Finansų analitikai linki nepamiršti sunkiai išmoktų taupymo pamokų. „Nedarbui pradedant mažėti, o pajamoms ir finansiniam turtui augant, 2011-ieji gali būti tvarios finansinės gerovės pradžia. Tačiau pirmiausia reikės gerai pasikartoti pastarųjų dvejų metų pamokas ir įveikti nemažai iššūkių“, – įžvalgomis dalijasi banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Piniginės realiai nepastorėjo
Nors vidutinis darbo užmokestis paskutiniais metų ketvirčiais didėjo, realių pajamų pokyčių savo piniginėse gyventojai dar nepajuto, nedaugelis jų gali tikėtis ir šiemet.
Vidutinis darbo užmokestis sparčiausiai didėjo statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei transporto priemonių remonto sektoriuose. Tai lėmė daugiausia padidėjęs darbo krūvis, ypač privačiame sektoriuje, o kai kur – ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. Pasak finansų ekspertės, būtent aukštos kvalifikacijos privataus sektoriaus darbuotojai gali šiemet tikėtis juntamo pajamų pokyčio: nenorėdami didinti darbuotojų skaičiaus ir mažinti veiklos apimties, darbdaviai darbuotojus skatins didesnėmis algomis. Valstybinio sektoriaus darbuotojai ar pensininkai pajamų kilimo, jei toks bus, nepajus dėl didėjančių kainų.
Išmokome prisitaikyti
Viena iš labai vertingų recesijos pamokų – gebėjimas išgyventi gerokai sumažinus vartojimo išlaidas. Žvelgiant į praėjusių dvejų metų statistiką akivaizdu, kad Lietuvos gyventojai prie mažėjančių pajamų prisitaikė mažindami vartojimą.
Statistikos departamento atliekamo pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, suma, reikalinga Lietuvos gyventojų įprastiniams poreikiams tenkinti, 2008–2009 m. laikotarpiu išaugo 4,9 proc. – nuo 886 iki 930 Lt. Daugmaž tiek pat (apie 5 proc.) padidėjo ir vartojimo prekių bei paslaugų kainos. Taigi sunkėjanti finansinė situacija pristabdė gyventojų poreikių augimą.
2010-ųjų antroje pusėje namų ūkių vartojimas pradėjo atsigauti. Tikėtina, kad ir šiemet vis daugiau laisvų pajamų bus skiriama vartojimui, o ne kaupimui. Tai lemia keli veiksniai, taip pat ir vis dažniau pasigirstančios žinios apie ekonomikos atsigavimą, darbo užmokesčio didėjimą.
Ekonomikos atsigavimo nepajuto tie, kurių pajamos yra mažiausios, ypač pensininkai. Nors prekių ir paslaugų kainos per metus kilo nedaug, didėjo būtent būtinosios išlaidos. Šių metų iššūkis – nuo sausio 1-osios padidėję akcizai tabakui, degalams. Pabrangus tabakui galbūt rasis paskata taupyti ir mesti rūkyti ar rūkyti mažiau, tačiau degalų kainos augimas lems ne tik išlaidų transportui didėjimą, bet ir kitų produktų ar paslaugų brangimą. Teks rimtas uždavinys suvaldyti, tikėtina, net ir didėsiančias išlaidas būtinosioms prekėms.
Didesnis vartojimas – žingsnis atgal
Ekonominės recesijos metu Lietuvos namų ūkiai sukaupė daugiau finansinio turto. Gyventojų turimų santaupų ir įsipareigojimų portfelis šiuo metu yra beveik subalansuotas, t. y. turimos paskolos padengtos santaupomis. Taigi statistiniai duomenys leistų tvirtinti, kad sunkmečiu sukaupėme daugiau turto. Deja, praktiškai tai jaučia ne kiekvienas, nes didelė dalis tų, kurie turi finansinių įsipareigojimų, visiškai neturi santaupų ir atvirkščiai.
Šiemet, priešingai nei recesijos metu, tikėtinas didesnis vartojimas. Žmonės neturėtų užmiršti sunkmečiu išmoktų pamokų ir lengviau leisti lėšas, skirtas atidėti kaupimui. Tokia tendencija reikštų žingsnį atgal.
Namų ūkiams pernai suteikta daugiau vartojamųjų paskolų ir sudaryta daugiau išperkamosios nuomos sutarčių nei tuo pačiu laikotarpiu 2009 m. Be to, gyventojai turi daug sunkmečiu susiformavusių įsiskolinimų, tokių kaip sąskaitų pereikvojimas ar greitieji kreditai, taip pat – nepadengtų mokėjimų už paslaugas.
„Taigi viena iš problemų šiandien yra nepadengti namų ūkių mokėjimai. Dėl šios priežasties vartojimą reikėtų padengti iš nuosavų lėšų, – perspėja finansų ekspertė. – Juo labiau kad nemažai išbandymų pateikia ir šildymo sezonas. Kyla uždavinys, kaip per kaminą neišleisti sukauptų santaupų ar dar labiau neįsiskolinti komunalinių paslaugų tiekėjams ir kreditų teikėjams.“
Vokeliai tolina gyventojų finansinę gerovę
Per ekonominį nuosmukį gyventojų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma sumažėjo beveik 61 proc. Tai lėmė ir pakeisti mokesčių tarifai bei neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo metodika, išaugęs nedarbo lygis ir atlyginimų mažinimas. Vis dėlto šie veiksniai nepaaiškina viso surenkamo GPM sumažėjimo, nes 2010 m. nebuvo jokių mokestinių naujovių gyventojams, vartojimas mažėjo tik 5 proc., nedarbas stabilizavosi, vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo, tačiau GPM surinkta vis tiek beveik 13 procentų mažiau. Darytina prielaida, kad didelę dalį surenkamo GPM sumažėjimo lėmė auganti neoficialiai mokamo atlyginimo dalis.
Neabejotina, kad 2011 m. ekonominės sąlygos gerės, darbo rinka aktyvės, šiek tiek didės pajamos. Tačiau realios finansinės gyventojų situacijos tai smarkiai nepakeis. Juolab kad laukia ir nelegalios veiklos bei šešėlinių pajamų keliami iššūkiai. „Nelegalus darbas ir vokeliuose mokamas neoficialus darbo užmokestis, banko „Swedbank“ skaičiavimais, sudaro daugiau nei 7 mlrd. Lt.
„Sodra“ dėl to per metus praranda apie 2,2 mlrd. Lt pajamų. O tai – beveik visas kitų metų „Sodros“ biudžeto deficitas. Akivaizdu, kad, aktyviai prisidėdami prie šešėlinės ekonomikos mažinimo, gyventojai kurtų savo pačių ilgalaikę finansinę gerovę“, – apibendrina banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.
