vidmantas jankauskas

Suomijai ir Estijai paskelbus apie tikėtiną mechaninį išorės poveikį jūros dugnu einančiam dujotiekiui, Lietuvoje susirūpinta nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsauga, o valstybės pareigūnų žinutės šiuo atžvilgiu labai skirtingos: vieni kalba apie sudėtingą situaciją ir ne vienerius metus truksiančias investicijas, kiti ramina, jog viskas jau padaryta prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą.

Nuo liepos neliks valstybės kompensacijų už elektrą. Ar visi gyventojai spėjo pasikeisti brangias tiekimo sutartis į naudingesnes? Kokios laukia elektros ir dujų kainos antrąjį šių metų pusmetį? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ dalyvauja Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vyriausybė nusprendė pratęsti kompensacijas už dujas, bet ne elektrą. Nuo liepos 1 dienos nelikus kompensacijų už elektrą, daliai gyventojų už ją teks mokėti daugiau. Energetikos ministras ragina gyventojus pasirašius brangesnes sutartis su nepriklausomu tiekėju, persirašyti į pigesnes. Esą dabar nukritus elektros kainai – pigesnes sutartis siūlys ir patys tiekėjai. O valstybė ir toliau kompensuos pabrangusias dujas, nors gamtinių dujų kaina nukritusi iki žemiausio lygio per dvejus metus.

Kiek mokėsime už elektrą, dujas ir šildymą antrąjį pusmetį? Europos rinkoje energetikos ištekliams atpigus, ekspertai mato galimybes ir gyventojams mažiau mokėti už elektrą bei dujas. Šildymas esą irgi neturėtų būti brangesnis. Energetikos ministras Dainius Kreivys tokias prognozes vertina atsargiai ir pažadų, kad kainos liks mažesnės, nedalina. Jis tik perspėja, kad brangias elektros sutartis tebeturintys gyventojai nuo liepos gali nebegauti kompensacijų.

Šimtai tūkstančių Lietuvos elektros vartotojų gerokai už ją permoka, tačiau galvos jiems neskauda, kol Vyriausybė kompensuoja 28 centus viršijančią kainą. Tačiau jau po kelių mėnesių elektra šiems žmonėms gali pabrangti net dvigubai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Alytiškės Aušros Petkevičienės namuose dedasi keisti dalykai. Nors galingų elektrinių aparatų neturi, elektros skaitiklis kas mėnesį prisuka kosmines sąskaitas. „Prisukam apie 1100-1200 kilovatų.

Nors elektra ir smarkiai atpigo, daugiau kaip pusė milijono lietuvių neskuba keisti sutarčių į pigesnes ir tebemoka didesnius negu 28 centai už kilovatvalandę tarifus. Premjerė Ingrida Šimonytė kalba, kad nuo liepos elektros kainų greičiausiai nebekompensuos, tad daugybei lietuvių gresia mokėti už elektrą brangiau.

Pamatę, kad biržoje elektra pigesnė nei ją parduoda tiekėjai, žmonės pagrįstai ėmė piktintis verslininkais ir tiesiai šviesiai klausia, kodėl į gyvybiškai svarbią elektros rinką įleisti privatininkai, kuriems svarbu gauti maksimalų pelną. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad valdžia pridarė klaidų skubėdama atlaisvinti rinką ir dabar už kompensacijas tiekėjams atseikės šimtus milijonų eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Sausį elektra biržoje kainavo vos daugiau nei 10 centų, tad gruodį ilgalaikes sutartis pasirašę žmonės tiekėjams permoka dvigubai. Kodėl tiekėjai žmonėms elektrą pardavinėja brangiau nei biržoje, aiškino laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Lietuvoje milijonai gyventojų pastaruoju metu girdi ir stebi žinias, kad labai atpigo elektra ir jos kaina – vos per 20 centų. Dėl to visiems reikia labai džiaugtis ir reikalauti, kad tiekėjai atpigintų elektrą.

Elektrai rinkoje pingant, prezidentūra ir vyriausybė elektros tiekėjus ragina mažinti elektros kainas, kad gyventojai pagaliau pajustų rinkos liberalizavimo naudą. Nors ir vangiai, elektros tiekėjai priversti mažinti savo viršpelnius. Šiuo metu jie jau siūlo tokius planus, kurie leis vyriausybei net nebemokėti gyventojams kompensacijų. Tiesa, kad taip nutiktų, aktyvūs turi būti ir patys gyventojai – turi patys nutraukti senas brangias sutartis ir pasirašyti naujas.

Dujų ir elektros kainos 2022-uosius užbaigė kosminėse aukštumose, tačiau tikrąsias jų pasekmes pajusime nuo sausio, kai šildymas ir elektra brangsta trečdaliu. Jau dabar dalis žmonių skundžiasi, kad jiems išgyventi nepadeda net valstybės kompensacijos, tačiau energetikos ekspertai sako, kad kainos gali augti dar labiau. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Nors prasidėjus Naujiems metams visuomet tikimės gerų žinių, panašu, kad energetikos fronte jų nebus labai daug.

Pastaruoju metu nepriklausomi elektros tiekėjai imasi pokyčių, bet nebūtinai patogių vartotojams. Vieni atsisako trumpalaikių fiksuotos kainos planų, kiti imasi ir keisti sutartis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna ir energetikos ekspertas, profesorius Vidmantas Jankauskas atsakė, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tiekėją ir koks pasirinkimas būtų teisingiausias.

Nuo Naujųjų metų elektra kainuos šeštadaliu brangiau, o dujos brangs 20 ir 40 procentų. Energetikos reguliavimo taryba skelbia naujus tarifus, kurie dar labiau patuštins žmonių pinigines. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė primena prašyti šildymo kompensacijų ir žada, kad dviejų kambarių būste gyvenantys senjorai už šildymą turėtų mokėti ne daugiau 10 eurų. Šiaulietė Antanina aplink namus po pūgos nusikasa užpustytus takus.

Po „Perlas Energija“ griūties, Seimas griežtina elektros tiekėjų veiklą ir reikalaus papildomos finansinės apsaugos. Parlamentarai taip pat nusprendė sumažinti garantinio tiekimo tarifą tiems, kas nenori elektros iš nepriklausomų tiekėjų. O energetikos reguliavimo taryba jau įspėja, kad dar vienas nepriklausomas elektros tiekėjas patiria sunkumus, su kokiais susidūrė „Perlas Energija“ – elektrą klientams esą turi parduoti pigiau nei pats ją perka biržoje.

Stebėdami elektros kainas biržoje, žmonės dažnai lieka sutrikę ir nepatenkinti, mat kai kurie už elektrą turi mokėti dvigubai daugiau. Negana to, tiekėjai randa būdų, kaip mulkinti žmones įvairiausiomis akcijomis ar abejotinomis pridėtinėmis vertėmis, už kurias reikia atitinkamai susimokėti. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Aktorė Larisa Kalpokaitė moka po 24 centus už elektros kilovatvalandę.

Energetikos ministras Dainius Kreivys gyventojus mėgina raminti, kad kitais metais jie nemokės už elektrą rinkos kainos, kuri gali siekti net apie 60 centų už kilovatvalandę. Ministras tikina, kad gyventojai sulauks kompensacijų iš biudžeto. Tiesa, kai kurie energetikos ekspertai neatmeta, kad gali tekti mokėti kelis tarifus, priklausomai nuo suvartojamo elektros kiekio.

Valstybinė energetikos reguliuotojų taryba (VERT) prognozuoja, jog nuo naujųjų elektra gali kainuoti net apie 63,5 centus už kilovatvalandę. Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sutinka, kad ateinanti žiema bus sunki, bet į situaciją žvelgia optimistiškai, nes esą jau išgyvenome blogiausių dujų kainų piką. Pokalbis su V. Jankauskas – TV3 žinių „Dienos komentare“. Jūs energetikos srityje jau ne vieną dešimtį metų ir puikiai matote situaciją.

„Perlo energijos“ sprendimas sustabdyti savo veiklą, kai elektros kaino tapo kosminėmis, visiškai sukompromitavo elektros rinkos liberalizaciją. Žmonės ne tik nebepasitiki šiuo procesu, bet ir skaičiuoja didžiulius nuostolius, o ypač tie, kurie užuot užfiksavę kainas pasitikėjo birža. Tačiau nors didelė dalis žmonių dėl kainų augimo kaltina liberalizaciją, dalis ekspertų sako, kad tai nėra pagrindinė šio chaoso priežastis. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Bene sunkiausiai suprantamas burtažodis, kalbant apie elektros kainų augimą, yra elektros birža „Nord Pool“. Pasirodo, mes mokame už elektrą ne mažiausią, o didžiausią rinkos kainą. Tiesa, tokių biržos veikimo principų iki galo nesupranta ne tik politikai, bet ir kai kurie energetikai. Visi atsakymai apie sunkiai suvokiamą elektros biržą – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Vyriausybė nusprendė padėti „Perlas energija“ klientams, kurie praleido terminą ir nepasirinko kito tiekėjo. Beveik 40 tūkst. vartotojų gaus trigubai mažesnę elektros kainą nei garantinio tiekimo. Vyriausybė vieno mėnesio kompensacijoms ketina skirti apie 4 milijonus eurų iš valstybės biudžeto. Kai kurie opozicijos atstovai ir energetikos ekspertai priekaištauja, kad nesuvaldanti chaoso energetikoje Vyriausybė klaidoms taisyti naudoja mokesčių mokėtojų pinigus.

Gyventojai su nerimu laukia prognozuojamos „auksinės“ žiemos, nes sąskaitos už elektrą ir šildymą, tikėtina, augs kartais. Kad gyventojams nereiktų papildomai veržtis diržų, energetikos ministras Dainius Kreivys žada rugsėjį parengsiantis elektros taupymo planą. Tuo pat metu energetikos ekspertai tikinčius, kad elektros kainos gali grįžti prie įprastų kainų, patikina – valstybė neturi galimybių greitai jų sumažinti.

Elektros kainoms kylant iki kartais net absurdiškų aukštumų ir vykstant chaotiškam liberalizavimui, vis daugiau žmonių svarsto, ar Lietuva gali prikelti senąją atominę elektrinę ir ar gali pasistatyti naują? Anot ministro Dainiaus Kreivio, mūsų ateitis – naujos kartos, nedideli branduoliniai reaktoriai. Ekspertai jam pritaria, bet sako, kol jie taps prienami, teks laukti bent dešimtmetį.

Elektros ir dujų kainos išlieka rekordinėse aukštumose, tad vis daugiau ekspertų kalba apie būtinybę didinti pagalbą skurdžiausiai gyvenantiems. Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys siūlo taikyti norvegišką modelį, pagal kurį kompensuojamas tik tam tikras suvartotas kiekis, nes nepasiturintieji ir suvartoja mažiau energijos. Pokalbis su V. Poderiu ir energetikos ekspertu prof.

Praėjusią savaitę 180 tūkstančių vartotojų turinti „Perlas energija“ paskelbė apie fiksuotų kainų planų naikinimą. Šis įvykis atkreipė dėmesį ir į kitas elektros tiekėjų rinkos naujokes. Anot energetikos eksperto prof. Vidmanto Jankausko, jiems taikyti reikalavimai buvo per maži, atsižvelgiant į dabartinę „nenormalią“ situaciją, todėl ministerija bus priversta juos peržiūrėti.

Elektra, regis, tampa prabangos reikalu. O labiausiai – tiems, kurie vėluoja pasirinkti elektros tiekėją. Beveik 90 tūkstančių vartotojų kitą mėnesį mokės keliolika ar net keliasdešimt eurų daugiau, nes elektra biržoje viršijo visus rekordus – kaina Lietuvai didėjo daugiau kaip trečdaliu. Prastos žinios ir atsisveikinimas su pinigais laukia ir kintančius tarifus pasirinkusių žmonių.

Elektros kainos Lietuvoje kopia į dar neregėtas aukštumas. Aiškėja, kad mes už elektrą mokame 100 kartų brangiau nei toje pačioje biržoje esantys turtingi švedai. Kad šiemet elektra galėtų atpigti, ekspertai jokių prošvaisčių nemato. Žmonės nerimauja, kad dėl išbrangusios elektros nepajėgs susimokėti sąskaitų ir bus priversti gyventi skolon. O, pasak ekspertų, skandinavų energetikos kompanijos kraunasi milijardinius pelnus.

Vasarai įpusėjus, dalis sostinės gyventojų priblokšti – už gyvatuką ir karštą vandenį suploja net ir 80 eurų per mėnesį. O valdžia jau perspėja gyventojus, kad artėjantis šildymo sezonas nebus lengvesnis nei praėjęs. Labiausiai ir toliau kentės nuo brangių gamtinių dujų priklausoma sostinė.

Antrasis nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo etapas baigė, tačiau už borto paliko daugiau nei 100 tūkstančių tautiečių, kurie savo sprendimo taip ir nepadarė ir už liepą suvartotą elektrą mokės daugiau nei kiti. Energetikos reguliavimo tarnyba sako: tiekėją dar galima pasirinkti, tačiau bent jau vieną mėnesį teks naudotis garantiniu – tai yra brangesniu – elektros tiekimu. Ekspertai elektros rinkos liberalizavimą vadina nesėkmingu.

Aukštomis elektros kainomis gąsdinami Lietuvos gyventojai šturmuoja elektros tiekėjų centrus. Apie 170-imt tūkstančių tautiečių dar neapsisprendė, nors nepriklausomą elektros tiekėją valdžia ragina būtinai pasirinkti iki šeštadienio 24-os valandos. Kas laukia gyventojų, kurie nepasirinko tiekėjo arba tai planuoja padaryti vėliau, ir kokios sąskaitos jiems gresia už elektrą liepos mėnesį? Žmonių eilė formuojasi prie „Ignitis“ klientų aptarnavimo centro. Net ir prastu oru, žmonės laukia.

Likus vos keturioms dienoms iki nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo 2 etapo pabaigos, trečdalis vartotojų to dar nepadarė – delsia maždaug ketvirtis milijono žmonių. Gyventojai ir toliau skundžiasi, kad sunkiai supranta pasiūlymų vingrybes ir sąlygas, o kai kurie ir iš viso piktinasi, kam to reikia, kai konkurentų pasiūlymai skiriasi vos cento dalimis.

Po rekordiškai brangaus šildymo sezono, gerokai patuštinusio vartotojų pinigines, valstybė tiesia pagalbos ranką. Vyriausybė pirmadienį patvirtino subsidijas buitiniams vartotojams už elektrą ir gamtines dujas. Tačiau prie kompensacijų lovio neprileisti kietuoju kuru besišildantys gyventojai. Tiesa, ne visi – sunkiau besiverčiančiais piliečiais jau kurį laiką rūpinasi atskiras mechanizmas.

Laikrodis tiksi, o kai kurie šalies gyventojai neriasi iš kailio. Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki kada privaloma pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, Lietuvoje vis dar yra apie 350 tūkstančių neapsisprendusių vartotojų. Tačiau energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas ramina ir sako, kad pasirinkti labai paprasta, nes kol kas rinkoje nėra realios konkurencijos.

Visi Lietuvos vartotojai šiemet privalės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Viena dalis gyventojų tai turės padaryti jau iki birželio vidurio, o kita – iki gruodžio. Vis augant energijos kainoms, daugeliui kyla klausimas, kaip neapsigauti ir pasirinkti taip, kad netektų permokėti. Tiesa, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas primena, kad netenkinant sąlygoms, žmogus gali bet kada sutartį nutraukti.

Vos tik Lietuvoje prasideda šildymo sezonas, dalis gyventojų stveriasi už galvų, matydami šildymo kainas. Vis tik prieš du dešimtmečius nerimo išvydus sąskaitas už šilumą buvo kur kas daugiau – tąkart Lietuvoje nusprendus išskaidyti šildymo ūkį, daliai miestų šildymas brango ir dvigubai, ir trigubai. Prieš kiek daugiau nei 20 metų Lietuvoje nuspręsta decentralizuoti šilumos ūkį, šį perduodant savivaldybių žinion.

Vyriausybinei komisijai pirmadienį pasiūlius 2024 metais išpirkti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“, kai kurie energetikos ekspertai teigia, kad sprendimas yra skubotas ir neįvertina mažėsiančio dujų vartojimo Lietuvoje. Vyriausybės ambicijas naudoti terminalą tarptautiniu mastu jie vertina skeptiškai.

Pagrindinė priežastis, kodėl šiluma vilniečiams nepinga, yra valstybės nustatyta prievolė „Vilniaus energijai“ apie du trečdalius reikiamų dujų kiekio pirkti iš Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Šios dujos yra maždaug 16,6 proc. brangesnės nei biržoje ir 35,7 proc. brangesnės nei „Vilniaus energija“ galėtų nusipirkti iš bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“, su kuria sudarė sutartį vasario pradžioje.

 ilniaus meras vakar sudarė darbo grupę sostinės vartotojams tiekiamos šilumos kainų galimų pakitimų iki 2016 m. tendencijoms nustatyti. Grupės vadovu paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėjas Martynas Nagevičius, o vienu iš grupės nariu tapo buvęs ilgametis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas, energetikos ekonomistas Vidmantas Jankauskas.

Nuo sau­sio 1-osios dau­gu­mai var­to­to­jų elekt­ra brangs­ta 6 cen­tais už ki­lo­vat­va­lan­dę. Eks­per­tai at­vi­rai kal­ba, jog prie­žas­čių elekt­rai brang­ti ne­bu­vo.

Kartu su rinkimais vykęs referendumas dėl atominės elektrinės statybų Lietuvoje kelia vis daugiau šurmulio. Tauta pasisakė prieš planuojamas statybas, bet valdžios atstovai atkerta – referendumas buvo patariamasis. Todėl manoma, kad politikai gali likti kurti Lietuvos žmonių balsui ir vadovautis savo pačių išankstinėmis nuostatomis.

„Truputį nustebau, kad energetikos klausimų nebuvo“, – paprašytas pasidalinti mintimis apie antradienį Seime pristatytą A. Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės ataskaitą Balsas.lt sakė nepriklausomas energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. Jo teigimu, gerai, kad pajudėjo daugelis strateginių projektų. Tačiau šios vyriausybės parengtoje atnaujintoje energetikos strategijoje jis pasigedo aiškaus prioritetų sudėliojimo.

Artimiausiu metu turėtų įvykti Lietuvos aukščiausiųjų pareigūnų ir „Gazprom export“ vadovo susitikimas. Jame, kaip spėja rusų dienraštis „Izvestija“, gali būti aptarta ir ateities dujų kaina Lietuvai. Ekspertai tikina, kad naudos iš derybų tikėtis bus sunku.

Pažabojus energetikų apetitus, ne tik atpigtų elektra – pagrindinis ūkio gyvasties šaltinis, bet ir sumažėtų nedarbas, o gelbstint valstybės biudžetą neprireiktų skurdinti žmonių.Užuot skatinęs verslą ir tramdęs energetikų monopolį, And riaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pradėjo lupti paskutinį kailį nuo pensininkų, motinų, pedagogų, medikų ir valstybės tarnautojų.

Konsevatorių vairuojama aukščiausioji šalies valdžia, regis, jau apsisprendė – naujos branduolinės jėgainės Lietuvai reikia. Tačiau yra manančių kitaip, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“. Dešimtys milijardų litų – kelias, vedantis pirmyn į šviesią branduolinę ateitį! Pinigų iš kažkur paimsime ir už kokio dešimtmečio pigiai gaminsimės elektrą. O kai kurie energetikos specialistai įsitikinę, kad valdžia sveiką protą iškeitė į vaizduotę.

Žaidimai po kilimu neleidžia suprasti, ar iš tiesų Lietuvą jau nuskurdinusi LEO LT statys naują atominę elektrinę. Statys kažkas kitas Konstitucinis Teismas (KT) nusiplovė rankas ir nepanoro iki galo spręsti politikų neišspręstų problemų. Nors KT konstatavo, kad kai kurie LEO LT pagimdę įstatymai prieštarauja Konstitucijai, tai neužkirto kelio atominės elektrinės (AE) statyboms.

Traukiantis šalies ekonomikai ir mažėjant elektros suvartojimui, o bankams vis atsargiau skolinant nauja atominė elektrinė  Lietuvai būtų ne pagal kišenę, įsitikinę ekspertai. Vienintelę realią galimybę pastatyti jėgainę prie Visagino jie sieja su galingų Vakarų energetikos kompanijų siekiais įsitvirtinti Rytų ir Centrinės Europos branduoliniuose objektuose.  „Su tuščiomis kišenėmis grandiozinių statybų imtis neįmanoma.

Patogu dėl didelių dujų kainų mūsų šalyje kaltinti Rusijos dujų milžiną „Gazprom“. Jo viršūnės sėdi gerai saugomame Maskvos dangoraižyje, net ir labai norėdamas nepasieksi. „Manote, Lietuva yra „Gazprom“ verslo žemėlapyje? Esu įsitikinęs, kad ne. Tokios rinkos, kaip Vokietija ar Prancūzija, rusams tikrai įdomios.

Gedimino Kirkilo Vyriausybė, tylint arba net pritariant tuometei opozicijai, pavertė Lietuvos žmones nepagydoma godumo liga susirgusio klano donorais, leido energetikais virtusiems prekeiviams į valias sunkti syvus iš krašto ūkio ir jo gyventojų. Šiandien Konstitucinis teismas pradeda nagrinėti „Leo LT“ bylą. Ar vartojate elektros energiją? Į šį klausimą teigiamai atsakytų 99,9 proc.

Nuo šių metų pradžios už elektrą ir dujas daugiau mokėti turintys gyventojai gali drąsiai skųstis teismui, mat kainos buvo pakeistos nesilaikant įstatymo raidės. Lietuvos žmonės, matyt, jau susitaikė, kad kartu su didesniu pridėtinės vertės mokesčiu bei akcizais nuo šių metų teks brangiau mokėti ir už elektrą bei dujas.

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ antrinės įmonės Rytų skirstomieji tinklai (RST) laikinasis vadovas Vytenis Kudinskas tikina, kad dėl įmonėje esą neskaidriai vykdytų pirkimų jai padaryta milijoninė žala. Spalio pabaigoje RST vadovo kėdėje į „Leo LT“ išėjusį Gintautą Mažeiką pakeitęs V.Kudinskas įtarimų pažėrė vakar pristatydamas bendrovės finansinę padėtį. Tris šių metų ketvirčius RST baigė turėdami 47,7 mln. litų nuostolių.

Elektros tilto į Lenkiją projektą įgyvendinančios įmonės „LitPolLink“ valdybos nebėra. Prognozuojama, kad rytoj žlugs ir visa „Leo LT“ valdyba, neoficialių šaltinių tvirtinimu, neįtikusi privačiai akcininkei - bendrovei „NDX energija“, rašo „Lietuvos žinios“. „Nesutapo charakteriai. Valdyba ir stebėtojų taryba laikėsi skirtingo požiūrio, todėl nutarėme santykių nesiaiškinti, o pasitraukti“, - BNS sakė pareigas paliekantis „LitPolLink“ valdybos pirmininkas Vidmantas Jankauskas.