Anot jų, tik tokiu atveju viešųjų finansų iždas atitiktų kitąmet vėl pradedamas taikyti europines fiskalinės drausmės taisykles, numatančias, kad šalies biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos.
Tai reiškia, jog valdančiųjų paramos Seime tikriausiai nesulauks nei prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaikus, nei įprasti atskirų parlamentarų siūlymai.
Papildomų biudžeto pajamų, kurias lems ekonomikos augimas bei koronaviruso pandemijos metu ir dėl karo Ukrainoje įvestų lengvatų atsisakymas, turėtų pakakti įstatymais numatytų pensijų, vaiko pinigų, kitų socialinių išmokų bazinių dydžių kompensavimui, taip pat nacionalinių susitarimų dėl švietimo ir gynybos įgyvendinimui.
Biudžeto deficitas neviršys 3 proc. BVP ribos
Premjerė Ingrida Šimonytė dar prieš prasidedant Seimo rudens sesijai žadėjo, kad Finansų ministerijos parengs 2024 metų biudžeto projektą, kuriame projektuojamas viešųjų finansų deficitas neviršys ES Stabilumo ir augimo pakte, arba Mastrichto taisyklėse, numatytos 3 proc. BVP ribos.
Šių taisyklių galiojimas atnaujinamas po ketverių metų pertraukos, nes nuo 2020-ųjų jos buvo suspenduotos siekiant padėti Bendrijos šalims atsigauti nuo koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės.
„Manau, kad bent jau šioje stadijoje pavojaus neatitikti Mastrichto kriterijų nėra ir ministerija pateiks pirminį biudžeto projektą, kurio deficitas bus tarp 2-3 proc. BVP. Ši riba galėtų būti viršyta tik tuo atveju, jei kažkokie neatmetami pasiūlymai atsirastų Seime, tačiau tai atrodo menkai tikėtina“, – BNS sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Premjerės patarėjas ekonomistas Raimondas Kuodis taip pat tvirtina, kad Mastrichto taisyklės Lietuvai didelių problemų nesukels. Anot jo, Lietuvai padeda ir sąlyginai nedidelė valstybės skola.
„Lietuvai bent jau artimiausiu metu čia didelės problemos neturėtų būti, nes pas mus gana gerai byra biudžeto pajamos, o norint užsiauginti didelę skolą reikia turėti daug laiko. Lietuva iš Sovietų Sąjungos nepaveldėjo jokių skolų, todėl palūkanų mokėjimai mūsų biudžete yra nepalyginamai mažesni nei kokios Italijos, kuri per gausybę dešimtmečių užsiaugino didelę skolą ir jos aptarnavimui skiria reikšmingą biudžeto dalį“, – BNS teigė R. Kuodis.
Naujausioje Lietuvos Stabilumo programoje numatoma, kad 2024 metais viešųjų finansų deficitas sudarys 1,7 proc. BVP, tačiau, anot T. Povilausko, šį tikslą pasiekti būtų gana sunku.
Kol kas neaišku, ir kokio deficito galima tikėtis šiemet – Stabilumo programoje numatomas 2,2 proc. deficitas, tačiau, anot T. Povilausko, dėl didesnių valdžios pajamų ir mažesnių energijos kainų kompensavimo išlaidų jis gali būti nuo 1 iki 2 procentų.
„Šių metų deficitas yra atskaitos taškas sprendžiant dėl 2024-ųjų biudžeto. Jei tikslas būtų tik neleisti kaitinti infliacijos, apie ką kalbama ir naujausioje Tarptautinio valiutos fondo ataskaitoje, kitų metų biudžeto deficitą reikėtų mažinti nuo šių metų lygio ir tai būtų ėjimas arčiau 0-1 proc., tačiau Vyriausybės darbas nėra infliacija. Tai visų pirma ekonomikos augimas, socialinė gerovė, įvairūs iš anksčiau ateinantys įsipareigojimai“, – aiškino T. Povilauskas.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento, ekonomisto Mariaus Dubnikovo, realus kitų metų viešųjų finansų deficitas bus panašus kaip šiemet, jeigu pasaulio neištiks nauji geopolitiniai sutrikimai.
Jo teigimu, valstybės skolos santykis su BVP, 2022 metais siekęs 38,4 proc., taip pat turėtų išlikti stabilus.
„Taip, ekonomika augs, valstybės skola padidės, bet santykis su BVP nesikeis“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Lietuva didesnį nei 3 proc. BVP viešųjų finansų deficitą paskutinį kartą turėjo 2020 metais, kai prasidėjus COVID-19 pandemijai jis buvo išaugęs iki 6,5 proc., tačiau jau 2021-aisiais deficitą pavyko sumažinti iki 1,2 proc. Paskutinį kartą valdžios sektorius perteklinis buvo 2019 metais, kai jo santykis su BVP sudarė 0,5 procento.
Biudžeto pajamas didins auganti ekonomika, galimybės didinti išlaidas minimalios
Ekonomistų teigimu, pagrindinis kitų metų biudžeto pajamų augimo šaltinis yra ekonomikos plėtra, taip pat dalies dėl pandemijos ir karo Ukrainoje įvestų lengvatų ir išimčių atsisakymas.
Pasak T. Povilausko, Finansų ministerijos naujausios prognozės rodo, kad kitąmet nominalaus BVP augimas (realus BVP padidėjimas plius infliacija) sudarys apie 5 proc. ir tai yra pagrindinis indikatorius sprendžiant, kiek papildomų biudžeto pajamų galima tikėtis.
„Kitąmet kažkokių rimtų mokestinių pokyčių, kurie didintų valstybės pajamas, nebus, tai norint išvengti deficito didėjimo ir konsoliduoto biudžeto išlaidas reikėtų didinti ne daugiau kaip 5 procentais. Tačiau yra daug įsipareigojimų, pavyzdžiui, jau dabar projektuojamas 9,58 proc. pensijų indeksavimas, kuris gali būti dar papildomai padidintas, kaip būdavo ankstesniais metais. Tai vien jau čia matome didesnį kaip 5 proc. augimą“, – aiškino T. Povilauskas.
Jo teigimu, švietimo išlaidos turėtų augti irgi daugiau nei 5 proc., viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus tikriausiai taip pat bus siūloma didinti daugiau nei 5 proc., taip siekiant mažinti atotrūkį su privačiu sektoriumi.
„Taip, kitais metais atsilaisvins iki 300 mln. eurų, kurie šiemet biudžete buvo numatyti elektros energijos ir gamtinių dujų kainų subsidijavimui, taip pat neliks ir 9 proc. PVM lengvatos maitinimo paslaugoms, kas taip pat atlaisvins keliasdešimt milijonų eurų. Tai tų rezervų kažkiek yra, bet išlaidų tikrai bus daugiau“, – tvirtino T. Povilauskas.
Premjerė yra sakiusi, kad pensijų ir kitų išmokų indeksavimui kitąmet papildomai prireiks apie 800 mln. eurų. Švietimo ministras Gintautas Jakštas yra sakęs, kad dar kelis šimtus milijonų eurų kainuos vidutinės mokytojų algos pakėlimas dviem etapais iki 130 proc. šalies darbo užmokesčio vidurkio, tačiau konkrečius siūlymus jis žada pristatyti kitą savaitę.
Pasak T. Povilausko, kalbant apie 2024 metų biudžetą reikia įvertinti tai, kad šiemet šalies ekonomika smunka ir produkcijos atotrūkis nuo potencialo tampa neigiamas, o tai pagal Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymą valdžiai atriša rankas daugiau didinti išlaidas taip skatinant ekonomiką.
„Tačiau be jau užprogramuoto išlaidų didinimo, erdvės momentiniams sprendimams dėl kažkokio finansavimo didinimo bus labai mažai. Manau, kad visi tokie pasiūlymai bus labai stipriai atmetinėjami ir mes nenueisime Lenkijos valdžios keliu, kuri parengė kitų metų biudžeto projektą su 4,5 proc. BVP deficitu“, – BNS sakė SEB ekonomistas.
R. Kuodis pabrėžia, kad ekonomikos plėtra nėra struktūrinis pajamų šaltinis, kuris leistų biudžetą auginti sparčiau nei šalies ūkis ir taip didinti perskirstomo BVP dalį. Didinti struktūrines biudžeto pajamas, anot R. Kuodžio, kitąmet didelių galimybių nėra, o Seimo patvirtintų žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio išplėtimo, jei dėl jo pavyktų susitarti dar šiemet, įtaka nebūtų didelė.
„Esmės tas tikrai nekeičia, ypač NT mokestis, kur kalba eina apie keliolika milijonų eurų papildomų pajamų. Esmės nekeistų net ir pilnu mastu priimta mokesčių reforma, nes papildomų pajamų ji irgi vargiai ar duotų“, – teigė R. Kuodis.
Ekonomistai skeptiškai vertina galimybę, kad Vyriausybė arba valdančioji dauguma Seime galėtų siūlyti didinti kurių nors mokesčių tarifus arba įvesti naujus mokesčius, jei rengiant biudžetą kiltų problemų išlaidų pusėje.
„Aš tikrai manau, kad iki to nenueisime. Liko trys mėnesiai iki metų pabaigos, padėtis šalyje tikrai nėra kažkokia dramatiška, ekonomika yra gyva, reikalai juda, todėl tikrai nėra reikalo taip staigiai bandyti padidinti pajamas. Tikrai niekas nenorės erzinti visuomenės, politinio palaikymo tam ir nebūtų“, – tvirtino T. Povilauskas.
Ekonominės sąlygos kitąmet gali būti palankesnės nei prognozuoja valdžia
Ekonomistai teigia, kad Finansų ministerijos prognozės yra gana konservatyvios, todėl negalima atmesti, kad tiek kitų metų ekonomikos augimas, tiek pagal prognozes parengto biudžeto pajamų surinkimas bus kur kas geresnis.
„Lietuvos biudžetas pildosi pakankamai gerai, šiemet pajamos yra didesnės nei planuota, tikėtina, kad kitąmet taip pat gausime daugiau pajamų. Ir tai lems (...) einamieji pajamų srautai, kurie bus geresni nei šiais metais“, – sakė M. Dubnikovas.
„Aš manau, kad kitų metų pradžioje pradėsime naują ekonomikos ciklą, kuris bus visiškai kitoks. Jis bus paremtas dirbtiniu intelektu, informacijos technologijoms ir Lietuva šioje bangoje sparčiai judės į priekį“, – pridūrė jis.
„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, optimistiškiau vertinti 2024 metų perspektyvas leidžia tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje stebimi pirmieji pramonės atsistatymo ženklai – galima tikėtis spartaus atsigavimo kitų metų pirmąjį ketvirtį, turėsiančio teigiamos įtakos ir darbo rinkai.
„Aš kitų metų perspektyvas matau optimistiškiau nei prognozuoja Finansų ministerija, kuri sumažino BVP augimo prognozę nuo 2,5 proc. iki 1,7 procento. Labai tikėtina, kad būtent dabar Lietuvos ekonomika išgyvena techninės recesijos piką ir 2024 metų makroekonominė situacija bus geresnė nei ją piešia Finansų ministerija“, – BNS sakė A. Izgorodinas.
Anot jo, kitas aspektas yra infliacija, kurios prognozę kitiems metams ministerija padidino nuo 2,6 proc. iki 2,9 procento.
„Aš matau labai realią riziką, kad kitais metais mūsų laukia dar viena infliacijos bangelė. Pramonės atsigavimas reiškia ir didesnę energetikos resursų paklausą, kas reiškia didesnes dujų kainas ir didesnę infliaciją, bet tai yra naudinga biudžetui, nes aukštesnė infliacija automatiškai didins PVM įplaukas“, – aiškino A. Izgorodinas.
Tačiau, anot jo, dėl laukiamo energetikos išteklių brangimo Vyriausybė turėtų daugiau dėmesio skirti investicijoms į energetikos efektyvumą, taip pat numatyti finansinį rezervą, kuris galėtų būti naudojamas padėti atskiroms visuomenėms grupėms susidoroti su energetikos kainų spaudimu.
„Nors situacija kitais metais gali būti geresnė nei tą mato Finansų ministerija, tai tikrai nereiškia, kad išlaidas reikia didinti į kairę ir į dešinę. Fiskalinis tvarumas yra labai svarbus, geriau atsakingai planuoti išlaidas ir turėti geresnį biudžeto balansą, nei neatsakingai dalinti pinigus“, – kalbėjo „Citadele“ ekonomistas.
„Fiskalinė drausmė kitąmet turi būti absoliučiai pagrindinė užduotis“, – pridūrė jis.
Rinkiminiais metais rinkėjai neliks užmiršti
Ekonomistai sako, kad Vyriausybės noras įsiteikti gyventojams prieš kitąmet vyksiančius trejus rinkimus gali pasireikšti per išmokų didinimą, o ne naujų, pavyzdžiui, prezidento siūlomo papildomo NPD vaikus auginančioms šeimoms, įvedimą.
„Jei nenutiks kažkokių didelių staigmenų, tas įsiteikimas rinkėjams, kalbant apie kitų metų biudžetą, labiau bus daromas per dydžius – kiek papildomai indeksuoti senatvės pensijas, kiek papildomai didinti vaiko pinigus. Girdime, kad vaiko pinigai pastaruosius dvejus metus augo nedaug, todėl galime tikėtis pasiūlymų dėl spartesnio jų didinimo“, – teigė T. Povilauskas.
Anot jo, turėtų būti įgyvendinti ir valdžios planai dėl NPD didinimo 20 proc., nors jie buvo siejami su mokesčių reformos patvirtinimu.
„Nežinau, ar bus rizikuojama atsiraukti nuo NPD didinimo. Juo labiau yra jau patvirtintas įsipareigojimas dėl minimalios algos didinimo 10 procentų. Kaip aš suprantu, svarstant šį klausimą Trišalėje taryboje buvo konsensusas, jog MMA sutinkama didinti 10 proc. tuo atveju, jei NPD didės 20 procentų. Nemanau, kad būtų taip lengva atšaukti NPD didinimo planus motyvuojant tuo, kad nėra patvirtintas mokesčių reformos paketas“, – teigė T. Povilauskas.
M. Dubnikovas taip pat prognozuoja, kad valdžia neatsisakys pažado didinti NPD.
„Greičiausiai tas pažadas bus įgyvendintas. Artėja rinkimai ir žmonėms tie saldainiai bus pateikti. Iš viso, vieną dieną reikėtų sulyginti NPD su MMA ir baigtųsi tos visos kalbos. Tai būtų geriausias sprendimas, tačiau kitąmet to dar tikrai nebus“, – teigė M. Dubnikovas.
Tuo metu R. Kuodis tvirtino, kad NPD didinimo planų gali būti atsisakyta.
„Kadangi mokesčių reformos paketas bus ardomas dalimis, tai aš manau, kad nieko švento ten nėra. (...) Politikai nutarė šitam vaikų darželiui, vardu Lietuva, reformą parduoti masiškai didinant NPD, kas yra socialinis populizmas. Ta mintis prilyginti NPD minimaliai algai yra tiesiog popsas, todėl kad šita armija žmonių irgi naudoja viešąsias paslaugas, naudoja socialinę sistemą tokiu mastu, kad, pavyzdžiui, per 15 metų atsiima iš „Sodros“ daugiau nei jai sumoka per 35 ar 40 metų“, – pabrėžė R. Kuodis.
Paprastai valstybės biudžeto pirmasis projektas Vyriausybę pasiekia spalio pradžioje, o Seime jo priėmimas vyksta gruodžio mėnesį. Finansų ministerija anksčiau skelbė, kad 2024 metų biudžetą bus siekiama priimti anksčiau, nelaukiant gruodžio vidurio.
Kitąmet vyks prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai.
