Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto statybas organizuojanti įmonė „LitPol Link“ kimba į darbus, tačiau tikisi problemų dėl žemės savininkų.
Anot įmonės vadovų, labiausiai statybų pradžią tolins žemės klausimai, mat 150 kilometrų besidrieksiantis elektros tiltas kirstų daugybę privačių žemės sklypų, kurių savininkai statyboms turi duoti leidimą.
„LitPol Link“ valdybos pirmininkas Vidmantas Jankauskas sako, kad ginčai gali pasiekti teismus.
Skaičiuojama, kad vien Lenkijoje žemės savininkų, su kuriais reikės susitarti gali būti apie 60 tūkst.
Lietuvos pusėje su žemės savininkais esą apsitarta prieš keletą metų, tačiau čia procesas prognozuojamas nelengvesnis. Problemų projektui kyla ir dėl pinigų.
Tam, kad tinkamai veiktų būsima elektros linija, Lietuva ir Lenkija turi gerokai padindinti elektros sistemų pajėgumus. Lietuvai tai kainuos apie 100 mln. eurų, kuriuos ji galės paimti iš Ignalinos atominės uždarymo fondo.
„Kur kas sudėtingesnė situacija Lenkijos pusėje, kadangi čia tinklų stiprinimas gali kainuoti 600 mln. eurų. Kol kas Lenkijos valdžia pažadėjo tik 200 mln. iš regioninių fondų, tai dar reikia 400 mln., ir mano pareiga padėti gauti šiuos pinigus iš Europos Komisijos“, – sakė „LitPol Link“ Stebėtojų tarybos pirmininkas Vladislavas Mielčarskis.
Kai kurie ekspertai baiminasi, kad Lenkijai susidūrus su rimtomis žemės ir finansavimo problemomis, kaimyninė šalis gali būti mažiau suinteresuota spartesnėmis tilto statybomis.
Optimistiniais vertinimais, parengiamuosius darbus „LitPo Link“ galėtų baigti 2010-aisiais, o tiltas turėtų būti pastatytas 2013 metais.
