Be to, pasak ekspertų, kyla grėsmė ir Lietuvoje populiarioms mažosioms bendrijoms (MB), kurias siūloma papildomai apmokestinti – tokiu atveju ši veiklos forma taptų nebepatraukli.
Ekonomistams klausimų kelia ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimas 20 proc. – jie pasigenda informacijos, iš kokių šaltinių bus padengti šimtų milijonų eurų biudžeto netekimai.
Vis dėlto dalis analitikų mano, jog mokesčių reforma yra teisingas žingsnis, tačiau šiose srityje visada bus nepatenkintų.
Individualios veiklos mokesčiuose – dar daugiau painiavos
Mokesčių ekspertė Asta Dagilė sako, jog naujausios „mažytės“ mokesčių nuolaidos individualiai veiklai įnešė dar daugiau painiavos.
„Ministerija kalba apie tai, kad kažką girdime, iš visų komentarų, kuriuos ji gavo, tai tokios labai mažytės nuolaidos ir dar daugiau painiavos. Po vakar dienos pristatymo ir naujų pateiktų skaičiavimų tiesiog supranti, kad labai sudėtinga, ypač apie savarankiškai dirbančius, individualios veiklos apmokestinimą. Dar sudėtingiau suprasti, suskaičiuoti žmonėms, o tai kelia dar didesnį nerimą žmogui, kuris nori dirbti sau“, – BNS antradienį sakė A. Dagilė.
Jos teigimu, formulės, pagal kurias apskaičiuojama individualios veiklos pajamų suma bei jai taikomi mokesčių tarifai, yra pernelyg sudėtingos gyventojams.
„Įstatymas rašo pajamų mokestį 20 procentų, bet aktyvūs tampa 3 procentai, po to atsiranda mistinis mokesčių kreditas. Žmonėms jis sunkiai suprantamas, tos formulės dar labiau apsunkina procesą. Čia kaip Rytų turguje – čia prideda, čia atima, o galiausiai lieki nieko nesupratęs. O kai dar prisideda pereinamas laikotarpis, tai reiškia, kad kasmet kažkas keičiasi“, – kalbėjo A. Dagilė.
„Jeigu jie siekia aiškumo, skaidrumo ir lengvatų mažinimo, tai šioje vietoje jie savo išsikeltą tikslą yra pametę“, – teigė A. Dagilė.
Pasak SEB banko analitiko Tado Povilausko, Finansų ministerijos siūlymas iki 3 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą savarankiškai dirbantiems yra nedidelis ir esmės nekeičiantis pokytis.
„Jie yra palankesni individualiai dirbantiems (...) Turbūt atsižvelgta į tą sukeltą nepasitenkinimą, tai buvo toks balanso ieškojimas. Bet šioje vietoje esmės labai nekeičia tie sumažinti procentai“, – sakė T. Povilauskas.
Finansų analitiko Mariaus Dubnikovo teigimu, pirmadienį pristatytos mokesčių korekcijos nėra reikšmingos, o individualios veiklos apmokestinimas vis tiek auga.
Jis mano, kad neturėtų būti siekiama jos apmokestinimą priartinti prie darbo santykių, kadangi tai skirtingos veiklos rūšys su skirtingomis rizikomis. Anot jo, individualiai dirbančiųjų rizika patirti nuostolių yra kur kas didesnė nei dirbančio pagal darbo santykius.
„Antras dalykas, individualioje veikloje yra asmeninė atsakomybė, žmogus, kuris vykdo tokią veiklą, jei pridirbs blogų dalykų, jis atsako visu savo turtu, skirtingai nuo darbo santykių, tokios atsakomybės tikra nėra, dėl to ir mokesčiai turėtų būti labai skirtingi“, – sakė M. Dubnikovas.
Darbo ir savarankiškos veiklos pajamų suvienodinimas – ydingas
Mokesčių ekspertė A. Dagilė taip pat mano, kad vienas pagrindinių reformos principų – suvienodinti savarankiškai ir pagal darbo sutartis dirbančių gyventojų pajamų apmokestinimą – yra neteisingas ir ydingas, nes žmonės veiklos formas renkasi žinodami rizikas ir jas prisiimdami.
„Tas noras viską suvienodinti labai keistai atrodo. Tikslas, mano akimis, yra neteisingas ir ydingas, nes savarankiškai dirbantys žmonės prisiima riziką, daug daugiau atsakomybės nei žmogus, dirbantis už atlyginimą tą pačią funkciją. Savarankiškai dirbantis šalia turi daug su prekės ar paslaugos pardavimu nesusijusių darbų, bet turi mokėti mokesčius už tą patį. Tai yra neteisinga. (...) Nelieka žmonėms pasirinkimo prisiimant riziką turėti galbūt mažesnes garantijas – žmonės supranta, ko jie negauna – tų socialinių garantijų, bet gal jie jas gauna kitur“, – BNS aiškino A. Dagilė.
Jos teigimu, pasauliui globalėjant darbo santykiai tampa pernelyg įpareigojantys, todėl vis daugiau žmonių renkasi laisvesnes veiklos formas. Tačiau siūloma reforma sudaro įspūdį, kad valdžiai tai nepatinka: „Ši reforma rodo tai, kad tas žmonių pasirinkimas nepatinka, norisi juos suvaryti į tą Darbo kodekso reglamentą“.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė kaip vieną pagrindinių argumentų suvienodinti pagal darbo sutartis ir savarankiškai dirbančiųjų pajamų apmokestinimą įvardija tai, kad savarankiškai dirbantys žmonės, be kitų valstybės paslaugų, taip pat gauna bazinę pensiją, nors moka mažesnius mokesčius nei dirbantys pagal darbo sutartis.
Ji pabrėžia, kad išaugus „Sodros“ įmokoms didės ir sau dirbančių žmonių pensijos, jiems bus garantuojama nedarbo išmoka, kitos socialinės paslaugos.
Didinant NPD pasigendama biudžeto pajamų šaltinių
Finansų ministerijai siūlant nuo kitų metų NPD didinti 20 proc. bei 2028 metais žadant jį sulyginti su minimalia mėnesio alga (MMA), analitikas T. Povilauskas sako pasigendantis informacijos, iš kokių šaltinių bus padengti šimtų milijonų eurų biudžeto netekimai.
„Tai yra brangus sprendimas ir kur yra alternatyvūs pajamų šaltiniai tam, kad būtų gaunamos alternatyvios pajamos, kurios padengtų tuos nuostolius, dėl to, kad dėl didesnio NPD bus surenkama mažiau GPM“, – BNS antradienį teigė T. Povilauskas.
Ekonomistas pastebi, jog priėmus Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus biudžeto pajamų gali būti surenkama dar mažiau.
„Galbūt bus mažinamas „gyvulių ūkis“, bus didinamos investicijos, verslumas ir panašiai – logikos yra. Tačiau žiūrint paprastai, susidaro vaizdas, kad po šitų pokyčių biudžeto surinkimas bus dar mažesnis“, – teigė T. Povilauskas.
„Pirminis tikslas, ką aš gerai pamenu, prieš beveik trejus metus, kai startavo Vyriausybė, buvo ketinimas didinti perskirstymą per biudžetą ir didinti valstybės sektoriaus finansavimą“, – pridūrė ekonomistas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sutinka, jog kitais metais planuojamas NPD ir MMA didinimas valstybės biudžetui yra brangus sprendimas, todėl siūlomais mokesčių pakeitimais siekiama didinti jo pajamas.
„Toks sprendimas tikrai yra labai brangus valstybės biudžetui, todėl natūralu, kad šalia tokių sprendimų, kurie mažina valstybės biudžeto pajamas, visgi, turi būti ir tie sprendimai, kurie tas valstybės biudžeto pajamas didina“ – LRT laidai „Svarbi valanda“ sakė G. Skaistė.
Anot jos, šis sprendimas valstybės biudžetui kainuotų daugiau nei 200 mln. eurų, o per trejus metus – apie 573 mln. eurų.
T. Povilauskas sako, jog spartesnis NPD didinimas ir jo artinimas prie MMA neturėtų būti siejamas su mokesčių reforma.
„Čia yra toks ilgalaikis trendas, ilgalaikės tendencijos, kurių nesinorėtų vadinti nei reforma, nei pokyčiais. Turbūt yra bendras sutarimas, kad tas artėjimas turi būti, ir čia vėlgi, kaip suprantu, tai labai norėta priklijuoti prie šitos mokesčių sistemos peržiūros sprendimų“, – kalbėjo ekonomistas.
Mažosios bendrijos gali išnykti
A. Dagilė sako, jog kyla grėsmė ir Lietuvoje populiarioms mažosioms bendrijoms (MB), kurias papildomai apmokestinus išnyktų šios veiklos formos patrauklumas. Pasak jos, jeigu Vyriausybės pasiūlymai įsigalios, mažoji bendrija praras savo prasmę kaip veiklos forma, nes beveik nesiskirs nuo uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) apmokestinimo.
„Ženkliai ir iš esmės keičiasi apmokestinimas. Mokame mokesčius beveik tokius pačius – 10 procentų skirtumas mokestinės bazės kaip UAB'o, tačiau neturiu darbo sutarties, atostogų, mamadienių, tėvadienių – moku beveik tiek pat, gaunu ženkliai mažiau. Tada laidoti reikia šią formą, nes jos patrauklumui lieka 10 procentų, tai geriau UAB, nes nuo gegužės jam mažėja įstatinis kapitalas“, – sakė A. Dagilė.
Be to, jos teigimu, mažosios bendrijos vadovams „netikėtai tyliai“ siūloma įvesti ir 12,5 proc. „Sodros“ įmoką, o tai labai keičia šios veiklos apmokestinimą.
„Yra pateiktas Valstybinio socialinio draudimo mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, kuriame netikėtai tyliai atsirado niuansas, kad mažųjų bendrijų vadovų, kurie yra bendrijos nariai, pajamos, bus apmokestinamos 90 procentų tų pajamų valstybinio socialinio draudimo įmokomis. Iki šiol tos pajamos buvo tik GPM (gyventojų pajamų mokestis – BNS) objektas. Įvedamas vienas ir pakankamai stiprus – 12,52 proc. tarifas ir apie tai tylima“, – kalbėjo A. Dagilė.
Siūlomuose įstatymo pakeitimuose mažųjų bendrijų nariams numatoma nuo 50 iki 90 proc. padidinti apmokestinamąją „Sodros“ įmokų bazę, taip pat apmokestinti visas pagal civilinę paslaugų sutartį gautas bendrijų narių pajamas, jei jos yra apmokestinamos GPM, jų bazė taip pat būtų 90 procentų.
Pagal civilinę paslaugų sutartį gautos pajamos apima vadovavimo ar kitas paslaugas, įskaitant nuomą. Pasak Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos, dėl to bendrijų nariai bus vieninteliai, kurių nuomos pajamos bus apmokestinamos „Sodros“ mokesčiais.
Be to, „Sodros“ lubas bendrijų nariams siūloma didinti nuo 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 60.
Investicinė sąskaita vertinama teigiamai
M. Dubnikovas teigiamai vertina investicinės sąskaitos apribojimų panaikinimą.
„Kur geras žingsnis buvo žengtas – investicinė sąskaita, nuimamas limitas. Klausimas, kaip tai bus realizuota, nes prieš tai buvo problema ta, kad įsivaizdavimas investicinės sąskaitos buvo labai komplikuotas“, – kalbėjo jis.
Anot M. Dubnikovo, investicinės sąskaitos pinigai galėtų būti apmokestinami tik tada, kai jie uždirba pelno.
„Buvo Finansų ministerijoje pristatymas, buvo kalbama apie tai, kad, pavyzdžiui, 10 tūkst. įneši, metų gale lieka 5 tūkst. eurų, vėliau jie pripažįstami kaip realizuotas pelnas, apmokestinamas ir panašiai. Investicinėje sąskaitoje reikėtų paprasto dalyko – jeigu pradirbai, nemoki mokesčių, jeigu uždirbai – moki“, – sakė M. Dubnikovas.
„Buvo pasakyta apie tai, kuo įmanoma mažiau bus paliesta individualios veiklos vykdytojų, bet tie žmonės, kurie dirba ir uždirba pinigus, tie bus paliesti labai stipriai, jų apmokestinimas bus padidintas“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Finansų ministerija atsisakė ankstesnio pasiūlymo apriboti metinę investavimo per naują instrumentą – investicinę sąskaitą – ribą. Anksčiau planuota, kad per metus per ją būtų galima investuoti ne daugiau kaip 10 tūkst. eurų.
Be to, numatoma neriboti investicinių sąskaitų skaičiaus, jas būtų galima atsidaryti ne tik Lietuvos bankuose, bet ir kitose šalyse, jeigu su jomis Lietuva yra pasirašiusi dvigubo apmokestinimo sutartį, leidžiančią dalintis informacija.
G. Skaistė sakė tikinti, kad šis sprendimas išjudins gyventojų lėšas, laikomas bankuose, be to, tai galėtų paskatinti kapitalo rinkos plėtrą Lietuvoje.
Reforma – teisingas žingsnis
Ekonomistas Rytis Krušinskas mano, jog mokesčių reforma yra teisingas žingsnis, klausimų kyla tik dėl to, ar tinkamai atsižvelgta į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes.
„Principinis valstybės žingsnis yra teisingas, klausimas yra tik tas – kaip jautriai buvo pažiūrėta į tam tikras, labiausiai pažeidžiamas grupes. Panašu, kad ieškoma kompromiso, bet visiems interesams tenkinti nemanau, kad galima surasti kažkokį sprendimą“, – BNS teigė R. Krušinskas.
Anot jo, dabartinė sistema reiškia, kad pasirinkimo neturi tik dirbantys pagal sutartis, visi kiti gali ieškoti kelių, kaip prisitaikyti prie sistemos.
„Dažniausiai lieka tie dirbantieji, kurie gauna atlyginimą, nuo jų atsiskaičiuojami mokesčiai, o visi kiti pabando pasižiūrėti, kaip jiems patogiau prisitaikyti prie sistemos. Bet sistema turi tarnauti valstybei, o ne atskirai grupei. Ir neengti tam tikrų grupių“, – kalbėjo R. Krušinskas.
Finansų ministerija po konsultacijų su visuomene pirmadienį pristatė kovą paskelbtos planuojamos mokesčių reformos korekcijas.
R. Krušinskas valdžios suteiktą galimybę teikti pastabas vertina teigimai, tačiau sako, kad mokesčių klausimai visada kam nors kels nepasitenkinimo.
„Viena vertus, sveikintina tai, kad Vyriausybė žengia žingsnį pradėdama išklausyti. Kita medalio pusė yra tokia, kad niekada nebus visi patenkinti mokesčių reforma, ypač tuomet, kai tarifas kažkam didėja (...) Tai šioje situacijoje aš manau, pozityvu yra tai, kad Vyriausybė bandė įsiklausyti ir įnešti tam tikras korekcijas. Nereikia būti naiviems ir tikėtis, kad visi bus patenkinti ar ras bendrą sutarimą dėl mokesčių reformos ir didėjančių mokesčių“, – sakė R. Krušinskas.
