Pirmininkavimo laikotarpiu Vladimiras Putinas žadėjo daugiau lėšų skirti socialinėms išmokoms. Pasak Pasaulio banko, Vladimiro Putino priešrinkiminiai pažadai padidinti išlaidas gynybai, renovuoti kelių infrastruktūrą, didinti socialinių išlaidų dalį Rusijos ekonomikai artimiausius šešerius metus kainuos 1,5 proc. metinio BVP.
Rinkiminis laikotarpis Rusijoje baigėsi. Kaip ir buvo tikėtasi, pakankamai greitai nutilo protestai, susiskaldžiusi opozicija liko be aiškaus lyderio. Vis dėlto valstybės pareigūnai į protestus pažiūrėjo rimtai, pažadėdami politines reformas: bus leidžiama registruoti nedideles partijas, taip pat gali būti atkurti regioninės valdžios rinkimai. Rinkos sutelkė dėmesį ir laukia pirmųjų prezidento Vladimiro Putino žingsnių.
Naftos kainos stiprina Rusijos valiutą ir kelia importą. „Danske“ banko ekspertų vertinimu, jei naftos kainos nukristų iki 80 dolerių už barelį, Rusijos naftos fondų lėšos išsektų per vienerius metus, bandant padengti sparčiai didėjantį biudžeto deficitą.
Nauja valdžia Rusijoje bus suformuota gegužės pabaigoje. Iki šiol Vladimiras Putinas neigia daręs įtaką kandidatų parinkimui. Tik po naujos valdžios suformavimo galima tikėtis, kad Rusija pradės įgyvendinti patikimą ir realistinę ekonomikos politiką. Šioje šalyje būtina inicijuoti reformas, kurios padėtų gerinti investavimo aplinką.
Rusijos ekonomikai 2012 m. pradžia pasirodė daug žadanti. Pirmąjį ketvirtį užfiksuotas 4 proc, o vasario mėnesį – 5 proc. metinis ekonomikos augimas. Optimistines tendencijas lėmė pramonės produkcijos (6,5 proc.) ir mažmeninės prekybos (7,7 proc.) augimas. Vasario mėnesio pramonės produkcijos apimčių augimui įtakos turėjo 3,7 proc. augusi kalnakasybos pramonė ir 8 proc. padidėjusi elektros energijos gamyba.
Vasario mėnesį statybos apimtys didėjo iki 6,8 proc., kovo mėnesį augimas sumažėjo 0,7 proc. Pirmojo ketvirčio pabaigoje nustatytas 6,9 proc. augimas, tačiau, įvertinus sezono įtaką, rodikliai buvo neigiami antrą mėnesį iš eilės.
Įspūdingai Rusijoje augo fiksuotos investicijos vasarį 15,1 proc., kovą – 4,9 proc. Pirmąjį metų ketvirtį bendras augimas siekė 11,2 proc. Įvertinus sezono įtaką, augimas taip pat buvo pakankamai aukštas – 1,6 proc., lyginant su sausio mėnesiu, kai ilgalaikės investicijos krito 9,9 proc. Augimą lėmė prasti praėjusių metų ilgalaikių investicijų rezultatai. 2012 m. kovo mėnesį vartotojų kainų indeksas sustojo ties 3,7 proc. metine riba po 0,5 procentinio punkto kritimo vasarį.
Aukštos naftos kainos, žema infliacija ir augantis biudžetas lemia didėjantį darbo užmokestį, o tai skatina vidaus vartojimą. Rusijoje tam tikrose srityse jaučiamas darbo jėgos trūkumas, todėl mažėja nedarbas, didėja darbo užmokestis. 2012 m. vasario mėnesį realus darbo užmokestis buvo aukščiausias per ketverius metus.
Infliacijos kilimą kol kas stabdė dėl rinkimų atidėtas tarifų didinimas. Kovo mėnesį pasiektas žemiausias posovietinis infliacijos lygis – 3,7 proc. „Danske“ bankas prognozuoja, kad infliacija dėl brangstančių tarifų ir vis kylančių kuro kainų pasieks 6,5 proc. metinę prognozę. Tad vartojimo augimas antrąjį 2012 m. pusmetį dėl augančios infliacijos turėtų lėtėti.
Rusijos ekonomika dėl naftos kainų svyravimų yra labai priklausoma nuo pasaulinių tendencijų. Laisvo kapitalo judėjimas daro įtaką Rusijos rublio kursui. Šiuo metu Rusijos ekonomika dėl aukšto korupcijos lygio, silpnos demografinės situacijos ir žemo produktyvumo neišnaudoja visų ekonomikos augimo potencialų, yra visiškai priklausoma nuo naftos ir dujų eksporto.
Norėdama laikytis fiskalinės drausmės, Rusija turėtų gerinti biudžeto išlaidų efektyvumą. Šalies biudžeto pajamos kasmet auga dėl didėjančios naftos gavybos, tačiau šios pajamos nėra pastovios, o valstybės išlaidos vis tiek auga.
Vladimiras Miklaševskis, „Danske Markets“ ekonomistas
