O jie į Lietuvą važiuoti irgi nenori dėl biurokratinių kliūčių. Ministerija su pavaldžiomis įstaigomis skelbia diegsianti „vieno langelio“ principą, tačiau darbdaviai pyksta, kad kalbos jau seniai nevirsta darbais.
Staklės ūžia, tačiau be žmonių rankų produkcija neatsiranda. Ir tų rankų reikia daug. Žvejybos tinklus gaminančioje įmonėje Šiauliuose dirba apie 400 darbuotojų. Ieško dar dvidešimties, nors priimtų ir 35-is, jei tik būtų norinčiųjų.
„Plėstis labai trukdo, nes turime daug planų, investavome prieš kelerius metus apie 5 mln., tikėjomės plėtros ir įdarbinti daugiau žmonių“, – sako įmonės vadovas Petras Daukša.
Įmonės vadovas pasakoja, kad dairosi ir užsieniečių, tačiau kelią tam užtveria biurokratija.
„Šiuo metu labai dideli trukdžiai įsidarbinti užsienio darbuotojus. Didelis apribojimas yra, kai žmogus atvažiuoja ir turi grįžti atgal. Jis įgyja kvalifikaciją, grįžta namo ir nežinom, ar jis grįš atgal“, – teigia P. Daukša.
Ir tokių įmonių Lietuvoje daugybė. Pasak įstaigos „Investuok Lietuvoje“ atlikto tyrimo, itin stinga pažangių technologijų specialistų, tokių Lietuvoje apskritai vos 14 procentų ir tai antras iš blogiausių rezultatų ES.
„Bendrai Lietuvos ekonomikai šiandien trūksta bent 40 tūkst. aukštos pridėtinės vertės specialistų“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis.
Esminė priežastis – demografija. Savų specialistų Lietuva tiesiog nebeužsiaugina.
„Jeigu studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 40 proc., įsivaizduokite, kiek atbyra mūsų potencialo. Kryžkelėje esame. Darbuotojų pasiūla mažėja, paklausa auga ir tai kelia įtampas, dalis įmonių atsisako plėtros planų, nes neranda darbuotojų“, – komentuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jei vietoje mūsų šalies užsienio įmonės renkasi kitas valstybes, tai reiškia ne tik mažesnes investicijas, bet ir lėtesnį ekonomikos augimą.
„Startuoliams talentų trūkumas yra pagrindinis stabdis didesniam, spartesniam ir kokybiškesniam augimui. Tiesiog baigusio kažkokius mokslus žmogaus nebeužtenka, reikia ir patirties didelėse tarptautinėse kompanijose“, – teigia „Vienaragiai LT“ vadovė Inga Langaitė.
O greta visų problemų – ir konflikto su Kinija padariniai. Neseniai „krizele“ tai pavadinusi ekonomikos ir inovacijų ministrė jau pripažįsta, kad pasekmių konfliktas turi.
„Neprisidėjo prie investicinės aplinkos patrauklumo pastarojo meto įvykiai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ar iš tiesų Vokietijos milžinės „Continental“ ar „Hella“ gali perkelti gamybą iš Lietuvos, atsakymų dar nėra.
„Daugiau apie įmonių planus ir kad jos juos keičia, informacijos nėra. Yra nerimo ir visi tikisi, kad situacija deeskaluosis ir išsispręs“, – kalba A. Armonaitė.
O aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio stygių ministerija ir „Investuok Lietuvoje“ kuria planą ir žada, kad užsieniečiams bus prieinamas „vieno langelio“ principas.
„Mes turime greitinti migracijos procedūras, jos turi būti paprastesnės, lengvesnės, suprantamos ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba. Yra didžiulis paketas, jį tiesiog reikia pradėti daryti, reikia politinio palaikymo ir visuomenės palaikymo“, – teigia A. Armonaitė.
„Kad būtų nefragmentuota, skirtingi žaidėjai, darantys skirtingas funkcijas, bet vieningai, visos šalies bendra kryptis“, – teigia E. Čivilis.
Tačiau darbdaviai aiškina, kad apie problemą trimituoja seniai, bet ji nepajuda iš mirties taško. Pasak Darbdavių konfederacijos vadovo Dano Arlausko, trūksta toli gražu ne tik informacinių technologijų specialistų.
„Kažkoks mistinis milijardas iš Taivano, kuris galės būti išskolintas. O kas iš to? Kas dirbs? Mums reikia padavėjų, virėjų, kambarinių, ligoninėse sanitarų. Mums reikia ligoninėse, reikia visur“, – sako darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Verslo taryba kreipėsi ir į Vyriausybę, ir į Seimą.
„Mes vieninteliai šitam regione apmokestinam pelną. Antras dalykas – progresyvus apmokestinimas. Buvo įvestos „Sodros“ lubos, bet padidintas GPM. Viena ranka lyg padarė gerą žinią investuotojams, bet atėjo nauja valdžia ir padidino GPM“, – sako D. Arlauskas.
Ministrė neatmeta, kad gali peržiūrėti ir mokesčių užsienio verslams politiką, tačiau nieko konkretaus kol kas pasiūlyti negali.
