Nė viena iš aštuonių norą prisijungti prie euro zonos pareiškusių valstybių reikiamų standartų šiuo metu neatitinka, pažymima naujausioje trečiadienį paskelbtoje Europos centrinio banko (ECB) ataskaitoje.
Prieš skolų krizę Europos Sąjungos valstybės narės, tada dar nepriklausiusios euro zonai, rikiavosi į eilę, kad prisijungtų prie bendros valiutos bloko, tačiau susidomėjimas juo nuo tada gerokai sumenko ir dabar tik Latvija eina teisingu keliu, kad per ateinančius dvejus metus prisijungtų prie euro zonos.
„Nė vienoje iš aštuonių išanalizuotų valstybių teisinė sistema nėra visiškai suderinama su visais prisijungimo prie euro zonos reikalavimais, nurodytais ES sutartyse ir Europos centrinių bankų sistemos ir ECB statute“, - pažymima ECB ataskaitoje.
„Nesuderinamumai išlieka dėl centrinio banko nepriklausomybės“, - pridūrė bankas, remdamasis analizuojamomis valstybėmis - Bulgarija, Čekija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Švedija.
Danija ir Didžioji Britanija nėra vertinamos, nes jos susitarė nebūti įtrauktos į euro zoną, kai ji buvo įkurta.
ECB anksčiau šiais metais jau paragino Vengriją imtis tolesnių pakeitimų dėl daug ginčų sukėlusio centrinio banko įstatymo.
Latvija ir Lietuva yra vienintelės dvi banko vertinamos valstybės, kurios jau daugiau nei dvejus metus dalyvauja Antrajame valiutų keitimo mechanizme. Tai būtina sąlyga, norint įsivesti eurą.
Latvija eurą tikisi įsivesti 2014-aisiais, o Lietuva tikslios datos dar neįvardino.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas anksčiau gegužę sakė, kad jo šalis vis dar yra pasiruošusi prisijungti prie euro zonos, nors šios reputacija dėl skolų krizės smarkiai nukentėjo.
