Naujienų agentūros AFP duomenimis, ketvirtadienį prasidėjus įsiveržimui, į ES lig šiol atvyko apie 400 tūkst. ukrainiečių. Pusė jų pateko į Lenkiją, pranešė Varšuva.
Per ES vidaus reikalų ministrų susitikimą buvo iškelta galimybė suteikti ukrainiečiams statusą pagal anksčiau dar niekada neaktyvintą 2001 metų Laikinosios apsaugos direktyvą. Ši priemonė leistų pabėgėliams gyventi ir dirbti Europos Sąjungoje iki trejų metų.
Pasak Prancūzijos vidaus reikalų ministro Geraldo Darmanino, kurio šalis rotacijos tvarka šiuo metu pirmininkauja ES, „labai didelė dauguma“ ministrų pasisakė už tai, kad skubiai būtų imtasi tokių veiksmų.
Pagal bendradarbiavimo susitarimus ukrainiečiams, turintiems pasus su biometriniais duomenimis, leidžiama įvažiuoti į ES be vizos ir būti bloko teritorijoje iki trijų mėnesių.
Tačiau vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson nurodė, kad Bendrija turi būti pasirengusi priimti pabėgėlius ilgesniam laikui ir kad būtina pasiruošti potencialiam „milijonų“ žmonių srautui iš Ukrainos.
„Tai būtų tinkamas laikas pasitelkti Laikinosios apsaugos direktyvą“, – pabrėžė eurokomisarė.
Ši direktyva iš pradžių buvo parengta, siekiant padėti pabėgėliams iš buvusią Jugoslaviją sukrėtusių konfliktų. Dokumente numatytos nuostatos, kaip elgtis esant masiniam žmonių antplūdžiui, taip pat priemonės, kaip juos paskirstyti tarp ES valstybių.
Belgija buvo viena iš pirmųjų bloko narių, raginusių taikyti apsaugos direktyvą.
„Šią istorinę akimirką turime priimti teisingą sprendimą. Priimti teisingą sprendimą reiškia... įgyvendinti Laikinosios apsaugos direktyvą“, – sakė Belgijos imigracijos ministras Sammy Mahdi.
Tačiau norint aktyvuoti šią priemonę, jai turi pritarti kvalifikuota ES valstybių narių dauguma – 15 iš 27 šalių, kurios atstovautų ne mažiau kaip 65 proc. visų bloko gyventojų.
Y. Johansson pranešė rengianti siūlymą dėl mechanizmo aktyvavimo. Iniciatyva turėtų būti pateikta svarstyti ES vidaus reikalų ministrams per kitą, ketvirtadienį vyksiantį posėdį.
Lietuva skyrė 750 tūkst. eurų paramą Moldovai priimti ukrainiečių pabėgėliams
Lietuva skyrė 750 tūkst. eurų paramą Moldovai priimti nuo karo su Rusija bėgantiems ukrainiečiams.
Pirmadienį ministrų kabinetas patvirtino šią paramą iš Vyriausybės rezervo lėšų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad Moldovos duomenimis, per pastarąsias dienas į šalį pabėgo apie 70 tūkst. Ukrainos piliečių, o Moldovai yra sudėtinga susidoroti su tokiu migrantų srautu, „ypač dėl iškylančių finansinių klausimų“.
„Atsižvelgiant į Moldovos prašymą dėl pagalbos dėl karo veiksmų Ukrainoje, atsižvelgiant į tai, kad išties įspūdingi srautai ukrainiečių keliauja ir bėga nuo karo į aplinkines valstybes, taip pat ir į Moldovą (...), siūloma skirti Moldovai 750 tūkst. eurų“, – teigė G. Skaistė.
Premjerė Ingrida Šimonytė, praėjusios savaitės pabaigoje situaciją aptarusi su Moldovos premjere, teigė, jog šaliai tenka didelis išbandymas suprantant, kad Lietuvai „didelis išbandymas buvo pora tūkstančių per porą savaičių“.
Ji tikisi, kad Moldovą parems ir Europos Sąjunga.
Kremlius ketvirtadienį įsakęs įsiveržti pajėgoms į Ukrainą, pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.
Rusijos sausumos pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės – per Baltarusiją, taip pat iš rytų ir pietų, bet sulaukia įnirtingo ukrainiečių pajėgų pasipriešinimo. Ukrainiečių kariuomenė pirmadienį pareiškė, kad Rusijos kariai sumažino „puolimo tempą“.
