Springdami nuo taupymo vaistų, graikai juos girdančioms euro zonos partnerėms už juos atsilygino balsuodami šeštadienio „Eurovizijos“ finale.
„Eurovizijos“ dainų konkursas garsėja politiškai motyvuotomis balsavimo tendencijomis. Pavyzdžiui, Šiaurės Europos valstybės visada viena kitai skiria daug taškų. Tuo tarpu skeptiškai euro zonos atžvilgiu nusiteikusiai Didžiajai Britanijai dažnai sunku gauti paramą.
Panašu, kad šio šeštadienio finalo rezultatuose neišvengiamai atsispindėjo Graikijos krizė.
Investicinio banko „Renaissance Capital“ analitikai teigia, kad, nors Vokietija užėmė aštuntą vietą, iš Graikijos ji negavo nė vieno taško. Iš visų euro zonos partnerių iš Graikijos taškų gavo tik Italija ir Kipras.
„Na, graikai juk turi kažkaip protestuoti“, – mano banko analitikas Charles Robertson.
Tik trys iš 64 Graikijai skirtų taškų atkeliavo iš pagrindinių euro zonos valstybių. Vieną tašką Graikijos atstovei skyrė Vokietija, du – Belgija, o tradicinių 12-os taškų nepagailėjo Kipras.
Tuo tarpu Ispanija, Airija ir Portugalija nepagailėjo taškų Vokietijai.
„Tai akivaizdus paskatinimas Vokietijos politikų idėjoms“, – teigia Ch. Roberstonas.
Šalis laimėtoja, Švedija, be to, kad jos daina jau buvo ganėtinai populiari, dar turėjo vieną didelį pranašumą. Anot Ch. Robertsono, ji gali sau leisti surengti kitų metų renginį, o daugumai kitų šalių dalyvių tai padaryti būtų buvę sudėtinga.
