Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nors teigė iš esmės palaikąs idėją, tvirtino, kad projektą reikės ne taisyti, o perrašyti.
„Kai organizuojame mūsų gynybą, dažnai kalbame apie NATO kolektyvines saugumo garantijas, apie sąjungininkų buvimą čia, apie mūsų kariuomenės parengties ir kovinės galios stiprinimą. Tai mes gana sėkmingai darome. Bet yra trečias ramstis, tai yra visuomenės įsitraukimas į gynybą, komendantūrų kūrimas, jų reglamentavimas“, – šią savaitę Seime pristatydamas projektą sakė vienas iš jo iniciatorių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, siūlomos įteisinti komendantūros karo atveju sudarytų užnugarį šalies gynėjams.
„Štai dabar prieš porą savaičių buvau Charkove, kuris, be abejo, didvyriškas miestas, apsigynęs miestas. (...) Ir štai čia, tame Charkove, važiuojame per tiltą, per upę, ir žinote, ką aš matau: pagyvenusio amžiaus senjoras su automatu iš esmės patruliuoja, na, prižiūri tiltą. Tai yra tipinė komendantinė funkcija, kuriai nereikia kariuomenės, specialaus kario, ją gali atlikti žmogus, turintis tam tikrų įgūdžių, bet jis gali tiesiog remti kariuomenę“, – teigė Seimo narys.
Pagal projektą, karo komendantūra būtų valstybės institucija su patvirtinta struktūra, kuri remtų karo komendantą, teikdama jam pasiūlymus, administruodama žmogiškųjų išteklių kaitą komendantiniame vienete ir užtikrindama kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.
Komendantūros turėtų karo komendantams pavaldžius vienetus, sudarytus iš rezervo karių, komendantinių šaulių, kitų apmokytų žmonių.
Pasak L. Kasčiūno, be rezervo karių ir komendantinių šaulių, prie komendantinių vienetų galėtų prisidėti medžiotojai, kiti ginklų savininkai.
„Dabar Seimo narys Justinas Urbanavičius, parengtojo rezervo karys, nežino, ką jam daryti. (...) Gal po šio įstatymo jis jau žinos, kad galėtų būti komendantūroje. Kęstutis Vilkauskas taip pat turi žinoti savo vietą. Andrius Palionis – medžiotojas, bet galbūt irgi nori tapti komendantūros dalimi. Bus patikra, apmokymai, priesaika – ir tu jau žinai savo vietą“, – aiškino NSGK vadovas.
Jis teigė šiomis pataisomis siekiantis sukurti sistemą, kad kiekvienas žmogus, kuris norėtų prisidėti prie šalies gynybos komendantūrose, žinotų, kam savo savivaldybėje paskambinti ir pranešti apie savo norus, kad būtų įtrauktas į mokymus ir pačią gynybos struktūrą.
Patalpomis komendantūras turėtų aprūpinti savivaldybės, ryšio ir informacinėmis sistemomis bei ginkluote, specialiosiomis priemonėmis teritorinei apsaugai – kariuomenė.
Karo komendantūros savo veiklą aktyvuotų įvedus karo padėtį.
„Komendantūros yra kova su diversinėmis grupėmis, kurios karo padėties metu visada bus didžiulis iššūkis, tai yra infrastruktūros apsauga, kritinės infrastruktūros apsauga, ypač kai kuriose savivaldybėse, tai yra evakuacijos procesų valdymas, tai yra parama gyvybinėms funkcijoms, nes valstybė ir karo padėties metu turi egzistuoti, turi veikti. Todėl šiame įstatymo projekte mes ir siūlome labai tiksliai reglamentuoti komendantūrų veiklą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Įstatymo pataisomis būtų įteisinami ir koviniai ginkluoto pasipriešinimo, partizanų vienetai. Įvedus karo padėtį, jie būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.
Pataisomis reglamentuojama jų sudarymo, atrankos, patikros, mokymų, sąveikos su ginkluotosiomis pajėgomis ir aprūpinimo tvarka.
Ginkluoti pasipriešinimo ir partizanų būriai būtų sudaromi savanoriškumo pagrindu iš pilnamečių piliečių, kurie turi teisę įsigyti ir turėti ginklą, netarnauja Lietuvos kariuomenėje, nėra institucijų, kurios įvedus karo padėtį tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai ar nariai, nėra įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, vykdantys ginkluotos gynybos ar teritorinės apsaugos užduotis.
Pagal projektą, įvedus karo padėtį, į ginkluotąsias pajėgas būtų įtraukti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervai, taip pat ginkluotosioms pajėgoms būtų priskirti komendantiniai Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetai.
Seime per projekto pateikimo procedūrą krašto apsaugos ministras A. Anušauskas kalbėjo prieš projektą, tačiau balsuodamas jį palaikė.
Jis tvirtino esąs ne prieš pasiūlytas idėjas, tačiau, anot jo, projektą reikės perrašyti.
„Pati idėja gera, bet dar kartą kartoju, mes negalime nuleisti teisės aktų rengimo kartelės per žemai. Idėjoms įgyvendinti vis tiek reikia naudotis teisininkais, tai aš siūlau vis dėlto naudotis ir Krašto apsaugos ministerijos teisininkais. (...) Bet kuriuo atveju aš dar kartą kviečiu žiūrėti atsakingai į tokius teisės aktus, nes jie turi, kaip teisingai paminėta, sustiprinti gynybą, bet nesujaukti vadovavimo gynybai“, – tvirtino jis.
Šioms pataisoms per pateikimą pritarė 93 Seimo nariai, susilaikė trys parlamentarai.
Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkritį.
Įsidėmėkite viena - jei nepasitikėsite savo piliečiais, jei nesiliausite viską kontroliuoti, neatrakinsite tų tautos galių, kurios pajėgtų užkurti pragarą okupantams.
