Per pirmas dešimt gegužės mėn. dienų vidutinė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržoje siekė 33,2 EUR/MWh ir tai yra 15 proc. mažiau lyginant su šių metų kovo mėn. ir 11 proc. mažiau lyginant su balandžio mėn. „Baltpool„ biržoje Lietuvoje vidutinė elektros kaina taip pat mažėjo. Per atitinkamą laikotarpį ji siekė 39,5 EUR/MWh, tačiau buvo 19 proc. didesnė nei kaina Estijos biržoje. Elektros gamintojos ir tiekėjos „Latvenergo“ duomenimis, energijos kainos gali mažėti ir toliau, tačiau didėja kainų skirtumų rizika skirtinguose regionuose.
„Šiaurės valstybių rinkos kainų rodiklis iš esmės neturėtų skirtis nuo Baltijos šalių, nes gegužę nėra elektros perdavimo perkrovos. Skirtumai tarp „Nord Pool Spot“ ir „Baltpool„ biržos galėjo atsirasti dėl mažos apyvartos Lietuvoje ir tarpvalstybinių prekybos rizikų, ribojančių Estijos ir Lietuvos prekybą. Dėl šios priežasties „Nord Pool Spot“ kainos bent jau iki gegužės pabaigos Lietuvai gali būti patrauklesnės“, - teigė Gatis Junghanas, AB „Latvenergo“ Prekybos skyriaus vedėjas.
Pasak G. Junghano, vandens kiekiai Šiaurės šalių hidroelektrinių rezervuaruose didėja. Tai gali lemti tolesnį kainos mažėjimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, nes Baltijos šalys yra sujungtos su Suomijos energetikos sistema povandeniniu „Estlink" kabeliu. Pagal ilgametę statistiką šiuo metu Skandinavijoje prasideda potvyniai, kurie tęsis iki birželio mėnesio pirmosios pusės. Tirpstant kalnų sniegui šiuo metų laiku, vandens lygis rezervuaruose padidėja kelis kartus iki maždaug 100 TWh ir išsilaiko iki kitų metų pradžios, kai prasideda intensyvus vandens eksploatavimas. Jau dabar vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose siekia beveik maksimalią ribą.
Apie 90 proc. vandens hidroelektrinėse sugeneruojama Norvegijoje ir Švedijoje. Atsižvelgiant į tai, kad elektros perdavimas iš šių šalių yra ribotas (Norvegijos – Švedijos pajėgumas eksportuoti energiją yra maždaug iki 4500 MW), pigi elektros energija gali nepasiekti Lietuvos. Tokioje situacijoje didėja kainų skirtumų rizika skirtinguose regionuose.
