NT brokeris Mantas Mikočiūnas sakė, kad pernai sudarytų sandorių buvo daug, NT rinka buvo „įsielektrinusi ir irzli“.
„Pirkėjai pirko, tačiau jautė, kad permoka. Jie turėjo lūkesčių NT įsigyti pigiau, tačiau suprato, kad kainos nemažės, tad pirko už didesnę kainą. Dažnai buvo ir tokių situacijų, kai net už didesnę kainą nenusipirko būsto, nes tiesiog nespėjo arba pardavėjai kelis kartus sugebėdavo tą kainą vis didinti.
Tad pernai pirkėjai tapo jautrūs, o pardavėjai vardijo savo argumentus. Jiems brango statybinės medžiagos, didėjo darbuotojų atlyginimai, buvo įvesti papildomi žemės mokesčiai“, – vardijo NT brokeris.
Pasak M. Mikočiūno, nekeista, kad jau į praėjusių matų pabaigą sandorių skaičius ėmė mažėti.
„Pernai, pavasarį skaičiavome rekordinius sandorių skaičius. Vėliau antroje metų pusėje sandorių skaičius nebebuvo jau toks didelis. Jis grįžo į priešpandeminius metus. NT kainos kilo, tačiau ne sandorių skaičius. Žmonės gal ir būtų pirkę daugiau, tačiau nebuvo ką pirkti. Tad šiais metais bus tokių pirkėjų, kurie pernai nenusipirko ir nerado to, ko norėjo.
Be to, NT išliks kaip patraukli investicijų forma, žmonės norės kažkur padėti sukauptus pinigus, bijos infliacijos ir greičiausiai rinksis pirkti NT, kad jų pinigai būtų saugūs“, – svarstė NT brokeris.
Jis prognozuoja, kad šiais metais rinka bus tvaresnė, kainų kilimas stabilizuosis ir jos augs iki 7 proc. per metus, o ne 20 proc., kaip buvo pernai.
„Tačiau tai priklauso ne tik nuo pardavėjų, bet ir visos rinkos. Jeigu stabilizuosis statybinių medžiagų kainos, darbuotojų bus pakankamai statytojai galės pasiūlyti didesnę pasiūlą.
Kai jaučiamas pasiūlos trūkumas, tada auga ir kainos. Tie, kas turi ką pasiūlyti, gali užkelti kainas, nes pirkėjas neturi iš ko rinktis“, – pasakojo NT brokeris.
Prognozuoja, kad NT rinka bus stabilesnė
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pripažino, kad praėję metai NT sektoriui buvo rekordiniai.
„Tačiau sunku tikėtis, kad ir šie metai bus tokie patys. Kainas lems statybos kaštai, pagal tai ir kainodara yra nustatoma. Kai kurie projektai šiemet nepradėti pardavinėti, nes dar nebuvo žinoma, už kiek juos bus galima pastatyti. Tikėtina, kad šiais metais tiek statybų kaštai, tiek NT pardavimo kainos daug nebekils“, – teigė asociacijos prezidentas.
Anot jo, būsto pirkėjų neturėtų trūkti, nes žmonės turės už ką pirkti NT.
„Lietuvos banko ir kitų ekonomistų vertinimu atlyginimai augs, tad žmonės turės finansinių galimybių pasiimti paskolas ir pirkti NT. Pirkimo tempai turėtų išlikti tokie patys, kaip ir pernai. Tačiau viską lems žmonių lūkesčiai.
Jeigu žmonės bijos prarasti darbą, abejos dėl savo atlyginimo augimo, tada jie neskubės pirkti būsto. Nestabili geopolitinė situacija gali stabdyti investuotojų plėtrą ir NT pirkimus“, – komentavo M. Statulevičius.
Pasak jo, kitais metais NT pasiūlos bus, tad žmonėms bus iš ko rinktis, tačiau rinka bus ramesnė nei buvo pernai.
Būstų nebepirks, nes pirko pernai?
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozavo, kad šiais metais centriniai bankai mažins ekonomikos kiekybinio skatinimo politiką.
„Iš pandemijos pereisime į endemiją, tai reiškia, kad žmonės jau turės pakankamai priemonių kovoti su virusu. Be to, turime didelę infliaciją, todėl centriniai bankai turės griežtinti pinigų politiką. Tai reiškia, kad didės skolinimosi palūkanos įmonėms ir gyventojams. Kai centriniai bankai kelia bazines palūkanas, brangsta ir visos kitos paskolos, pavyzdžiui ir būsto“, – sakė ekonomistas.
Anot A. Izgorodino, pernai žmonės visko pirko daug daugiau, nes tam tikrų prekių jie tiesiog negalėjo įsigyti 2020 metais.
„Šiais metais gyventojų vartojimas normalizuosis. Juk žmonės du metus iš eilės nepirks panašių dalykų. Tai lems lėtesnį pramonės ir transporto sektorių augimą. Tai palies ir NT sektorių. Žmonės investavo lengvai gautus pinigus per pandemija ir nusipirko norimą NT. Tačiau tikėtina, kad šiais metais dar vieno buto nebepirks, nes jau turi vieną“, – komentavo ekonomistas.
Pirkėjai tikisi mažesnių būsto kainų
Lietuvos banko duomenimis, NT rinkos dalyviai per ateinančius metus tikisi nuosaikaus naujų butų kainų augimo.
Lūkesčiai dėl kainų sostinėje per pusmetį šiek tiek prislopo, Kaune nežymiai padidėjo, o Klaipėdoje beveik nepakito, rodo naujausia NT rinkos dalyvių apklausa.
„Didžiausius naujų butų rinkos disbalansus apklausti NT rinkos dalyviai įžvelgė susidarius Vilniuje ir Klaipėdoje dėl pasiūlos trūkumo. Naujam būstui gana sparčiai brangus visus šiuos metus, ateities perspektyvos vertinamos santūriau – per ateinančius metus trijuose didžiausiuose miestuose tikimasi nuosaikaus – iki 5 proc. kainų kilimo“, – sakė Vaidotas Šumskis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas.
Apklausos dalyvių vertinimu, nauji butai per ateinančius 12 mėn. Vilniuje vidutiniškai pabrangs 4,3, Kaune – 5, Klaipėdoje – 3,9 proc. Palyginti su praėjusiu pusmečiu, tikėtinas naujų butų kainų prieaugis Vilniuje sumažėjo 1,4 proc. punkto, Kaune nežymiai padidėjo, 0,7 proc. , o Klaipėdoje beveik nepasikeitė , 0,1 proc.
NT rinkos dalyvių nuomone, didžiausi naujų butų pardavimo rinkos disbalansai dėl pasiūlos trūkumo susidarė Vilniuje ir Klaipėdoje. Kad sostinėje naujų butų pasiūla yra nepakankama, manė 81 proc. Vilniaus NT rinką vertinusių apklaustųjų, Klaipėdoje naujų butų trūkumą įžvelgė 57 proc. respondentų.
Palyginti su prieš pusmetį atliktos apklausos rezultatais, parduoti siūlomų naujų butų trūkumo Vilniuje tendencijos tapo dar ryškesnės – minėtu laikotarpiu naujų butų trūkumą Vilniuje įžvelgiančių respondentų dalis padidėjo 11 proc.
Kainų reguliavimo priemonės
Apklausoje dalyvavę NT rinkos dalyviai efektyviausiais būdais užkirsti kelią būsto kainų burbulo formavimuisi laiko būsto pasiūlą skatinančias ir centrinio banko taikomas makroprudencinės politikos priemones. Kad geriausiai tam tinkamos būtų reikalavimų paskolų gavėjams ir skolintojams reguliavimas, manė trečdalis apklaustųjų. Beveik 30 proc. respondentų efektyviausiomis priemonėmis laiko būsto pasiūlos skatinimą ir lankstesnes teritorijų planavimo procedūras.
Vyraujant būsto kainų augimo lūkesčiams, stiprėjo NT rinkos dalyvių lūkesčiai ir dėl naujų butų nuomos brangimo. Vilniaus centre ir gyvenamuosiuose rajonuose esančių butų nuomos kainų augimo tikėjosi atitinkamai 67 ir 64 proc. respondentų, atitinkamai 10 ir 12 proc. daugiau nei prieš pusmetį.
Kauno centre ir gyvenamuosiuose rajonuose esančių naujų butų nuomos kainų augimo tikėjosi po 44 proc. respondentų – 24 proc. daugiau nei ankstesnės apklausos metu. Klaipėdos centre ir gyvenamuosiuose rajonuose esančių butų nuomos kainų augimo tikėjosi atitinkamai 57 ir 43 proc. respondentų, atitinkamai 7 ir 43 proc. punktais daugiau nei prieš pusmetį.
