Kalbėdama apie vakar dieną premjerė pareiškė, kad ji buvo beprecedentė, nes buvo padaryta daug niekada nedarytų sprendimų, pasakyta svarbių kalbų.
„ES sprendimas skirti finansinę paramą ginkluotei, ko tikrai nėra buvę rodo, kaip rimtai vertinamas šis karas. Tai grėsmė ne tik Ukrainai, bet ir vertybėms, kuriomis remiasi ES, kurių pagrindu ji yra sukurta“, – sakė premjerė.
Anot jos, žinutės, kurios buvo pasakytos Vokeitijos kanclerio, iliuziją, kurią gal kažkas turėjo apie tai, kad su ponu Putinu galima kalbėti kita, nei jėgos kalba, išsisklaidė.
„Švedai paskelbė sprendimą skirti ginkluotę Ukrainai, tokio sprendimo nėra buvę nuo Antrojo pasaulinio karo, tai rodo bepracedentiškumą sprendimo“, – sakė I. Šimonytė.
Ji tikino, kad sankcijos Rusijai Europoje yra koordinuojamos su kitais partneriais, bet prie jų jungiasi daug kitų valstybių, tokių, kaip Singapūras, o jie niekada nesijungia prie jokių sankcijų.
Ragina vengti provokacijų, tai gali būti pavojinga
Premjerė Ingrida Šimonytė prašo žmonių per protesto akcijas vengti provokacijų, kad jos nebūtų panaudotos priešiškai propagandai, taip pat bus stiprinama Rusijos ir Baltarusijos ambasadų apsauga.
„Manau, kad savo nuomonę Lietuvos žmonės ne tik gali, bet ir turi pareikšti, bet labai raginčiau ir labai prašyčiau daryti viską, kad būtų išvengta kažkokių provokacijų ir nesusipratimų, todėl, kad ko tikrai nereikėtų sukurti pretekstų Rusijos Federacijai ir Baltarusijai išnaudoti kažkokius įvykius Lietuvoje savo propagandiniais tikslais“, – sakė premjerė.
Ji pranešė policijos paprašiusi sustiprinti Rusijos ir Baltarusijos diplomatinių atstovybių apsaugą po incidento Baltarusijos ambasados teritorijoje, į kurią pateko pašaliniai asmenys, nukabino valstybinę ir pakabino nepriklausomos Baltarusijos ir Ukrainos vėliavas.
„Dėl to vakar kreipiausi į policijos generalinį komisarą, prašydama sustiprinti abiejų valstybių ambasadų apsaugą, ir labai labai prašyčiau, esu tikra, kad žmonės to (tvarkos) ir laikosi, labai prašyčiau, kad to būtų laikomasi itin skrupulingai, nes tai yra labai svarbu“, – pažymėjo ji.
Sekmadienį Vilniuje prie Rusijos ir Baltarusijos ambasadų vyko protestai dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą. Dėl incidento prie Baltarusijos ambasados du vyrai buvo uždaryti į areštinę, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl užsienio valstybės simbolių išniekinimo.
ES tieks ginklus, kuriais ukrainiečiai moka naudotis
Premjerė sakė, kad ES patvirtinus 500 mln. eurų karinę paramą Ukrainai, šalys tieks jau šiuo metu įsigytą arba įsigyjamą ginkluotę.
„Didelių detalių pasakyti negaliu, tai yra procese. Galiu pasakyti, kiek man dabar yra žinoma, galvojama apie tą ginkluotę, tarkime, kurią perduota šalys įsigijusios arba įsigyjančios, kas turbūt būtų toks greičiausias dalykas <...> Kas įsigyta, būtų atiduodama, išlaidos būtų kompensuojamos“, – sakė ji.
Pasak premjerės, kalbant apie ES sutarimą tiekti ginkluotę ir naikintuvus, protingiausia būtų perduoti tai, kuo ukrainiečiai jau moka naudotis, nes mokytis nėra laiko.
„Mes ukrainiečiams galime perduoti tik tą, kuo ukrainiečiai gali, moka kovoti, todėl kad apmokyti nėra laiko. Akivaizdu, kad tai šiek tiek susiaurina tų pačių naikintuvų ar kitos ginkluotės opcijas. Pasirengimas labiausiai yra ieškoti to, kas yra tinkama dabar kariuomenei, kad ji galėtų dabar imti ir naudoti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Lietuviai norintys savanoriškai kovoti Ukrainoje turi pasverti rizikas
Premjerė I. Šimonytė, atsakydama į klausimą apie tai, ar gali lietuviai važiuoti savanoriauti į Ukrainą ir padėti jiems kovoje, tikino, kad šie žmonės turi pasverti rizikas.
„Latvijos parlamentas leido piliečiams tarnauti Ukrainoje. Čia svarbus, kokiu statusu leido. Dabar Lietuvoje yra tokia galimybė taip pat, bet yra procedūros, leidimai. Paprastai tų leidimų suteikiama nedaug, tą dar žiūrime. Ar reiktų tai paspartini? <...>
Kažkokie neformalūs dalykai, veikla, kuri nėra struktūruota Ukrainos kariuomenėje gali būti susijusi su tam tikromis rizikomis, patys ukrainiečiai nebūtinai vertins tai, kaip palankia. Žinome, kad yra žmonių, kurie širdimi ir rankomis norėtų prisidėti, suprantu tą įkarštį, bet reikia ieškoti būdų, kurie būtų teisiškai apibrėžti ir, kad žmonės žinotų rizikas“, – sakė premjerė.
Skiriame pinigų ir siunčiame medikus
Vyriausybė pirmadienį posėdyje pavirtino 4 mln. eurų siekiančią medicininę paramą Ukrainai, nuo praėjusios savaitės kovojančiai su Rusijos pajėgomis. Ukrainiečiams parama siunčiama tiek iš valstybės rezervo, tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos turimų išteklių.
Tarp skiriamų priemonių – veido kaukės, chirurgijos rinkiniai, tvarsčiai, chirurginiai chalatai, neštuvai, vienkartinės pirštinės, skalpeliai, švirkštai, ventiliacijos aparatai, įvairūs paketai kraujavimui stabdyti, lūžiams, nudegimams gydyti, medikamentai.
Pasak Arūno Dulkio, siuntos gabenimą į Ukrainą padeda organizuoti Susisiekimo ministerija.
A. Dulkys praėjusią savaitę teigė, kad parama formuojama pagal ukrainiečių nurodomą poreikį. Priemonės sudaro maždaug 30 krovininių vilkikų. Šios paramos vertė – apie 4 mln. eurų.
Po Vyriausybės posėdžio jis sakė, jog paramai gabenti gali prireikti ir 35 vilkikų, o šiuo metu svarbiausia yra suderinti šios paramos priėmimą ir logistiką pačioje Ukrainoje.
„Tie niuansai yra tokie, kad ne apie visus juos galiu kalbėti, nes kalbama apie tai, kas pasitiks prie sienos, kas vairuos, kas perveš. Nes mes visi norime, kad iš visų širdžių sudėta parama nebūtų sunaikinta kelyje ir pasiektų tuos taškus, kur norima, kur reikalinga ukrainiečiams“, – žurnalistmas sakė A. Dulkys.
„Širdis visų – didelė ir plati, bet logistikos kelias – labai siauras ir pavojingas“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, medicinos priemonės nesustos Lenkijoje, o iš Lietuvos vyks į du numatytus medicinos centrus Ukrainoje. Jis paminėjo ir privačias iniciatyvas, dėkojo farmacininkams, verslui už surinktą maždaug dar 200 tūkst. eurų vertės paramą.
Ministras taip pat pasakojo, kad atsirado daug medikų, norinčių vykti į Ukrainą ir teikti ten pagalbą. Šiuo metu labiausiai reikia paramedikų, slaugytojų, anesteziologų, reanimatologų. Užsirašė apie 250 savanorių, šiuo metu rengiamos dvi grupės po 12 medikų skubiai vykti į Vakarų Ukrainos medicinos centrus.
Lietuva skiria humanitarinę paramą Ukrainai ir Moldovai
Lietuva skyrė 750 tūkst. eurų paramą Moldovai priimti nuo karo su Rusija bėgantiems ukrainiečiams. Pirmadienį ministrų kabinetas patvirtino šią paramą iš Vyriausybės rezervo lėšų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad Moldovos duomenimis, per pastarąsias dienas į šalį pabėgo apie 70 tūkst. Ukrainos piliečių, o Moldovai yra sudėtinga susidoroti su tokiu migrantų srautu, „ypač dėl iškylančių finansinių klausimų“.
„Atsižvelgiant į Moldovos prašymą dėl pagalbos dėl karo veiksmų Ukrainoje, atsižvelgiant į tai, kad išties įspūdingi srautai ukrainiečių keliauja ir bėga nuo karo į aplinkines valstybes, taip pat ir į Moldovą (...), siūloma skirti Moldovai 750 tūkst. eurų“, – teigė G. Skaistė.
Premjerė Ingrida Šimonytė, praėjusios savaitės pabaigoje situaciją aptarusi su Moldovos premjere, teigė, jog šaliai tenka didelis išbandymas suprantant, kad Lietuvai „didelis išbandymas buvo pora tūkstančių per porą savaičių“.
Ji tikisi, kad Moldovą parems ir Europos Sąjunga.
„Karo paskelbimas Europai“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams padėti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. Ukrainoje paskelbta karo padėtis.
Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius, o sostinės centre anksti penktadienį griaudėjo galingi sprogimai, vyriausybės pavadinti „šiurpiais raketų smūgiais“.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, anksti ketvirtadienį pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo gyvybių, o mažiausiai 200 tūkst. žmonių privertė palikti savo namus.
Pasak Ukrainos prezidento Vologymyro Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais. Vėliau sakydamas kalbą jis pareiškė, kad jo šalis buvo „palikta viena“. „Kas pasirengęs kovoti drauge su mumis? Nieko nematau“, – sakė jis.
Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje. NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, Rusijai ketvirtadienį pradėjus puolimą prieš Aljansui nepriklausančią Ukrainą.
Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą. Visgi daugybė šalių siunčia ginklus Ukrainai, net tie, kurie žadėjo nesiųsti, tarkime Vokietija.
Europos Sąjunga sekmadienį paskelbė naujų plačių sankcijų Rusijai dėl pastarosios įsiveržimo į Ukrainą, uždarydama savo oro erdvę Rusijos oro vežėjams ir uždrausdama valstybinės žiniasklaidos priemonių transliacijas Bendrijoje.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen skelbdama šias priemones taip pat sakė, kad ES imasi beprecedenčio žingsnio finansuodama Ukrainos ginkluotės įsigijimus.
Be to, bus įvesta suvaržymų Rusijos sąjungininkei Baltarusijai, padėjusiai Kremliui surengti invaziją į Ukrainą.
