Ekspertai teigia, kad gerokai išaugęs vertės ir sandorių skaičius gali būti dėl brangesnių naujos statybos būstų kiekio.
Sudaryta daugiau nekilnojamo turto sandorių
Šių metų pradžioje įregistruotų ir įvertintų Lietuvos statinių vertė siekia 103 mlrd. eurų. Palyginus su 2020 metų duomenimis, vidutinės statinių rinkos vertės dėl rinkos pokyčių padidėjo apie 14 procentų.
Labiausiai vertės išaugo butų rinkoje – vidutinis pokytis siekė 18 proc., daugiausiai (26 proc.) iš šalies savivaldybių vertė kilo Neringos savivaldybėje. Gyvenamųjų namų vidutinė rinkos vertė per metus padidėjo dešimtadaliu, komercinių patalpų – 8 proc., o administracinę ir gydymo paskirtį turinčios patalpos vertė kilo apie 11 procentų.
Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė kalbėjo, kad, 2021 metai pasižymėjo tiek įspūdingu NT sandorių kiekiu, tiek ir NT kainų augimu.
„Praėję metai pasižymėjo didžiausiu NT vertės šuoliu per pastaruosius dešimt metų. Tam įtakos turėjo atlyginimų ir kainų augimas, infliacija ir, tikėtina, kad gyventojai norėjo išsaugoti savo santaupas investuodami jas į nekilnojamąjį turtą. Taip pat įtakos turėjo palankios kreditavimo sąlygos, kilo šalies ekonomika, augo investicijos bei didėjo vidaus vartojimas, gerėjo užimtumo ir nedarbo rodikliai“, – teigė L. Kanišauskienė.
Didėjo ir kainos, ir plotas
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius kalbėjo, kad praėjusiais metais už didelę sumą pinigų buvo sudaryta gerokai daugiau būsto sandorių.
„Remiantis 2021 metų sausio–lapkričio mėn. duomenimis, Lietuvoje buvo sudaryta 49,3 tūkst. būsto sandorių už 3,2 mlrd. eurų, t.y. net apie 1 mlrd. eurų arba 42 proc. daugiau nei 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu. Tokį būsto rinkos apyvartos padidėjimą lėmė tiek augantis sandorių skaičius, tiek išaugęs įsigyjamų būstų plotas bei tipas, tiek ir didesnės įsigyjamo būsto kainos“, – pasakojo J. Markevičius.
Iš viso pernai buvo sudaryta penktadaliu daugiau būsto sandorių, prie to galėjo prisidėti NT struktūros pokyčiai.
„Per 2021 metų sausio –lapkričio mėnesius būsto sandorių sudaryta beveik penktadaliu (23 proc.) daugiau nei 2020 metais ir 17 proc. daugiau nei 2019 m. tais pačiais laikotarpiais. Vidutinė būsto sandorio suma 2021 metais sudarė 64 tūkst. eurų ir buvo 16 proc. didesnė nei 2020 metais.
Prie vidutinės būsto sandorio sumos didėjimo reikšmingai prisidėjo ir parduodamų būstų struktūros pokyčiai: brangesnių naujos statybos būstų dalis padidėjo nuo 11 proc. 2019 metais iki 19 proc. 2021 metais, o individualių namų sandorių dalis per tą patį laikotarpį augo nuo 26 iki 30 proc. visų būsto sandorių“, – komentavo departamento direktorius.
Jo duomenimis, per pernai metus gerokai išaugo ir NT paskolų srautas.
„Būsto pardavimų išaugimas 2021 metais buvo daugiau finansuojamas iš nuosavų lėšų, nors paskolų išdavimas taip pat reikšmingai išaugo. Naujų būsto paskolų srautas per 2021 metų sausio–lapkričio mėnesius padidėjo 44 proc. lyginant su laikotarpiu prieš metus. Nepaisant to, nuosavoms lėšoms išaugus dar labiau, būsto pirkimo sandorių su paskola dalis iš esmės nekito ir siekė apie 41 proc.“, – teigė J. Markevičius.
Keitėsi būstų įperkamumas visoje Lietuvoje
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus teigė, kad trečiąjį praeitų metų ketvirtį įregistruota beveik 50 proc. mažiau naujos statybos sandorių, lyginant su šių metų pradžia.
„Pirminės rinkos aktyvumas pastaraisiais mėnesiais yra kiek žemesniame lygyje nei 2019 m. Tuo metu senos statybos segmento aktyvumas, nors ir šiek tiek sumažėjęs, vis dar viršija prieš pandemiją buvusį lygį“, − kalbėjo V. Šimkus.
Jis pastebėjo, kad būstų įperkamumas Vilniuje per metus beveik nesikeitė ir išliko ganėtinai stabilus.
„Vertinant alternatyvius kainų indeksus, būsto brangimas Vilniuje galėjo siekti apie 20 proc., ir tai reikštų, kad realiai būsto įperkamumas Vilniuje per metus sumažėjo“, − teigė vyresnysis ekonomistas.
Pasak „Swedbank“ atstovo, būsto rinkos sulėtėjimui įtakos galėjo turėti keletas veiksnių. Tai galėjo įvykti dėl suspaustos spyruoklės efekto, kuris buvo pastebėtas praėjusių metų pradžioje.
„Taip pat svarbu pastebėti, kad būsto pasiūla šalies sostinėje yra nukritusi į žemą lygį, todėl dalis gyventojų tiesiog neranda įsigijimui tinkamo būsto. Neatmestina ir tai, kad spartus būsto kainų augimas dalį gyventojų atbaidė nuo būsto įsigijimo, nes jiems kaina nebeatrodo priimtina“, − teigė V. Šimkus.
Būstų įperkamumas sumažėjo ir kituose didmiesčiuose. „Swedbank“ duomenimis, pernai per metus būsto įperkamumas antrajame pagal dydį šalies mieste Kaune krito beveik 9 punktais.
„Šių metų trečiąjį ketvirtį kauniečiai galėjo įpirkti vidutiniškai 115 kv.m. ploto būstą vietoje 121 kv.m. Kaune vidutinės būsto kainos didėjo 20 proc., ir nors atlyginimai augo sparčiausiai iš didžiųjų šalies miestų, būstas šio miesto gyventojams vis tik tapo sunkiau įperkamas“, − pabrėžė V. Šimkus.
Ekonomistas pastebėjo, kad Klaipėdoje būstų brangimas buvo kiek mažesnis, jis siekė 10 proc. Gyventojų atlyginimai uostamiestyje taip pat augo lėčiau nei kituose didmiesčiuose – beveik 7 proc.
„Bendras būsto įperkamumas uostamiestyje per metus beveik nesikeitė ir išliko aukščiausias iš trijų stebimų Lietuvos didmiesčių. Klaipėdiečiai galėjo vidutiniškai įpirkti net 120 kv.m. ploto būstą“, − sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.
Dėl pakitimų rinkoje, Lietuvos bankas ėmė priemonių užtikrinti būsto rinkos tvarumą.
„Lietuvos bankas, reaguodamas į išaugusį būsto rinkos aktyvumą, įsibėgėjusį kainų augimą ir padidėjusį paskolų srautą, dar pernai patvirtino didesnį nuosavų lėšų reikalavimą ne pirmai būsto paskolai ir papildomą kapitalo apsaugos reikalavimą bankų turimiems būsto paskolų portfeliams. Šios priemonės turėtų didinti būsto rinkos tvarumą skatinant atsakingesnį kreditavimą ir labiau pamatuotus NT pirkimo sprendimus“, – pabrėžė J. Markevičius.
Jo teigimu, būstų vertės šokinėjimą galėtų sustabdyti nekilnojamo turto mokesčio įvedimas.
„Visgi, Lietuvos banko nuomone, papildomo stabilumo NT rinkoje pridėtų platesnis NT mokesčio taikymas. Toks mokestis turėtų būti progresinis, nesudarantis prielaidų jo išvengti piktnaudžiaujant, turintis paprastą dizainą ir efektyviai surenkamas. Be to, Lietuvos bankas yra pateikęs siūlymus dėl preliminarių būsto pirkimo–pardavimo sutarčių registravimo ir laukia Teisingumo bei Aplinkos ministerijų išvadų“, – užsiminė departamento direktorius.
Sutarčių registravimas užtikrintų rinkos skaidrumą ir padėtų lengviau sekti esamą situaciją.
„Toks įstatyminis pakeitimas prisidėtų prie pirminės rinkos skaidrinimo, leistų Lietuvos bankui realiu laiku stebėti pirminės būsto rinkos sandorių ir kainų tendencijas, spekuliacinių sandorių mastą ir tiksliau nustatyti būsto rinkos perkaitimo riziką, o tai suteiktų galimybę Lietuvos bankui ir kitoms institucijoms lanksčiau reaguoti įgyvendinant ar siūlant rizikas ribojančias priemones“, – komentavo J. Markevičius.
