Jau keletą šimtmečių Conzenų šeima ūkininkauja Heinsbergo rajone – labiausiai į vakarus nutolusioje Vokietijos dalyje, netoli Nyderlandų. Kartu su sūnumi Bernhardas Conzenas augina javus, cukrų, runkelius ir kukurūzus, kuriuos parduoda kooperatyvams. Tačiau šeimos verslą smaugia sparčiai kylančios trąšų kainos.
„Poveikis yra pražūtingas. Gamybos sąnaudos auga eksponentiškai. Išlaidų atsiperkamumas abejotinas, o mums būtina užtikrinti savo turto likvidumą“, – DW sakė B. Conzenas, taip pat vadovaujantis Reino žemės ūkio asociacijai.
Didelė paklausa ir didesnės gamybos sąnaudos jau 2021 m. padidino trąšų kainas pasaulyje. Jau tada kilo susirūpinimas dėl pakankamo maisto kiekio ir didėjančios žemės ūkio prekių kainų infliacijos. Analitikai prognozavo, kad šiais metais spaudimas sumažės, tačiau karas Ukrainoje dar labiau išpūtė kainas.
Tarptautinio žemės ūkio tyrimų centro „Food Policy Research“ duomenimis, Rusijai, kuri yra viena didžiausių trąšų gamintojų, tenka 15 proc. pasaulinės prekybos azoto trąšomis ir 17 proc. pasaulinio kalio trąšų eksporto. Šaliai taip pat tenka apie 20 proc. pasaulinės prekybos gamtinėmis dujomis, kurios yra pagrindinė trąšų gamybos sudedamoji dalis.
Daugelis Europos ir Vidurio Azijos šalių daugiau kaip 50 proc. trąšų importuoja iš Rusijos. Pavyzdžiui, Vokietijos žemės ūkio sektorius 30 proc. trąšų gauna iš Rusijos, o vietos gamintojai, kaip perspėja vietos organizacijos, šio kiekio negali pakeisti nei trumpuoju, nei vidutinės trukmės laikotarpiu.
„Šiuo metu žemės ūkyje naudojamų išteklių, tokių kaip trąšos, dyzelinas ir pašarai, kainos kyla iki rekordinių aukštumų.
Nors smarkiai išaugo ir gamintojų kainos, didelės brangūs ištekliai reiškia ne tik padidėjusius ūkininkų likvidumo poreikius, bet ir padidėjusią riziką, kadangi ūkininkai visada priklauso nuo oro sąlygų“, – sakė Vokietijos ūkininkų asociacijos atstovas Johannas Meierhoeferis. Todėl ūkininkai mano, kad didelių veiklos sąnaudų pasekmė bus sumažėjusi gamyba ir mažesni derliai.
Kyla maisto kainos
Padidėjusios energijos kainos ir padidėjusios logistikos sąnaudos taip pat reiškia didesnes vartotojų išlaidas, nes tikimasi, kad maisto kainos ir toliau augs.
„Dalis padidėjusių išteklių kainų bus perkelta ant galutinio vartotojo pečių“, – perspėjo J. Meierhoeferis. „Turėtume nepamiršti, kad pirminės žemės ūkio produkcijos verslininkai veikia gaudami labai mažą pelno maržą, todėl čia nėra kito pasirinkimo.“
Kaip ir B. Conzenas, daugelis Vokietijos ūkininkų jau yra apsirūpinę pakankamu trąšų kiekiu šiuo metu augančiai žemės ūkio produkcijai. Tačiau priklausomybė nuo trąšų tiekimo iš trečiųjų šalių kelia susirūpinimą dėl būsimo derliaus ateityje.
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, iki 2023 m. pasaulinė orientacinė trąšų kaina turėtų išaugti 13 proc. Todėl kyla grėsmė, kad padidės gamybos sąnaudos, o 2022–2023 m. derlius ir produkcija sumažės.
Kadangi ūkininkavimo sąnaudos ir toliau didėja, J. Meierhoeferis ragina ES politikus laikinai sustabdyti importuotų trąšų apmokestinimą.
„Taip pat svarbu užtikrinti ilgalaikį trąšų tiekimą. Priešingu atveju, per ateinančius kelerius metus galime tikėtis didelio derliaus sumažėjimo“, – DW pridūrė jis.
Brazilija meldžiasi
Invazija į Ukrainą ir ekonominės sankcijos Rusijai taip pat sukėlė susirūpinimą Brazilijos žemės ūkio sektoriuje, kuris importuoja 85 proc. trąšoms gaminti reikalingų žaliavų ir iš dalies priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos.
Brazilijos žemės ūkio produktų eksportas 2021 m. sudarė 120,6 mlrd. JAV dolerių (109,2 mlrd. eurų), t. y. 20 proc. daugiau nei 2020-aisiais. Tačiau veiklos sąnaudos ir būtinybė rasti kitus tiekėjus, kelia naujų iššūkių.
„Vien sojų pupelės, kukurūzai ir cukranendrės sunaudoja 73 proc. visų Brazilijos trąšų“, – DW aiškino Brazilijos žemės ūkio verslo asociacijos (ABAG) direktorius Eduardo Daheras.
Kadangi trąšų atsargų užteks artimiausiems keturiems mėnesiams, Brazilijos žemės ūkio ministrė Tereza Dias kreipėsi į Kanadą ir Artimuosius Rytus ieškodama naujų tiekėjų.
„Meldžiamės, kad greitai baigtųsi karas ir, kad būtų geras ir drėgnas vasaros sezonas, nes infliacija bus pagrindinė problema žemės ūkio sektoriui“, – kalbėjo ji.
Tiesa, ji taip pat remia Pietų Amerikos prekybos bloko pateiktą pasiūlymą iš Rusijai taikomų sankcijų trąšas išbraukti.
