Savaitės pradžioje Europos rinkose ir vėl slogios nuotaikos, nes atsinaujinęs susirūpinimas dėl Graikijos erzina investuotojus. Bet tai nesutrukdė Lietuvai surengti sėkmingą vienų metų trukmės obligacijų aukcioną būtent tada, kai šalis pranešė, kad jos ekonomika praėjusiais metais išaugo 4,3 procento, rašo „The Financial Times“.
ELTA primena, kad, negalutiniais Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis, palyginti su 2010 m., sudarė 5,8 proc., o 2011 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. ketvirčiu, BVP padidėjo 4,3 proc.
Pasak „The Financial Times“, vis dėlto paanalizavus giliau spėjama, kad netgi ten, kur situacija atrodo džiugi, investuotojai turėtų būti budrūs.
Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, sako Neilas Šyringas (Neil Shearing) iš „Capital Economics“, teko rimti išbandymai krizės metais – drastiškas biudžeto karpymas, nepaisant smarkiai sumažėjusių gamybos apimčių.
Lietuvai, Latvijai ir Estijai 2008 – 2009 m. finansų krizė smogė ypač skaudžiai. Latvija išgyveno didžiausią nuosmukį visoje Europos Sąjungoje, jai teko pasinaudoti Tarptautinio valiutos fondo parama. Ir vis dėlto jos centro dešiniųjų vyriausybė buvo perrinkta 2010-aisiais, kai šalies ekonomika vėl ėmė augti.
Tačiau Baltijos šalys visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti augimą. Lietuvos metinis prieaugis įspūdingas, tačiau jis maskuoja ketvirtinį susitraukimą – praėjusių metų pabaigoje užfiksuotas 1 proc. nuosmukis. Toli gražu nebūdama labai stipri, šalies ekonomika iš visų jėgų mėgina stotis ant kojų.
„Štai toks krizės palikimas visoms Baltijos valstybėms, – sakė N. Šyringas – Jos visos trys praėjusio dešimtmečio viduryje prarado konkurencingumą. Jos mėgina susigrąžinti 2008 – 2009 m. prarastas gamybos apimtis, bet į prieškrizinį lygį joms vis dar nepavyksta sugrįžti.
„Augimą reikia skatinti iš užsienio. Kai pagrindinės eksporto rinkos sustingusios, keliami iššūkiai tampa per sunkūs. Bet negalima sakyti, kad šios pastangos, ši kova beprasmės“, – sako N. Šyringas.
Pasak jo, susidaro įspūdis, kad Baltijos šalys atsidūrė geresnėse pozicijose drebinant pasaulio krizėms nei anksčiau – perteklinis kreditavimo pakilimas atslūgo, bankai susitvarkė savo balansus. Deja, to gali nepakakti.
„Naujausi duomenys (BVP) gali būti pirmas ženklas, kad kelias į sveiką ekonomiką bus daug nelygesnis nei kas galėjo numanyti“, – sako N. Šyringas.
Premjeras Andrius Kubilius tokias prognozes vertina dvejopai.
„Be abejo, smagu matyti, kad Lietuvos ekonomika yra taip atidžiai nagrinėjama. Noriu pastebėti, kad pats straipsnelio pavadinimas, jog Lietuvos ekonomika nėra tokia, kaip jinai gerai atrodo, mano manymu, daugelį investuotojų paskatins pasidomėti giliau – kaipgi ta Lietuvos ekonomika iš tikrųjų atrodo“, – antradienį interviu „Lietuvos radijui“ sakė Amsterdame viešintis A. Kubilius.
Ministras Pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad straipsnyje yra labai stiprių pagiriamųjų žodžių, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, yra parodomoji valstybė su labai gerai susitvarkiusia ekonomika.
„Ir tai, kad mūsų ekonomikos augimas praėjusiais metais siekė beveik 6 proc., ir tai, kad turime vieną iš didžiausių augimų tarp visų ES valstybių, iš tikrųjų yra įspūdingas rezultatas. Tai atkreipia ir tokio stipraus žurnalo kaip „The Financial Times“ analitikų dėmesį, jie atidžiau nagrinėja, kaip toliau klostosi mūsų ekonominiai dalykai“, – sakė A. Kubilius.