Milijardierius investuotojas Georgas Sorosas įspėjo Vokietiją, kad jai liko trys mėnesiai išgelbėti euro zoną arba bus rizikuojama sunaikinti Europos Sąjungą ir sukelti „prarastąjį dešimtmetį“, rašo „The Telegraph“.
Kalbėdamas konferencijoje Italijoje, Georgas Sorosas sakė, kad euro zonos likimas tvirtai priklauso nuo Vokietijos. Šią jis ragina pritarti priemonėms, kurios padėtų regiono bankų gelbėjimo sistemai ir palengvintų skolinimosi sąlygas labiausiai bėdų prispaustoms šalims narėms.
„Mano manymu, valdžiai liko trijų mėnesių langas, per kurį jos vis dar gali ištaisyti savo klaidas ir pakeisti dabartines tendencijas“, - sakė jis.
„Sakydamas valdžia, iš esmės turiu omenyje Vokietijos vyriausybę ir Bundesbanką todėl, kad krizės metu kreditoriai sėdi keleivio vietoje ir niekas negali būti padaryta be Vokietijos paramos.“
„1980-aisiais Lotynų Amerika kentėjo prarastąjį dešimtmetį; panašus likimas dabar laukia Europos. Šią atsakomybę turi suprasti Vokietija ir kitos šalys kreditorės.“
G. Sorosas, kuris išgarsėjo tuo, kad 1992 metais uždirbo 1 mlrd. svarų sterlingų statydamas prieš svarą, sakė, kad Graikijos krizė kulminaciją pasieks šį rudenį.
Jis tvirtina, kad nors Graikijos rinkėjai birželio 17 d. tikriausiai išrinks vyriausybę, pasiruošusią paklusti taupymo sąlygoms, kurios reikalingos norint gauti paramą iš fondų, pasirodys, kad neįmanoma šių sąlygų įvykdyti.
„Jokia vyriausybė nepajėgi įgyvendinti šių sąlygų, tad Graikijos krizė klimaksą turėtų pasiekti rudenį. Iki to laiko Vokietijos ekonomika irgi susilpnės, todėl kanclerei Angelai Merkel taps dar sunkiau nei dabar įtikinti Vokietijos visuomenę prisiimti bet kokią papildomą Europos atsakomybę. Dėl to ir susidaro trijų mėnesių langas.“
Teigdamas, kad euro zonos krizė „grasina sunaikinti Europos Sąjungą“, jis sakė, kad regiono bankams reikės Europos indėlių schemos, kuri sustabdytų jau vykstantį kapitalo nutekėjimą.
Taip pat jis remia Ispanijos siūlymą teikti bankams tiesioginę paramą iš Europos stabilumo mechanizmo. Be to, G. Sorosas sakė, kad stipriai įsiskolinusioms šalims reikės palengvinti jų finansavimo naštą.
„Yra daug būdų, kaip galima tai padaryti, tačiau jiems reikia aktyvios Bundesbanko ir Vokietijos vyriausybės paramos.“
Krizės metu Ispanijos skolinimosi kaina šovė į netvarias aukštumas, o Vokietijos skolinimosi kainos yra rekordiškai žemos, nes investuotojai skuba savo pinigus dėti į saugiausią vietą.
Prancūzija, Italija ir Ispanija pasisako už vadinamųjų euroobligacijų įvedimą. Jos iš esmės sutelktų visų euro zonos narių skolą ir taip išsklaidytų riziką, tačiau Vokietija stipriai pasisako prieš šią idėją.
G. Sorosas sako, kad nors drausmingos euro zonos skyrybos yra įmanomos kelių metų laikotarpyje, tikėtina, kad zona išgyvens, nes jos griūtis per daug kainuotų Vokietijai.
Jis teigia, kad euro žlugimo atveju Vokietijai atitektų neįgyvendinamos reikalavimo teisės nukreiptos į periferines valstybes. Vien Bundesbankas iki šių metų galo turės per trilijoną eurų vertės reikalavimo teisių, susijusių su kitais centriniais bankais.
„Taigi Vokietija tikriausiai darys viską, kas būtina eurui išsaugoti, – bet nieko daugiau.“
G. Sorosas sako, kad Europa galiausiai taps „ Vokietijos imperija, o periferija - hinterlandu.“
REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
TOLIAU SKAITYKITE
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą