Tie, kuriems pavyks per valstybinius aukcionus žemomis kainomis įsigyti konfiskuoto turto, gali tapti nauja magnatų klase, sakė Bostone įsikūrusios investicijų valdymo konsultacijų bendrovės „Loomis Sayles“ vyresnysis analitikas Hassanas Malikas.
„Yra rizika, kad tiesiog atsiras nauja bičiulių kapitalistų ar oligarchų klasė“, – „Business Insider“ pridūrė H. Malikas.
Tarptautinėms bendrovėms masiškai pasitraukiant iš Rusijos, jos palieka veikiantį, kokybišką turtą, pavyzdžiui, gamyklas ir biurus. Tačiau Vladimiras Putinas pagrasino perimti tokį paliktą turtą, kuris galėtų būti efektyviai naudojamas.
Jo teigimu, Kremlius sieks įvesti išorinį palikto turto valdymą ir tada perduoti šias įmones tiems, kurie „iš tikrųjų nori dirbti“, rašo naujienų agentūra „Associated Press“.
Rusijos ekonomikos ministerija pasiūlė, kad šis turtas galėtų būti parduotas aukcione, anksčiau pranešė „Bloomberg“.
Aukcionai galėtų būti buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino 1990 m. pradėtos, bet prieštaringai vertinamos programos „paskolos už akcijas“ atspindys, dėstė H. Malikas.
Tuo metu turtingi Rusijos verslininkai ir valdžiai artimi bankai vyriausybei skolino pinigus mainais į valstybinių pramonės įmonių akcijų paketus.
H. Malikas šiuos sandorius apibūdino kaip saldžius, nes kai Rusijos valstybė nuspėjamai negrąžino paskolų, verslininkams liko tų įmonių akcijos. Taip buvo sukurta nepaprastai turtingų oligarchų karta, aiškino finansų ekspertas.
Pavyzdžiui, turtingiausias Rusijos žmogus Vladimiras Potaninas savo didžiulį turtą taip pat susikrovė pagal schemą „paskolos už akcijas“, kai įsigijo metalų milžinę „Nornickel“. Remiantis „Bloomberg“ milijardierių indeksu, Potanino grynasis turtas siekia 24,7 mlrd. JAV dolerių (23 mlrd. eurų).
Kitas Rusijos milijardierius Romanas Abramovičius, kurio turto grynoji vertė siekia 14,5 mlrd. JAV dolerių (13,1 mlrd. eurų) pagal šią programą įsigijo kontrolinį naftos bendrovės „Sibneft“ akcijų paketą.
Šiandien Rusijos vyriausybei dėl pradėto karo Ukrainoje yra paskelbtos plataus masto tarptautinės sankcijos. Maskvai reikia pinigų. Todėl ji vėl su nuolaida galėtų perleisti konfiskuotą užsienio įmonėms priklausantį turtą investuotojams, svarstė H. Malikas.
„Manau, kad konfiskuoto turto pardavimas su nuolaida investuotojams yra reali rizika, atsižvelgiant į Rusijos istoriją“, – tikino jis.
Kinija galimybių jau žvalgosi
Kremlius tokius aukcionus taip pat gali atverti ir užsienio žaidėjams. O tai galėtų suvilioti oportunistinius investuotojus, norinčius patekti į rinką, aiškino H. Malikas.
„Gali būti žaidėjų iš šalių, kuriose jie jaučiasi palyginti izoliuoti nuo Vakarų sankcijų grėsmės“, – svarstė ekspertas.
Anot jo, potencialūs investuotojai gali būti iš Kinijos, Indijos arba Artimųjų Rytų šalių, kurios nepasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą. Eksperto teigimu, greičiausiai iš šių šalių aktyvaus vaidmens imsis Kinija, kadangi siekia investuoti Rusijoje. Anot H. Maliko, ji turi daugiau galios svertų santykiuose su Vakarais, nei daugelis kitų šalių.
Didelės valstybinės įmonės greičiausiai nerizikuos susidurti su tarptautinėmis Vakarų sankcijomis, tačiau investuotojai galėtų įsteigti holdingo bendrovę, kuri veiktų ir prekiautų tik Kinijoje ir Rusijoje. Taip jos išvengtų apribojimų, svertino ekspertas.
Kinijos ambasadorius Rusijoje Zhang Hanhui sekmadienį Maskvoje susirinkusiai verslo lyderių grupei teigė, kad reikia pasinaudoti galimybėmis, kurias atvėrė tuštuma šalyje, savo oficialioje „WeChat“ paskyroje rašė Rusijos Konfucijaus kultūros skatinimo asociacija.
„Tai laikas, kai privačios, mažosios ir vidutinės įmonės gali atlikti svarbų vaidmenį“, – plėtojo mintį jis.
Zhang Hanhui neminėjo sankcijų, tačiau verslo lyderiams sakė, kad tarptautinė padėtis yra sudėtinga, o didelės bendrovės susiduria su tiekimo grandinių ir mokėjimų problemomis.
