Neseniai buvo priimtos atsakingo skolinimosi taisyklės, kurios sugriežtino paskolų teikimo reikalavimus bankams. Dėl naujos Europos Komisijos (EK) rengiamos direktyvos reikalavimai bankams ateityje turėtų dar sugriežtėti.
Direktyva, kurią praėjusią savaitę Briuselyje Europos žurnalistams pristatė EK, siekiama užtikrinti stabilumą Europos Sąjungos (ES) būsto paskolų rinkoje. Direktyvoje daugiausia kalbama, kad su „blogomis“ paskolomis reikėtų kovoti pirmiausia bankus priverčiant informuoti gyventojus apie paskolų keliamas grėsmes. Pavyzdžiui, vienas iš siūlymų – kad būsto paskolos teikimo sutartyje bankai privalėtų perspėti žmones apie riziką, jog nemokumo atveju turtas gali atitekti bankui. Lietuvoje, ko gero, daugeliui ši grėsmė suprantama, tačiau taip yra anaiptol ne visose ES valstybėse – Europos Parlamento (EP) darbuotoja Paula Fernandez Hervas pripažino, kad Ispanijoje, kur būsto paskolų krizė viena didžiausių Europoje, dalis gyventojų prieš imdami paskolą net nežino, kad bankas gali perimti jų būstą.
Nepakankamai įsigilina
„Skolindamiesi žmonės dažniausiai nebūna pakankamai įsigilinę į paskolos teikimo sąlygas, o atkreipia dėmesį tik į kokį nors vieną akcentą. Mes norime, kad imantiems paskolą vartotojams glaustai būtų pateikta aiški ir susisteminta bendra informaciją apie sąlygas ir galima grėsmė netekti būsto“, – sakė Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė Reine Claude Mader. Dabar daugumoje Europos valstybių paskolos išduodamos kintamomis palūkanomis, o didesnė dalis europiečių, ekspertės teigimu, nė nenutuokia, kad pasikeitus ekonominei būklei kintamos palūkanos gali gerokai padidėti.
R. C. Mader taip pat akcentavo, kad būsto pirkimas europiečiams yra svarbiausias gyvenimo finansinis sprendimas ir jo reikšmę gyventojams pirmiausia turėtų paaiškinti bankai. Kad bankai iš tikrųjų laikytųsi taisyklių, esą svarstoma galimybė jų nesilaikantiems taikyti baudą – anuliuoti iš gyventojų gaunamas palūkanas.
Uždrausti arba apriboti
Lietuviai būsto paskolas dažniau linkę imti sava valiuta – litais, o, pasak EK Vidaus rinkos ir paslaugų komiteto generalinio direktoriaus Jonathano Faullo, kaimynai latviai ir estai dažniau skolinasi užsienio valiuta ir kartu su rumunais pirmauja tarp daugiausia paskolas užsienio valiuta imančių valstybių.
Skolinimasis būstui ne nacionaline valiuta, J. Faullo teigimu, kelia grėsmę visai pasaulio ekonomikai. Pavyzdžiui, gali nutikti, kad šaliai devalvavus nacionalinę valiutą visi jos gyventojai pasiskolinę kita valiuta gautų dar didesnį finansinį krūvį ir dėl to galėtų netekti būsto. Todėl dar vienas EK atstovų Briuselyje pristatytas siūlymas – uždrausti skolinimąsi užsienio valiuta arba jį apriboti.
EK nariai seminare taip pat kalbėjo apie būtinybę bankams leisti pirma laiko išmokėti paskolą arba esant būtinybei peržiūrėti paskolos teikimo sąlygas. Dabar norėdami paskolą atiduoti anksčiau gyventojai turi mokėti baudą, o tokia sistema, EK atstovų nuomone, skatina būti įsiskolinusiam.
Svarbiausia – susitarti
Jeigu gyvendami Lietuvoje mėginsite pasiskolinti kitoje ES šalyje, jums greičiausiai nepavyks – bankas neturės duomenų apie jūsų įsipareigojimus, pajamas ar norimą įsigyti turtą, todėl paskolos neišduos. Kad būtų daugiau galimybių išsirinkti paskolos teikėją, buvo aptarta ir galimybė sudaryti sąlygas paskolas gauti užsienio valstybėse. EP narys Philippe'as de Backeris akcentavo, kad turėtų būti sukurta sistema leisti bankams prieiti prie informacijos apie kitų ES šalių piliečių įsipareigojimus ir pajamas.
Kada tiksliai pavyks priimti naują direktyvą ir kiek ji bus veiksminga, kol kas nėra aišku, tačiau tikimasi, kad dėl tikslaus direktyvos įgyvendinimo gali būti susitarta dar šių metų viduryje, o vėliau dar bent keleri metai turėtų praeiti iki direktyvos įgyvendinimo.
Kaip pastebėjo Teisės ir ekonomikos departamento vadovė Anne Fily, vienas didžiausių sunkumų tariantis dėl direktyvos bus rasti bendrus visoms ES narėms tinkamus standartus – mat šiuo metu skolinimosi taisyklės, palūkanų apskaičiavimo metodai ir supratimas apie nuosavą būstą ES šalyse yra labai skirtingi.
Faktai: Paskola
EK duomenimis, 59 procentai europiečių imdami paskolą nesupranta paskolų teikimo mechanizmo funkcionavimo ir nesuvokia, kokių grėsmių gali jiems kilti
Pagal dabar galiojančias atsakingo skolinimosi taisykles maksimali trukmė imti būsto paskolą negali būti didesnė nei 40 metų, o privalomas nuosavas įnašas – 15 proc. perkamo būsto vertės.
Europos Komisijos statistikos departamento duomenimis, Lietuva nuosavų būstų savininkų skaičiumi pirmauja ES – nuosavą būstą turi 93 proc. gyventojų.
Paulius GRINKEVIČIUS
