiškai visuose sektoriuose.
Tačiau nors daugybė Vokietijos ir Rusijos ekonominių ir verslo ryšių nyksta ir toliau nyks dėl pasipiktinimo tuo, kas vyksta Ukrainoje, beveik kiekvienas scenarijus savo svarba nusileidžia galimoms Rusijos naftos ir dujų embargo pasekmėms.
Daugelis ekspertų ir verslo lyderių teigia, kad pastarųjų dešimtmečių Vokietijos ekonominė gerovė daugiausia buvo grindžiama pigia Rusijos energijos pasiūla.
BASF vadovas Martinas Brudermülleris laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ teigė, kad staigus Rusijos naftos ar dujų draudimas gali sukelti tokio dydžio ekonominę krizę, kokios Vokietija nematė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir kad jo įmonė turėtų nutraukti gamybą, jei gamtinių dujų tiekimas sumažėtų daugiau nei perpus, lyginant su dabartiniu jų sunaudojimu.
Kai kurie nesutinka su tokiais griežtais vertinimais. Vokietijos nacionalinės mokslų akademijos „Leopoldina“ atliktame tyrime teigiama, kad nedelsiant nutraukti tiekimą būtų „įmanoma“.
Tačiau faktas, kad toks griežtas klausimas, kaip visiškas draudimas tiekti rusišką energiją, yra rimtai svarstomas, aiškiai parodo vieną dalyką visam Vokietijos verslui, turinčiam bet kokio pobūdžio ryšių su Rusija: jokie draudimai negali būti atmetami, kad ir kaip ekonomiškai „skaudu“ tai bebūtų.
