Jei ieškote darbo, nenustebkite iš darbdavio išgirdę pastabą dėl savo rašto kultūros. Kaip parodė Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas, net 4 iš 10 prašymų priimti į darbą „išmetami į šiukšlių dėžę“, nes juose daugybė rašybos klaidų. Lietuvoje kalbinti darbo paieškų ir kalbos specialistai sako, kad tokių problemų kyla ir lietuviams, todėl pataria įdėmiau peržiūrėti savo CV.
Kalbos nemokėjimas veda į gyvenimą iš pašalpų
Kaip pranešė britų dienraštis „London Evening Standard“, Didžiosios Britanijos Darbo ministerijos sekretorius Ianas Duncanas Smithas, komentuodamas šalyje atliktą tyrimą, teigė, kad deramas kalbos ir rašybos nemokėjimas žmogų gali privesti prie „gyvenimo iš pašalpų, patekimo į negailestingų paskolų ryklių rankas ir užstrigimo nevilties rate, kuris gali baigtis gyvenimu gatvėje“.
Taip pat buvo suskaičiuota, kad Londono darbdaviai kasmet išleidžia dešimtis milijonų svarų mokydami savo darbuotojus tokių elementarių dalykų, kuriuos šie turėjo išmokti mokyklose.
Specialistams didžiausią nerimą kelia dabartinių paauglių karta, bendraujanti sms žinutėmis ir internete žodžių trumpiniais bei slengu. Manoma, kad jiems bus itin sunku reikšti mintis sklandžia literatūrine kalba.
Beraščių niekas samdyti nenori
Darbo paieškos portalo „CVmarket“ rinkodaros direktorius Baltijos šalims Povilas Kytra patvirtino, kad klaidos lietuvių gyvenimo aprašymuose gana dažnos.
„Egzistuoja keletas labai dažnų klaidų. Pirma, darbo ieškantysis, spausdindamas klaviatūra, tiesiog praleidžia tam tikrą raidę (pavyzdžiui „gvenimo aprašymas“). Antra, netinkamai panaudoja specialiuosius lietuviškus simbolius ąčęėįšųū (pavyzdžiui, „noriu atsiūsti savo CV“, „aš pūikiai mokausi“). Šios klaidos yra pačios akivaizdžiausios. Tai gali sudaryti beraščio žmogaus įvaizdį, o tokių žmonių įmonės samdyti nelinkusios“, - dėstė pašnekovas.
Kartais, P. Kytros teigimu, pasitaiko ir stiliaus, skyrybos bei kitų klaidų, tačiau vyras patarė dėl to pernelyg nesisieloti, nes „CV dažniausiai skaito ne lituanistai“.
„Esant dideliam kandidatų skaičiui, kabinėjamasi prie smulkiausių niuansų, tad labai realu, kad minėtos klaidos lemtų CV keliavimą į šiukšlių dėžę. Visgi, kai kandidatų į konkrečią poziciją stipriai trūksta, į tokias klaidas žiūrima pro pirštus“, - tikino „CVmarket“ rinkodaros direktorius.
Kalba – savęs pristatymas darbdaviui
Kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ direktorė Irena Kruopienė teigė, kad bet koks rašytinis dokumentas yra žmogaus kultūros dalis, todėl paliktos klaidos rodo jo išprusimo lygį. „Jeigu darbdavys ieško profesionalaus darbuotojo, aišku, kad jam gramatinės klaidos turėtų trukdyti, bet priklauso ir nuo darbdavio, kokia yra jo paties rašymo kultūra ir išsilavinimas. Jeigu pasitaikytų CV su gramatinėmis klaidomis, tai aš, ko gero, net neskaityčiau, kas jame rašoma“, - teigė pašnekovė.
Gyvenimo aprašymas, anot I. Kruopienės, yra žmogaus pirmoji vizitinė kortelė, todėl, jeigu jis parašytas tvarkingai, sukuriamas pirmas geras įspūdis, tačiau lietuvių kalbos specialistė nebuvo linkusi dėti lygybės ženklo tarp žmogaus raštingumo ir kompetentingumo.
„Galbūt žmogui gyvenimo aprašymą kas nors kitas parengė arba padėjo, patikrino, suredagavo, bet, jeigu jau žmogus stengiasi ir, nepasitikėdamas savimi, kreipiasi į kitą, tai irgi rodo, kad jis yra atsakingas“, - atkreipė dėmesį pašnekovė.
Trūksta ne tik rašto įgūdžių, bet ir motyvacijos
„Į šiukšliadėžę CV nemetame, pasidedame kur nors šalia, tam, kad prisimintume, kad tie žmonės tikrai nepasistengė ir nekruopščiai ieško darbo“, - neslėpė personalo nuomos ir darbuotojų atrankos kompanijos „Starjobs“ atrankų skyriaus vadovė Rita Sokolovienė.
Moteris patvirtino, kad tokie atvejai pakankamai dažni, o klaidų kiekis ir pobūdis tiesiogiai priklauso nuo pareigybės lygmens, į kurį pretenduojama. „Jeigu tai žemesnio lygmens pareigybė, tai tikrai būna daug ir nelogiškų dalykų parašyta, o jeigu aukštesnio – būna gramatinių klaidų, bet daugiau dėl neapsižiūrėjimo“, - sakė personalo atrankų specialistė.
Pašnekovės pastebėjimu, jeigu gyvenimo aprašyme pasitaiko viena, kita klaidelė, viskas suprantama, visi mes padarome tokių klaidų, tačiau, jeigu klaidos kartojamos kas trečiame- ketvirtame sakinyje, atkreipiamas didesnis dėmesys.
„Jeigu žmogus atsiunčia tokį nevalyvą gyvenimo aprašymą, mes tokio žmogaus net nesiūlome darbdaviui“, - tikino R. Sokolovienė. Anot jos, gyvenimo aprašymas su paliktomis klaidomis rodo žmogaus neatidumą, o kartais net ir nepagarbą kitiems: „Nepagalvojama apie tai, kad siunčiama kitam žmogui, kuris skaitys. Tai vėlgi neatsakingas požiūris ieškant darbo. Neatsakingas tas prasme, kad nepagalvojama, kaip jo CV atrodys kitų akimis. Žmogus atrodo nelabai motyvuotas ieškoti darbo“.
Pataria nesiųsti CV bet kur
Iš žmonių, ieškančių darbo, personalo atrankų specialistės teigimu, darbdaviai dažniau nei praktinių gebėjimų pasigenda asmeninių savybių – atsidavimo, entuziazmo, motyvacijos dirbti.
„Kartais darbuotojai iš savo pusės skundžiasi, kad jų darbas nemotyvuoja, bet tuomet, galbūt neteisingas jų darbo pasirinkimas? - svarstė R. Sokolovienė. - Kai žmogaus ir vienoje, ir kitoje, ir trečioje įmonėje niekas nemotyvuoja, tai turbūt čia jau jo problema. Gana dažnai mums darbdaviai pabrėžia, kad trūksta darbuotojų užsidegimo, tarsi daro, dirba, bet nesugeba pasiekti rezultato, kuris šiandieną ypač svarbus“.
Visiems, ieškantiems darbo, R. Sokolovienė pirma patarė nepalikti klaidų CV, nes tai būtų beveik tas pats, kaip paduoti vizitinę kortelę su klaidomis. Kitas svarbus patarimas, nuskambėjęs iš specialistės lūpų, vengti paniškai siųsti savo gyvenimo aprašymus į bet kokius darbo skelbimus.
„Tuomet atrodo, kad žmogus nemoka perskaityti skelbimo ar nesupranta, o tokių atvejų yra šimtai. Reikėtų labai atidžiai perskaityti reikalavimus ir kryptingai siųsti savo CV“, - patarė pašnekovė.
