„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Šiauliuose pristatė 2011 metų Lietuvos ekonomikos tendencijų įžvalgas. Regiono įmonių situaciją gana optimistiškai vertino Sigitas Lokcikas, “Swedbank“ Šiaulių regiono verslo ir bankininkystės centro direktorius.
Įžvelgia ekonomikos atsigavimą
„Ekonomikos atsigavimas šiemet bus daug spartesnis, nei praėjusiais metais, — teigė N. Mačiulis. — Pagrindinės priežastys — atsigauna investicijos ir pramonė.“
2009— 2010 metais investicijos buvo labai mažos. Materialinės investicijos augo tik valstybiniame sektoriuje, privačiame vis dar mažėjo. Šiemet metinis investicijų augimas, analitiko prognozavimu, bus reikšmingas, galbūt, net dviženklis.
„Dvejus metus nieko neinvestavus, atsirado poreikis atnaujinti gamybinius pajėgumus, kils poreikis ir juos plėsti, — teigė analitikas. — Šių metų vasario mėnesį vidutinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis dar buvo žemesnis nei pakilimo laikotarpiu. Bet tam tikrų šakų, pavyzdžiui, medienos gaminių, drabužių siuvimo, plastiko gamybos jau buvo pasiekęs ar net viršijęs ekonominio pakilimo laikotarpio lygį.“
Statistikos departamento apklausos rodančios, kad dauguma įmonių planuoja didinti investicijas. Jų kryptys panašios — vienas trečdalis įmonių investuos į įrengimų pakeitimą, vienas trečdalis — į gamybos plėtrą, likę — į gamybos modernizavimą ir naujas technologijas.
Vidaus vartojimas praėjusiais metais vis dar mažėjo. Recesijos metais jo mažėjimas turėjo pagrindinės neigiamos įtakos BVP.
„Šiemet vidaus vartojimo augimas jau turės įtakos BVP augimui, tačiau bus pakankamai kuklus, — sakė N. Mačiulis. — Sunku jį tiksliai prognozuoti, nes labai smarkiai auga kainos. Nominalus augimas gali būti ir nemažas, siekti ir viršyti penkis procentus, bet realus augimas, įvertinus palyginamosiomis kainomis, sieks 1— 2 procentus.“
Kreditavimas turėtų gerėti
Kreditavimo sąlygos, banko eksperto teigimu, taip pat šiemet gerėsiančios. „Pagrindinis augimas bus nukreiptas į investicijų kreditavimą, bet turėtų augti ir vartojimo paskolų, ir būsto paskolų skaičius“, — teigė N. Mačiulis.
Anot jo, gerėja ir namų ūkių lūkesčiai, žmonės bando vertinti galimybes skolintis.
Namų ūkių įtaka didžiulė. „Lietuvoje namų ūkių vartojimas sudaro neproporcingai didelę dalį ekonomikos — du trečdalius arba daugiau nei 64— 65 procentus bendrojo vidaus produkto, — sako N. Mačiulis. — Latvijoje — apie 60, Estijoje — apie 50 procentų. Todėl Lietuvos ekonomika labai priklauso nuo vidaus vartojimo.“
Šiaurės Afrikos ir arabų šalių įvykiai turi įtakos naftos ir maisto produktų kainų augimui. Lietuvos namų ūkio krepšelyje šie produktai sudaro pagrindinę dalį. Augant kainoms, namų ūkių perkamoji galia mažėja ir jų gebėjimas vartoti taip pat mažėja.
„Galima tikėtis, kad namų ūkiai tą sumažėjusią galią bandys atsverti skolindamiesi, tačiau ši tendecija bus lėta, — prognozuoja N. Mačiulis. — Dauguma dar gerai atsimena, ką reiškia neatsakingas, nepasvertas skolinimasi. Vartojimas iš tokio skolinimosi nėra tvarus. Ir niekas Lietuvoje ir nesiekia gaivinti ekonomikos iš tokio nepasversto skolinimosi.“
Kas galėtų daryti didesnę įtaką Lietuvos ekonomikai? Pirmiausia, tai eurozonos periferinių šalių problemos. Anot analitiko, bet kuri, pavyzdžiui, Graikijos nemokumo problema padidintų paskolų palūkanas.
Atsigavimas dar užtruks
Lietuvos ekonomikos ciklas šiek tiek atsilieka nuo kitų Baltijos ir Europos Sąjungos šalių. Lietuva aukščiausią ekonomikos pakilimo tašką pasiekė 2008 metų antrąjį ketvirtį, kai daugumos kitų šalių ekonomika jau traukėsi.
Bet Lietuvos ekonomika traukėsi trumpiau — tik šešis ketvirčius. Estijos — devynis, Latvijos — aštuonis ketvirčius.
„Lietuvoje recesija ne tik truko trumpiausiai, bet ir gylis buvo mažiausias tarp Baltijos šalių“, — teigia ekonomistas.
Lietuvos ekonomika susitraukė 17 procentų, Estijos — 20 procentų ir Latvijos — 25 procentai. Eurozona susitraukė tik kiek daugiau nei 5 procentais. Atsigavimas Lietuvoje prasidėjo 2010 metų pradžioje, Estijoje 2009 metų pabaigoje.
„Tačiau aukščiausia tašką, koks buvo, pasieksime negreit“, — sako N. Mačiulis.
Anot jo, 2013 metų pabaigoje visos Baltijos šalys vis dar bus mažesniame taške, nei buvo pakilimo laikotarpiu. Tuo tarpu visa eurozona, nepaisant jos periferinių valstybių problemų, ekonominio pakilimo metu buvusį aukščiausią tašką pasieks jau 2012 metų viduryje.
„Pagal mūsų prognozes, Lietuva atsigavimo aukščiausiąjį tašką, koks buvo 2008 metų viduryje, pasieks tik 2014 metais“, — teigė N. Mačiulis.
Pramonės situacija
„Rinkos dalyvių lūkesčiai dar nėra atsigavę, — sako N. Mačiulis. — Geriausiai atrodo paslaugų sektorius, o blogiausia situacija — statybos sektoriaus. Pramonė buvo pagrindinis eknomikos variklis 2010 metais. Jos atsigavimas buvo labai spartus, bet ne dėl vidaus vartojimo, o dėl užsienio rinkų užsakymų. 2010 metų paskutiniais ketvirčiais pramonės produkcijos apimtys priartėjo prie to lygio, kuris buvo pasiektas 2008 metų pradžioje.“
Šių metų antrojoje pusėje prognozuojami pramonės augimo rekordai. Pirmą kartą po dvejų metų pertraukos įmonės numato didinti darbuotojų skaičių, tačiau pramonės sektorius dalyviai ir toliau prognozuoja kainų augimą.
Mažmeninės prekybos atsigavimas daug lėtesnis, pirmieji atsigavimo požymiai buvo užfiksuoti 2010 metų rudenį. Šių metų sausį mažmeninė prekyba augo daugiau nei 15 procentų. Tačiau be transporto priemonių prekybos augo tik 5 procentais palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Vartotojų lūkesčiai neatsigauna
Pagal namų ūkių įsiskolinimą lietuviai yra vieni mažiausiai įsiskolinusių Europos Sąjugos šalyse. Mažiau įskolinę tik slovėnai. Vidutinė skola sudaro mažiau nei pusę namų ūkio pajamų. Tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje namų ūkio vidutinė skola yra dvigubai didesnė.
Bet kol kas namų ūkiai konservatyviai vertina savo ateitį ir neskuba didinti vartojimo. Įtakos turi aukštas nedarbo lygis. Kitas svarbus veiksnys vidaus vartojimui didėti — realaus darbo užmokesčio augimas. Prognozuojama, kad šiais metais atlyginimai didės, tačiau panašus bus ir kainų didėjimas.
Kainos Lietuvoje, analitiko aiškinimu, auga ne dėl vidinių priežasčių: „Kainų augimas importuojamas. Pasaulyje kyla ir naftos, ir kitų žaliavų, ir maisto produktų kainos.“
Todėl ir pasaulio ekonomikos atsigavimas vertinamas kaip labai trapus.
Šiaulių verslo ypatybė — aktyvumas
Sigito Lokciko, „Swedbank“ Šiaulių regiono verslo ir bankininkystės centro direktoriaus, teigimu, Šiauliuose verslas — smulkus ir vidutinis, jis labai mobilus, aktyvus, greitai reaguojantis į pokyčius. Pirmiausia krizę įveikė į eksportą orientuotos įmonės.
„Vakarų rinkos plečiasi, transporto kompanijos daro didžiules investicijas. Jos išgyvena geriausius laikus savo istorijoje“, — teigė S. Lokcikas.
Anot banko atstovo, dabar kiekvieną dieną atsiranda vis naujų projektų, prie kurių įgyvendinimo gali ir bankas prisidėti. Net statybų sektoriuje. Pavyzdžiui, numatoma kredituoti daugiabučio statybą Šiauliuose.
Verslo finansavimo šaltiniai keičiasi. Jie yra labiau subalansuoti. Anksčiau populiarias investicijas iš skolinto kapitalo, keičia investicijos iš kelių šaltinių — nuosavo kapitalo, paskolų ir ES paramos.
- Rūta Jankuvienė
