Finansų ministerija, įvertinusi pirmojo 2012 m. pusmečio Lietuvos ekonomikos raidą ir susiformavusias tendencijas esminių pakeitimų vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijuje 2012 m. nedaro.
Ūkio lėtėjimas ES ir euro zonoje pirmąjį 2012 m. pusmetį neturėjo esminio poveikio nei Lietuvos eksportui, nei vidaus paklausai. Lietuva turi labai ribotus ekonominius saitus su problemiškomis Pietų Europos valstybėmis – pirmąjį pusmetį į taip vadinamas PIIGS šalis Lietuva eksportavo apie 3 proc. visų eksportuojamų prekių. Pagrindinėmis Lietuvos eksporto partnerėmis yra Rusija ir ES šalys narės, kurių ūkis, nepaisant antrąjį ketvirtį užfiksuoto ES ir euro zonos nuosmukio, auga gana sparčiai (Latvija, Vokietija, Estija, Lenkija, Skandinavijos šalys). Į šiuo metu patiriančias nuosmukį ES šalis – Jungtinę Karalystę ir Nyderlandus, Lietuva eksportavo apie 12 procentų visų eksportuojamų prekių.
Liepą ir rugpjūtį užfiksuoti sumažėję ekonominių vertinimų ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai signalizuoja apie lėtesnę ūkio raidą antrąjį 2012 m. pusmetį, kas atitinka balandžio mėnesį suformuotą vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijų. Numatome, kad dėl nepalankių išorinės aplinkos sąlygų Lietuvos BVP 2012 m. augs lėčiau nei 2011 m. – 2,5 procento.
Atsigaunanti darbo rinka, augančios gyventojų pajamos, optimistiniai vartotojų lūkesčiai, sėkmingai įsisavinama ES finansinė parama ir žemos palūkanų normos 2012 m. pirmoje pusėje sudarė palankias sąlygas vidaus paklausai augti: pirmąjį 2012 m. pusmetį namų ūkių vartojimas augo 5,9 procento, o bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas – 4 procentus. Daugiausiai investuota apdirbamosios pramonės, transporto, nekilnojamojo turto, mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriuose. Prastėjantys ūkio dalyvių lūkesčiai pristabdys vidaus paklausos plėtrą antrąjį 2012 m. pusmetį, todėl metiniai rezultatai turėtų būti kuklesni. Išsipildžius prielaidoms dėl išorinės aplinkos atsigavimo 2013 metais, vidaus paklausos įtaka BVP augimui vidutiniu laikotarpiu turėtų stiprėti. Dėl poreikio toliau konsoliduoti viešuosius finansus valdžios sektoriaus vartojimas vidutiniu laikotarpiu išliks nuosaikus.
Remdamiesi Europos Komisijos 2012 m. pavasario prognozėmis numatome, kad atsigavus išorės paklausai 2013 metais Lietuvos BVP gali augti 3 proc., o atsižvelgus į šiuo metu suformuotus 2007–2013 metų finansinės perspektyvos ES paramos įsisavinimo planus ir dėl visuomenės senėjimo mažėjančią darbo jėgą 2014–2015 metais BVP augimas gali siekti atitinkamai 3,4 ir 4,3 procento. Atsižvelgus į mažesnį nei buvo numatyta balandžio mėnesį 2013 metų BVP augimą, numatoma gauti mažiau mokestinių pajamų, todėl net nedidinat išlaidų planų Vyriausybei bus siūloma koreguoti valdžios sektoriaus deficito mažinimo užduotis: 2013 metais sumažinti valdžios sektoriaus deficitą bent iki 2,5 procento BVP – laikantis minimalių Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų mažinti deficitą bent 0,5 proc. BVP, o 2014 metais – bent iki 1,5 procento BVP, 2015 metais – bent iki 0,5 procento BVP, siekiant subalansuotų viešųjų finansų vidutiniu laikotarpiu, kaip to reikalauja Fiskalinės drausmės įstatymas. Konkrečios 2014-2015 m. deficito užduotys bus nustatytos atnaujinant Konvergencijos programą 2013-aisiais.
Artimiausiu metu, kol vartojimo atsigavimas bus saikingas, o išorės veiksnių – maisto žaliavų ir energijos – kainų poveikis išliks menkas, metinės ir vidutinės metinės infliacijos lygis mažės, ir 2012 metų pabaigoje neviršys 3 procentų. Nepaisant to yra rizika, kad dėl įvairių išorinių priežasčių naftos kaina augs sparčiau nei numatyta Europos Komisijos 2012 m. pavasario prognozėse, ir tai neigiamai paveiktų įvairių prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje. Be to, pasaulyje nuolat augant maisto paklausai maisto žaliavų ir produkcijos kainų mažėjimas įmanomas tik susiklosčius derliui palankioms gamtinėms sąlygoms. Todėl maisto žaliavų brangimas vidutinės trukmės laikotarpiu taip pat priskirtinas prie didesnės infliacijos rizikos. Maisto žaliavų ir energijos kainų poveikis Lietuvos infliacijai būtų didesnis nei išsivysčiusiose šalyse dėl didesnės su šiomis kainomis susijusios vartotojų krepšelio dalies. Kita vertus, nors tarptautinės institucijos prognozuoja, kad ateityje maisto žaliavų ir energijos kainos išliks aukštos, yra teigiama rizika, kad pasiektos aukštos kainos artimiausiais metais augs silpniau.
2012 metais sulėtėjus eksporto augimui darbo užmokestis augs šiek tiek lėčiau nei 2011 metais. Vėliau atsigavus užsienio paklausai ir toliau šalyje mažėjant darbo jėgos ištekliams darbo užmokestis neišvengiamai pradės didėti sparčiau. Didėjanti vartotojų perkamoji galia irgi skatins bendrojo kainų lygio kilimą vėlesniais metais. Numatoma, kad 2012–2015 metų laikotarpiu vidutinė metinė infliacija svyruos 3,0–3,5 procento ribose.
2011 metais nedarbo lygis sudarė 15,4 procento ir buvo vidutiniškai 2,4 procentinio punkto mažesnis nei prieš metus, o nedarbo sumažėjimas buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Tai lėmė 2 procentais išaugęs užimtųjų skaičius ir 14,5 procento sumažėjęs bedarbių skaičius. Nors nedarbo lygis 2012 metų pirmąjį pusmetį vis dar buvo aukštas ir siekė 13,9 procento, per metus (palyginti su 2011 metų pirmuoju pusmečiu) jis sumažėjo 2,5 procentinio punkto. Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, buvo užfiksuota 16,4 procento mažiau bedarbių ir 1,6 procento daugiau užimtųjų. Antrąjį šių metų ketvirtį užimtumo lygis (15-64 metų amžiaus grupėje) pasiekė 62,9 procento ir buvo aukščiausias per paskutiniuosius 3,5 metų.
Nepaisant sustiprėjusio neapibrėžtumo dėl ES ekonomikos perspektyvų, 2012 metų pirmoje pusėje verslo tendencijų apklausų rezultatai dėl laukiamo darbuotojų skaičiaus artimiausiems 2–3 mėnesiams vėl tapo teigiami (daugiau apklaustųjų planavo didinti darbuotojų skaičių nei mažinti), o gegužės ir birželio mėnesiais net viršijo praėjusių metų atitinkamų mėnesių rezultatus. Tai iš dalies paaiškina spartų nedarbo lygio mažėjimą pirmąjį pusmetį. Nors liepos ir rugpjūčio mėnesių verslo tendencijų apklausų rezultatai vis dar išliko teigiami, tačiau akivaizdžiai suprastėjo ir leidžia tikėtis lėtesnio nedarbo lygio mažėjimo tempo antroje 2012 metų pusėje. Liepą ir rugpjūtį suprastėjo ir vartotojų lūkesčiai dėl bedarbių skaičiaus pokyčių per artimiausius 12 mėnesių. Tai rodo atgimstantį šalies verslo dalyvių netikrumą dėl verslo plėtros artimiausioje ateityje ir darbuotojų skaičiaus didinimo.
Dėl atviros ES darbo rinkos, gyventojų skaičiaus mažėjimo ir jų senėjimo vidutinės trukmės laikotarpiu nesitikima darbo jėgos augimo ar mažėjimo stabilizavimosi. Numatoma, kad vidutinis metinis užimtųjų skaičius iki 2015 metų išaugs 3,3 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 9,8 procento.
Formuojant vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijų, kaip ir 2012 m. balandžio mėn., buvo remtasi prielaida, kad ES pavyks suvaldyti euro zonos finansinio stabilumo riziką, o išorinės aplinkos prielaidos atitinka Europos Komisijos 2012 m. pavasario prognozes, numatančias tiek ES tiek euro zonos ūkio atsigavimą 2013 metais.
Tačiau, palyginti su situacija 2012 m. balandžio mėn., neigiama rizika dėl ekonominės raidos scenarijaus išsipildymo sustiprėjo. Vykstant istoriškai didžiausiai Europos krizei vyrauja didelis neapibrėžtumas. Prognozuojama, kad trečiąjį 2012 m. ketvirtį euro zonos ūkis toliau smuks ir bus užfiksuota techninė recesija. Kol kas nepasiektas tikrumas, kad visos skolų krizės apimtos ES šalys narės sėkmingai įgyvendins struktūrines reformas ir ją įveiks. Yra rizika, kad dėl suintensyvėjusių euro zonos problemų gali staiga išaugti bankų sektoriaus kredito rizika, kuri neigiamai paveiktų finansinį stabilumą.
Rugsėjo viduryje pasirodysianti kreditorių Trejeto ekspertų ataskaita dėl padėties Graikijoje nulems svarbius ES vadovų sprendimus dėl tolimesnių kreditavimo sąlygų Graikijai bei ES šalių narių fiskalinių deficitų ir skolų mažinimo planų, kurie savo ruožtu turės poveikį tarptautinėms rinkoms ir tolimesnei ES ūkio raidai.
Atsiradus papildomiems duomenims dėl neigiamų rizikų išsipildymo ir jų poveikio realiam sektoriui projekcijos gali būti keičiamos. Lietuvos eksporto rinkų perspektyva ES ir toliau išlieka pagrindiniu ekonominės raidos scenarijaus peržiūrėjimo rizikos veiksniu.