Gera žinia ir ta, kad pagal bendrą įregistruotų elektromobilių skaičių, kuris jau viršija 3200, Lietuva jau tvirtai pirmauja Baltijos šalyse. Neabejotina, kad ši tendencija tik stiprės.
Viena iš pagrindinių elektromobilių skaičiaus augimo priežasčių paprasta – valstybės parama, kuria pasinaudoti gali tiek verslas, tiek privatūs vartotojai. Verslui perkant naują elektromobilį subsidijos dydis siekia 4000 eurų, tuo tarpu privatiems asmenimis šiemet ši suma buvo padidinta iki 5000 eurų naujo ir 2500 eurų seno elektromobilio įsigijimo atvejais. Pripažinkime, tai – nemenka paskata vis dar dvejojantiems, ar elektromobilį pirkti verta.
Tačiau tiesioginė finansinė parama elektromobilio įsigijimui – ne vienintelė priežastis, dėl kurios artimiausiu metu elektrinių transporto priemonių parkas ir toliau plėsis. Dar vienu svarbiu impulsu neabejotinai taps ir neseniai Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų pristatytas būsimas automobilių taršos mokestis, kuris bus mokamas atsižvelgiant į transporto priemonės taršos rodiklius kasmet.
Būsimo mokesčio dydis priklausytų nuo dviejų pagrindinių elementų – automobilio išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio, tenkančio vienam nuvažiuotam kilometrui, bei automobilio Euro standarto. Jeigu paklaustumėte vidutinio automobilio savininko, koks jo dabartinio automobilio išmetamo CO2 kiekis, garantuoju, jog didžioji dalis atsakymo į šį klausimą nežinotų.
Skirtingai nei Lietuvoje, Vakarų Europos gyventojams jau kurį laiką įprasta renkantis naują automobilį vertinti ne tik kuro sąnaudas, kėbulo, greičių dėžės tipą, bet ir taršą. Nes nuo to priklauso, kiek reikės už jį kasmet papildomai susimokėti. Neabejotinai dėmesį į automobilio taršą greitai pradės kreipti ir lietuviai – pradedant nuo 2023 metų kuo taršesnius automobilius rinksis vairuotojai, tuo labiau jie pildys darnaus judumo fondą iš kurio bus skatinamas švarus transportas.
Tačiau įvairios finansinės paskatos būtų bejėgės keičiant vairuotojų įpročius, jeigu pačių elektrinių transporto priemonių gamintojai nepasiūlytų vis naujų patrauklių alternatyvų vidaus degimo varikliams. Kone kas mėnesį Lietuvoje pristatomi vis nauji elektromobilių modeliai – šiemet jau matėme „Audi“, „VW“, „Škoda“, BMW, „Seres“, „Dacia“, „Porsche“ ir „Mercedes-Benz“ pristatytus naujos kartos elektromobilius. O visai netrukus išvysime ir naujus „Nissan“, KIA, „Hyundai“, „Volvo“ bei daugelio kitų gamintojų modelius.
Verta paminėti, jog sparčiai tobulėja ir pačių elektromobilių baterijų technologijos. Naujausius, net ir biudžetinės klasės elektromobilius, jau šiandien galima įkrauti didesne nei 100 kW galia, tačiau tai anaiptol dar ne visas. 2025 metais nieko nebestebins kompaktinės klasės elektromobilis, turintis bent 100 kWh baterijos talpą, kurią galima įkrauti bent 200 kW galia ir kuria su viena įkrova bus galima bet kokiu oru įveikti mažiausiai 500 km. Elektromobilių gamintojai šiuo metu dalyvauja įtemptose technologinėse varžybose, kuriose nugalėtoju būsime mes visi.
Vienas iš labiausiai matomų šių varžybų rezultatų – nuolat didėjančios elektromobilių baterijų talpos. Lietuvoje šiemet pristatytų elektromobilių didžiausios baterijų talpos leidžia viena įkrova nukeliauti nuo vieno šalies galo iki kito. Šių metų pabaigoje turėtų pasirodyti ir pirmieji elektromobiliai, kuriais viena įkrova galima bus nuvykti iš Vilniaus į Palangą ir atgal. Kitaip tariant, elektromobiliai per artimiausius 3-5 metus galės įveikti vis didesnius atstumus, jų įkrovimo laikas priartės prie įprasto kuro pildymo laiko, o jie patys smarkiai atpigs.
Todėl jau dabar galima teigti, jog elektromobiliai skaičiuoja paskutinius metus, kai tiek technologiškai, tiek finansiškai jie dar „neapsimoka“. Na, o ateityje renkantis automobilį vairuotojams bus paprasčiau išsirinkti, nes nebereikės kreipti dėmesio nei į išmetamo CO2 kiekio, nei į taršos duomenis, nes jų paprasčiausiai nebebus. Elektrinė automobilių ateitis dar niekada nebuvo taip arti.
Haroldas Nausėda yra bendrovės „Ignitis“ valdybos narys, verslo klientų ir plėtros tarnybos direktorius.
