litpol link

Energetikos ministras Dainius Kreivys atsisako planų Lietuvą su Lenkija sujungti elektros kabeliu jūros dugne aplink Kaliningrado sritį. Dabar ministras ruošiasi jungtį tiesti šalia geležinkelio „Rail Baltica“. Šį projektą esą bus įmanoma įgyvendinti dar šiame dešimtmetyje ir viliamasi, kad jis kainuos mažiau nei pusantro milijardo eurų, kurių užsiprašė užsienio kompanijos už povandeninį kabelį.

Dėl darbų Alytaus transformatorių pastotėje kitą savaitę dvi dienas nebus prieinama elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“.  Planuojama, kad „LitPol Link“ pralaidumas prekybai nebus prieinamas nuo lapkričio 7 dienos 8 val. iki lapkričio 8 dienos 17 val., pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Anot „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, jungtis neveiks dėl darbų Alytaus transformatorių pastotėje.

Padidėjusi vėjo elektrinių gamyba regione ir sumažėjusi vietinė gamyba elektros kainas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažino 9 proc. – liepos 4–10 dienomis vidutinė jos kaina šalyje siekė 272,6 euro už megavatvalandę (MWh). „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę vėjo gamyba regione augo 4 proc. ir sugeneravo 657 MWh daugiau elektros, o Lietuvoje gamyba sumažėjo 31 proc., ją pakeitė „Nordbalt“ jungtis, kuri buvo išnaudojama 100 proc.

Lietuvai atsisakius rusiškų dujų, kyla klausimas, kada mūsų šalis išsivaduos ir nuo rusiškos elektros. Politikai ir ekspertai teigia, kad Lietuva pastaraisiais metais mažino priklausomybę nuo Kremliaus šioje srityje, tačiau visiškai išsivaduoti neleidžia neužbaigtas sinchronizacijos projektas. Visgi jie gyventojus ramina: jei Kremlius savavališkai atjungtų Lietuvą nuo iš Maskvos valdomo energijos žiedo, paprastas vartotojas to net nepajustų.

Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, baigtas jungties su Lenkija „LitPol Link“ plėtros projektas.  Tai yra reikšmingiausias iš keturių iki šiol įgyvendintų sinchronizavimo projektų. Atnaujinta prie Alytaus esanti jungtis nuo šiol prireikus galės veikti sinchroniniu režimu su Europos tinklais, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Artėjame prie tikslo sinchronizaciją įgyvendinti 2025 metais.

Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, Lazdijų rajone, penktadienį vyks renginys, skirtas abiejų šalių dujotiekių sujungimui. Tiesiant magistralinį dujotiekį (GIPL) čia jau suvirinta vamzdyno vadinamoji „auksinė siūlė“.  Renginyje dalyvaus energetikos ministras Dainius Kreivys ir Lenkijos vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinis Piotras Naimskis, pranešė „Amber Grid“. Bendras jungties ilgis yra 508 km, iš jų Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km – jungties pradžios taškas ...

Išbandžius antrąjį autotransformatorių, nuo penktadienio vakaro vėl veikia elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“, pranešė „Litgrid“. „Litgrid“ Sistemos valdymo centro vadovas Gintautas Monkevičius sako, jog lyginant su pirmojo įrenginio bandymu, šįkart reikėjo atlikti daugiau veiksmų, tačiau jie atlikti greičiau, nei planuota.

Įjungiant galingą autotransformatorių kitą savaitę kelias dienas rinkai nebus prieinama elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“.  Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ teigimu, dėl 600 MVA galios įrenginio bandymų jungties pralaidumas prekybai nebus prieinamas nuo rugpjūčio 23 dienos ryto iki rugpjūčio 27 dienos 9 val.

Elektros importas į Baltijos valstybes iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių 2020-aisiais sumenko 50 proc., tuo tarpu iš ES – išaugo 45 proc., skelbia Latvijos elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“ (AST). Jos duomenimis, pernai 74 proc. importuotos elektros Baltijos šalys pirko iš ES, 26 proc. – iš kitur.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šeštadienio pavakarę atstatė tarpsisteminę Lietuvos–Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“. „LitPol Link“ jungties veikimas sėkmingai atstatytas 16.24 val., teigiama „Litgrid“ pranešime. „Atsijungus jungčiai sėkmingai užtikrinome elektros tiekimą, panaudodami turimus rezervus. Elektra vartotojams visą laiką buvo tiekiama stabiliai.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ savaitgalį atliko dalinį technologinį Lietuvos izoliuoto darbo bandymą. Operatorė „Litgrid“ sekmadienį pranešė, kad jis įvyko sklandžiai ir jau yra užbaigtas. Pirminiai bandymo rezultatai rodo, kad šalies elektros energijos gamintojai rimtai ruošiasi ir yra tinkamai pasirengę avariniu režimu dirbti izoliuotai ir valdyti dažnį bei reaguoti į jo pokyčius, jei to prireiktų.

Elektros ir dujų kainos buitiniams vartotojams kitąmet turėtų augti apie 15 proc., teigia Kainų komisijos pirmininkė. Pasak Ingos Žilienės, galutiniai tarifai turėtų būti patvirtinti penktadienį, o galimybių mažinti kainų augimą yra nedaug. „Buitiniams vartotojams gamtinių dujų kainos nuo kitų metų sausio 1 dienos gali augti apie 15-20 proc., tačiau komisija turėtų priimti sprendimą dėl atskirų (vartotojų – BNS) pogrupių penktadienį.

Briuselyje penktadienį pritarus Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa scenarijui, Lietuvos energetikos ministras teigia, kad Lietuva, Latvija ir Estija pasiekė ilgai ieškoto sutarimo, leidžiančio toliau vystyti svarbų regionui energetikos projektą. „Apibūdinčiau kaip dešimtmečio sprendimą.

Briuselyje penktadienį uždegta „žalia šviesa“ įgyvendinti Baltijos šalių energetikos tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa projektą, pranešė Vyriausybė. Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė, kurioje yra trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos atstovai, pritarė techniniam sinchronizavimo scenarijui, kurį parengė Lenkijos energetikos instituto Gdansko mokslininkai.

Vyriausybinei komisijai pirmadienį pasiūlius 2024 metais išpirkti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“, kai kurie energetikos ekspertai teigia, kad sprendimas yra skubotas ir neįvertina mažėsiančio dujų vartojimo Lietuvoje. Vyriausybės ambicijas naudoti terminalą tarptautiniu mastu jie vertina skeptiškai.

Dėl elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ remonto Lietuvai teks du mėnesius gyventi be pigesnės elektros iš Skandinavijos, teigia ekspertai. Dalis jų įsitikinę, kad verslui ir buitiniams vartotojams gali brangti elektra. Savo ruožtu perdavimo sistemos operatorius tiki, kad remontas iš esmės pašalins pustrečių metų veikiančios jūrinės jungties gedimus. 700 megavatų (MW) galios jungties taisymo darbai suplanuoti rugpjūčio 16 - spalio 28 dienoms.

Daugiau kaip du mėnesius truksiantis elektros jungties su Švedija „NordBalt“ remontas gali didinti elektros kainą Lietuvos rinkoje, todėl verslas tam turėtų ruoštis, teigia ekspertai ir energetikos politikos formuotojai. Jie, be to, pabrėžia, kad kainą lemia ir orų sąlygos, gamybos mastai regione.

Baltijos šalims, Lenkijai ir Europos Komisijai ketvirtadienį aukščiausiu politiniu lygiu sutarus dėl elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa, projektui yra suteiktas tvirtas pagrindas, tvirtina Lietuvos energetikos ministras. „Šis susitarimas reiškia labai daug, nes mes niekuomet nebuvome taip arti sinchronizacijos, kaip esame po šio susitarimo pasirašymo.

Briuselyje ketvirtadienį pasirašomas politinis susitarimas dėl elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa reiškia galutinį Lietuvos žingsnį į visišką energetinę nepriklausomybę ir kartu integraciją į Europą, teigia prezidentė. „Ėjome net devynerius metus į šį politinį susitarimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį išvyksta į Briuselį, kur pasirašys susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekto ir dalyvaus Europos Sąjungos viršūnių susitikime. Prezidentės vyriausiasis patarėjas, užsienio politikos grupės vadovas Nerijus Aleksiejūnas teigia, kad pasirašomas istorinis susitarimas vainikuos ilgametes diskusijas dėl regionui svarbaus energetikos projekto.

Elektros jungtys su Švedija ir Lenkija – „NordBalt“ ir „LitPol Link“ – Lietuvos vartotojams nuo 2016 metų padėjo sutaupyti 69 mln. eurų, teigia elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas. „Bendras rezultatas nuo jungčių pradžios 69 mln. eurų. Tai yra ta suma, kurią Lietuvos vartotojai mokėjo mažiau už elektrą. Tai yra vidutiniškai 30 mln. eurų kasmet“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Daivis Virbickas. Pasak jo, pernai jungties „LitPol Link“ prieinamumas siekė 99 proc.

Baltijos šalių ir Lenkijos vadovų ketvirtadienį Briuselyje pasiektas sutarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa yra politinis Lietuvos laimėjimas, tvirtina prezidentė Dalia Grybauskaitė. Bendru pareiškimu, paskelbtu po susitikimo su Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu), įtvirtintas įsipareigojimas iki 2025 metų sinchronizuoti tinklus per Lenkiją, pranešė Lietuvos prezidentės spaudos tarnyba.

Baltijos šalių ir Lenkijos vadovai ketvirtadienį Briuselyje sutarė dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa. Bendru pareiškimu, paskelbtu po susitikimo su Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu, įtvirtintas įsipareigojimas iki 2025 metų sinchronizuoti tinklus per Lenkiją, pranešė Lietuvos prezidentės spaudos tarnyba.

Europos Komisijos (EK) ir 4 šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos – energetikos ministrai sutarė, kad galutinis politinis sutarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa, dalyvaujant ES vadovams, turėtų būti pasirašytas kitų metų birželio mėnesį. Dėl to sutarta pirmadienį už energetiką atsakingų Europos Sąjungos ministrų susitikime Briuselyje, BNS pranešė Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Baltijos šalims nepasiekiant susitarimo dėl elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa, Lietuva, Latvija ir Estija gali tapti Rusijos įkaitėmis - pastaroji jau ruošiasi būsimam trijų Baltijos valstybių atsijungimui ir gali tam pasirengti greičiau nei besiginčijančios šalys.

Lietuva ir kitos Baltijos jūros regiono šalys birželį turėtų pasirašyti supratimo memorandumą dėl Baltijos šalių sinchronizavimo su kontinentine Europa per Lenkiją. Po šio dokumento pasirašymo turėtų paspartėti darbai, ruošiantis elektros tinklų sinchroniniam darbui. „Realus birželio mėnesio projektas tai sinchronizacija, tai bus pasirašyti konkretūs, realūs susitarimai“, - ketvirtadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė premjeras Saulius Skvernelis.

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa bei Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas bus vieni svarbiausių naujojo energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno darbų. Tačiau jis tikina, kad šie klausimai tarpusavyje nebus susieti - derėdamasi dėl atsijungimo nuo BRELL elektros žiedo, Lietuva nešvelnins savo pozicijos dėl Astravo AE. „Baltijos šalių tikslas - atsiskirti nuo šitos sistemos.

Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizavimas su Vakarų Europa gali pabranginti elektrą galutiniams vartotojams, pareiškė Latvijos valstybinės energetikos monopolininkės „Latvenergo“ vadovas. Pasak Ario Žiguro, priimtas politinis trijų Baltijos valstybių sprendimas iki 2025 metų atsijungti nuo BRELL elektros žiedo – sinchronizavimo su Rusijos bei Baltarusijos elektros sistemomis, ir sinchronizuotis su Vakarų Europa.

Europos Komisijos (EK) Jungtinis tyrimų centras linksta prie išvados, kad Baltijos šalių elektros energetikos sistemas su Vakarų Europa reikėtų sinchronizuoti per Lenkiją, statant antrą elektros jungtį „LitPol Link“, sako energetikos viceministras.

Energetikos ministerija teigia, kad neinvestuojant į elektros gamybą, po dešimtmečio Lietuvoje ims trūkti elektros pajėgumų. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, sugedus elektros jungtims su Lenkija ar Švedija, maždaug nuos 2023 metų Lietuva pati nepajėgtų apsirūpinti elektra. Kadenciją baigiantis energetikos ministras teigia, kad realiausia alternatyva - statyti dujines elektrines, kurios garantuotų rezervinius pajėgumus, o dėl jų statybos reikėtų apsispręsti jau per dvejus artimiausius metus.

Elektra Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės turėtų būti ribojama, sako rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į energetikos ministrus įvardijamas buvęs Kainų komisijos ir energetikos įmonių holdingo „Epso-G“ vadovas Virgilijus Poderys. V.Poderys neatmeta galimybės elektros importą iš Astravo AE riboti fizinėmis priemonėmis, neleidžiant jai apskritai patekti į Lietuvą.

Lietuvoje nieko nekeičiant po kiek daugiau nei dešimtmečio ims trūkti elektros energijos ir vien jungčių apsirūpinti energija nepakaks, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Anot jo, Lietuvoje būtina svarstyti apie dujinių arba branduolinių elektrinių statybas. Lietuvos energetikos konferencijoje antradienį R.Masiulis prognozavo, kad 2030 metais Lietuvoje energijos trūkumas gali siekti daugiau negu 500 megavatų.

Koalicinės Vyriausybės kadencijai baigiantis, Lietuvos verslo atstovai įvertino pagrindinius jos nuveiktus darbus – kas buvo žadėta ir kas įvykdyta. Kaip svarbiausi įvardyti – euro įvedimas, valdžios sektoriaus deficito sumažinimas, intensyvus investicijų pritraukimas, kova su šešėliu, priimtas Darbo kodeksas. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) 2012 m. prieš Seimo rinkimus pasirašė susitarimą su visomis koaliciją sudariusiomis partijomis.

Lietuvos ir Lenkijos derybas dėl bendrų strateginių energetikos projektų gali lemti tai, kaip bus išspręstas tiesiogiai su tuo nesusijęs naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ inicijuotas ginčas su „Lietuvos geležinkeliais“. Lietuvos politikai linkę neaštrinti santykių ir nekomentuoti ryšio tarp šių derybų, tačiau Vyriausybei artimi šaltiniai BNS teigia, jog Lenkija blokuoja arba vėlina Lietuvai svarbius projektus, reikalaudama nuolaidų už „Orlen Lietuvos“ krovinių pervežimą geležinkeliais.

Elektros jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos „LitPol Link“ poveikį aplinkai vertins Lietuvos ornitologų draugijos ir Gamtos fondo specialistai. Šios organizacijos laimėjo elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ skelbtą konkursą. „Teritorijas palei elektros liniją stebėti patikime patyrusiems aplinkos apsaugos specialistams. Galimas elektros jungties poveikis aplinkai buvo kruopščiai tiriamas dar prieš pradedant statybas, vėliau jų metu visa teritorija buvo prižiūrima.

Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos derybos dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentine Europa gali strigti, Lenkijos naftos koncernui „Orlen“ nuolat keliant krovinių pervežimo tarifų jos gamyklai Lietuvoje problemą.

Keturis ketvirčius iš eilės statybų Lietuvoje mažėja, o tai stabdo Lietuvos ekonomikos augimą. Tokios tendencijos, tikėtina, daugumai gyventojų yra keistos, bent jau Vilniuje, stebint daugybę kranų miesto panoramoje ir po jais kylančius naujus gyvenamųjų namų kvartalus. Visgi gyvenamųjų pastatų statybos darbai sudaro tik iki 20 proc. visų statybų šalyje vertės ir jų augimas neatsveria beveik 20 proc. per metus kritusių inžinerinių ir negyvenamųjų statinių statybos darbų masto.

Didelę dalį elektros importuojančiai Lietuvai reikia ieškoti būdų, kaip pasigaminti daugiau elektros, mano energetikos ministras Rokas Masiulis. Tačiau jis pabrėžia, kad didinant vietos generacijos apimtį, reikia išlaikyti dabartines elektros kainas. Interviu BNS R.Masiulis teigia, kad vietos gamybą galima didinti, pramonei mažinant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčius savo pasigamintai elektrai, taip pat - Europos Sąjungos lėšomis subsidijuojant vėjo gamybą.

Lenkija politinį sprendimą, ar sinchronizuoti elektros tinklus su Baltijos šalimis, priims po to, kai Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras rudenį paskelbs savo išvadas. Tokią Lenkijos poziciją Lietuva išgirdo šalių energetikos darbo grupių susitikime. „Matomai po tų rezultatų paskelbimo, nedelsiant Lietuva ir Lenkija priims politinį sprendimą, kuris reikalingas pradėti projektams vykdyti“, - BNS telefonu iš Varšuvos po susitikimo sakė energetikos viceministras Aleksandras Spruogis.

  Naujos atominės elektrinės projektas Lietuvoje neturėtų reikšmingos įtakos šalies energetiniam saugumui, teigia vienas naujos nacionalinės energetikos strategijos autorių Juozas Augutis. „Tai nėra būtinas projektas Lietuvai, iš energetinio saugumo perspektyvos, branduolinė elektrinė nėra būtina“, - antradienį Energetikos forume kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J.Augutis, pristatydamas nacionalinės energetikos strategiją.

Nuo vasario bandomuoju režimu veikianti Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ buvo atsijungusi ir trumpiau ar ilgiau neveikė jau šešis kartus. Pateikiami atsakymai, kodėl jungtis genda bei kaip tai gali paveikti vartotojus. Kodėl jungtis taip dažnai atsijungia? Bandomasis jungties darbo režimas nuo normalaus režimo tuo ir skiriasi - galimi dažnesni atsijungimai. Remiantis kitų šalių praktika, bandomasis režimas yra vienintelis būdas „išgaudyti“ visus gamyklinius trūkumus.

Lietuvoje elektros gamyba vasarį sumažėjo 12,6 proc., o jos paklausa smuko 15,4 procento. „Pagrindinės sumažėjusios gamybos priežastys – pradėjo veikti „NordBalt“ jungtis, kuri užtikrina pigesnę importuojamą elektrą, o elektros poreikis vasarį mažėjo“, - pranešė elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. Pasak pranešimo, vasarį šalies elektrinės pagamino 218,9 gigavatvalandėa (GWh) elektros - 12,6 proc. mažiau nei sausį ir 3 proc. mažiau nei pernai vasarį. Gamyba vėjo jėgainėse išaugo 21 proc.

Elektros jungčiai „NordBalt“ šią savaitę dėl gedimo neveikiant, tai didina elektros kainas rinkoje, tačiau jas prognozuoti Lietuvos zonoje sudėtinga, sako elektros prekybininkai. „Sunku pasakyti, kaip kaina keisis, nes ji priklauso nuo daug faktorių, ir jie nuolat keičiasi. Yra valandų, kai elektra kainuoja virš 60 eurų, o yra, kai ji pakankamai pigi ir siekia 20 eurų. Bet kainos ūgtelėjimas yra akivaizdus, ir „NordBalt“ gedimas padidina kainą Lietuvoje.

Nuo tarptautinės elektros jungties „NordBalt“ darbo pradžios, Baltijos šalyse elektros kaina rinkoje akivaizdžiai smuko. Vasario 18 - kovo 10 d. „Nord Pool“ biržos Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose kaina mažėjo iki 15 proc., o Estijos prekybos zonoje – 3 proc. Anksčiau, 2015 m. gruodį, panašų poveikį rinkai turėjo ir elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“ – pradėjusi veikti ji kainas mažino iki 16 procentų.

Siekiant neskatinti Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, statomos Astravo atominės elektrinės (AE) veiklos, valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) siūlo investuoti į vietos energijos išteklių plėtrą ir bendromis Baltijos šalių pastangomis riboti Astravo AE jėgainėje pagamintos elektros patekimą į biržą.

Elektros energijos suvartojimas pernai buvo didžiausias nuo 2009-ųjų ir pasiekė 10,84 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) - 1,4 proc. daugiau nei 2014 metais. Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ teigimu, pernai daugiau nei 3 proc. augo pramonės įmonių elektros vartojimas, 1,8 proc. ūgtelėjo paslaugų sektoriaus poreikiai, tačiau mažėjo žemės ūkio ir transporto sektorių elektros poreikis, o gyventojų vartojimas išliko stabilus.

Nuo šiandien elektros jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos „NordBalt“ pradeda funkcionuoti visu pajėgumu, o per ją atitekėjusi elektra pirmą kartą bus pateikta prekybai biržoje. Pagal išankstinę sandorių informaciją matyti, kad per pirmą dieną iš pietinio Švedijos regiono į Lietuvą bus perduota apie 11 000 MWh elektros energijos. Tuo metu iš Lietuvos į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį bus perduota apie 7 000 MWh elektros energijos.

 Elektros biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos zonoje vidutinei elektros kainai šią savaitę šoktelėjus daugiau nei dukart, o kai kuriomis valandomis - ir 5 kartus, rinkos dalyviai teigia tokių šuolių neprognozavę. Tačiau jie teigia neįžvelgiantys aukštų kainų tendencijos ir tikisi, jog artimiausiu metu padėtis stabilizuosis. Lietuvos elektros zonoje, kur sausio 2 dieną elektros megavatas (MW) kainavo 31,75 euro, nuo pirmadienio iki ketvirtadienio kaina šokinėjo nuo 87,43 iki 56,44 euro.

Kaip keisis elektros kainos atsiradus NordBalt ir LitPol Link elektros jungtims? Kokie veiksniai rinkoje veiks kainų dinamiką? Nors Lietuvos elektros jungties su Švedija jungties „NordBalt“ sausio pradžioje dar laukia techniniai bandymai, o valdant Lenkijos ir Lietuvos jungtį „LitPol Link“ jungtį operatoriams ir rinkos dalyviams trūksta įgūdžių, pagrindiniai elektros kainodaros rodikliai 2016-iesiems Lietuvos rinkoje jau susiformavo.