Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad ne tik galimybių pasas jau nebeatlieka savo funkcijos, bet ir privalomas testavimas, už kurį moka patys darbuotojai.
„Kažkodėl visi kalba apie galimybių paso naikinimą, tačiau niekas nesirūpina dėl privalomo darbuotojų testavimo. Tačiau reikia panaikinti įtampą visose srityse. Privalomas testavimas tik sukelia nereikalingą įtampą darbo vietose tarp darbuotojų ir darbdavių ir niekaip nėra susijęs su COVID-19 užsikrėtimų mažinimu.
Be to, testavimo punktai šiuo metu ir taip apkrauti, nes susirgimų skaičius vis auga. Tad privalomas darbuotojų testavimas dar nuimtų įtampą ir nuo testavimo punktų. Kiti gyventojai bent jau galėtų greičiau pasidaryti testą, kai jaučia simptomus“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Anot I. Ruginienės, kalbant apie reikalavimus darbuotojams, reikėtų grįžti prie tikrinimo greitaisiais testais alternatyvos.
„Matome, kad kitose srityse, pavyzdžiui, švietime greitieji testai padeda nustatyti susirgimus. Tad galbūt panašią sistemą galima diegti ir darbovietėse. Darbdaviai galėtų rūpintis darbuotojų saugumu atlikdami jiems greituosius testus. Nes dabar prievolė darbuotojams būtinai atlikti PGR testą niekaip nesusijusi su saugumu“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Atsisakę testavimo darbdaviai nesutaupys
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas svarstė, kad dabartiniai COVID-19 susirgimai nėra sunkūs, tad kyla klausimas, ar dabartiniai ribojimai vis dar pasiteisina.
„Galbūt galimybių pasą ir privalomą darbuotojų testavimą būtų galima pakeisti kitomis priemonėmis ir žiūrėti, kaip klostosi situacija. Juk kažkada ir ispaniškas gripas buvo pavojingas, tačiau vėliau pavojaus neliko“, – pastebėjo darbdavių atstovas.
Anot jo, svarbu, kad žmonės ir toliau skiepytųsi nuo COVID-19.
„Nors dauguma žmonių perserga lengva forma, bet pasitaiko ir sunkesnių susirgimų. Todėl reikia ir toliau skatinti žmones pasiskiepyti, taip pat saugotis nuo viruso yra tinkamos jau seniai naudojamos apsaugos priemonės, t. y. apsauginės kaukės“, – sakė darbdavių atstovas.
Pasak D. Arlausko, vieni darbuotojai testuojasi už savo pinigus, kitiems šias išlaidas apmoka darbdavys.
„Sunku rasti darbuotojų, tad dalis darbdavių apmoka šias išlaidas, kad darbuotojai neišeitų. Tačiau panaikinus privalomą testavimą darbdaviams daug sutaupyti nepavyks. Testavimas įeina į bendrą darbuotojų skatinimo paketą, kurį sudaro, premijos, sveikatos draudimas ir kiti dalykai.
Jeigu darbdaviai sutaupys atsisakius privalomo testavimo, jie vis tiek pinigus išleis kitoms darbuotojų skatinimo reikmėms“, – pažymėjo D. Arlauskas.
Darbdaviams išlaidos sumažės, tačiau kainos vis tiek augs
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas siūlo išlaikyti balansą.
„Panaikinus galimybių pasą COVID-19 virusas niekur nedings. Ir susirgimų skaičiai toliau iki gegužės vis augs. Todėl kažkokias saugumo priemones vis tiek reikia taikyti, pavyzdžiui, ir toliau testuoti darbuotojus. Tačiau tik pačius rizikingiausius sektorius reikėtų nuolat testuoti, kituose testų galbūt galima atsisakyti“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, atsisakius testų darbdaviai sutaupys, tačiau jų gaminamų produktų kainos vis tiek augs.
„Šiuo metu didžiausią kaštų prieaugį įmonėse sudaro dujos ir elektros kainų padidėjimas. Energetikos išlaidos šiemet, palyginti su pernai, išaugo du kartus. Tad testavimo panaikinimas infliacijos nesulėtins ir įmonių problemų neišspręs. Jos vis tiek privalės kelti kainas“, – prognozavo A. Izgorodinas.
Anot ekonomisto, testavimo panaikinimas padėtų sugrąžinti darbuotojus į darbo rinką.
„Tačiau klausimas, ar visi darbuotojai tikrai norės grįžti į tas įmones, kurios nesutiko kompensuoti jų testavimo išlaidų. Darbuotojų migracija tarp įmonių išliks“, – komentavo A. Izgorodinas.
Didins darbuotojų pasiūlą, mažins emigraciją
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad Lietuvo COVID-19 ribojimai griežtesni nei kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Esame maža auganti ekonomika, todėl ribojimai pas mus turėtų būti švelnesni nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Tam tikrų ribojimų panaikinimas ar švelninimas stabilizuotų darbo rinką, sumažintų emigraciją.
Nes dabar pagal epidemiologinius ir mirtingumo rodiklius vis tiek atrodome prastai. Dažnai girdime ir supriešinimą, ką rinktis – ekonomiką ar sveikatą. Tačiau šie dalykai yra susiję. Pavyzdžiui, Švedijoje nebuvo karantino ir mirtingumas ten mažesnis nei Lietuvoje . Mūsų gyventojų sveikata gana silpna, todėl ši krizė mums ir smogė, taip pat ir sveikatos sistema buvo nepasiruošusi“, – sakė Ž. Mauricas.
Planą atšaukti galimybių pasą turėjo kelias savaites
Apie tai, kad Vyriausybė trečiadienį svarstys galimybių paso atšaukimo klausimą, dar praėjusią savaitę pranešė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Galiu pasakyti, kad Vyriausybė planą sustabdyti galimybių pasą jau turi keletą savaičių.
Tiesiog šias savaites buvo derinami operacijų vadovo sprendimai, buvo diskutuojama su verslu taip pat, kur dabar taikomas galimybių pasas, kokie reikalavimai galėtų galimybių pasą pakeisti. Ir aš manau, kad sprendimas dėl galimybių paso sustabdymo bus priimtas kitą trečiadienį“, – sakė I. Šimonytė.
