Vilnietis studentas Vilnius (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“, darbo paieškos grupėje pasidalijo skelbimu:
„Ieškau darbo nuo 1000 eurų per mėnesį į rankas. Minimalus fizinis darbas. Laisvas grafikas. Galimybė derinti su studijomis (Verslo vadyba ir marketingas, 3 kursas). Sezoninių darbų patirtis: padavėjas, pardavėjas, lubų montavimas, paštininkas Anglijoje. Turiu Vairuotojo pažymėjimą.”
Sulaukė ne darbo pasiūlymų, bet komentarų, kad jis per daug naivus, jei tikisi tiek uždirbti. Tiesa, buvo keletas žmonių, kurie Vilių palaikė ir skatino ir kitus prašyti tokios algos, kokios šie nori.
Darbo dar nerado
Praėjus savaitei po skelbimo portalas tv3.lt susisiekė su Viliumi ir pasiteiravo, ar vaikinas darbą jau rado.
„Kai pasidalijau savo įrašu, gavau apie 20 darbo pasiūlymų. Tačiau dauguma darbdavių siūlė pačiam ieškoti klientų ir pardavinėti draudimus ar kitas paslaugas. Darbo pasiūlymų, susijusių su mano studijuojama specialybe, negavau. Nesulaukiau ir nekvalifikuotų darbų pasiūlymų“, – pasakojo vaikinas.
Anot Viliaus, darbo jis ieško ne tik socialiniame tinkle.
„Įkėliau savo gyvenimo aprašymą darbo paieškos portaluose, taip pat rašiau tiesiai įmonėms, į kurias norėčiau darbintis. Tačiau atsakymo nesulaukiau.
O kalbant apie ankstesnę darbo patirtį, kai kurios darbo vietos mane nuvylė atlyginimu. Pavyzdžiui, dirbau vienoje parduotuvėje, 0,75 etato. Mano mėnesio alga siekė 324 eurus. Darbo vieta mane tenkino, bet atlyginimas buvo per mažas”, – teigė vaikinas.
Tačiau, pasak Viliaus, Didžiojoje Britanijoje netgi dirbdamas nekvalifikuotą darbą jis uždirbo kur kas daugiau.
„Vieną vasarą, per atostogas išvykau į Didžiąją Britaniją. Ten įsidarbinau paštininku ir gaudavau 1655 eurus į rankas per mėnesį. Atrodo absurdiška, kad čia, Lietuvoje baigę mokslus, specialistai gauna vos 1000 eurų per mėnesį, o Anglijoje kur kas daugiau už nekvalifikuotą darbą.
Ir tikrai nesutikčiau su tais, kurie sako, kad Didžiojoje Britanijoje brangesnis pragyvenimas. Mano nuomone, maisto produktų kainos tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje yra panašios. Žinoma, neturiu omenyje Londono, šis miestas iš tikrųjų labai brangus“, – teigė vaikinas.
Tačiau planų išvykti dirbti ir gyventi užsienyje Vilius neturi.
„Norėčiau dirbti ir gyventi Lietuvoje. Noriu gauti tokią algą, kurios man užtektų patenkinti būtiniausius poreikius ir dar šiek tiek liktų, atostogoms ir pramogoms. Aš neturiu planų užsidirbti milijonus. Man to nereikia.
Šiandien manau, kad vėliau, kai turėsiu šeimą norėčiau uždirbti 3000 eurų per mėnesį rankas. Tokio atlyginimo užtektų patenkinti šeimos poreikius, pasistatyti namą, nusipirkti automobilį ir išlaikyti šeimą“, – tikino Vilius.
Anot jo, žmonės turi nebijoti prašyti didesnio atlygio.
„Juk dabar darbdaviai ir moka mažai, nes žmonės sutinka už tokią algą dirbti. Dauguma žmonių nuvertina save, o juk turėtų būti priešingai. Jie turi stengtis dėl savo gerovės. Žmonės verkia, kad jiems blogai gyventi, tačiau jie nieko nedaro, kad gyventų geriau. Priešingai, žmonės galvoja, kad jeigu imsis permainų bus tik blogiau. Mes turime žodžio laisvę, todėl ir reikia pasakyti, ko nori. Pavyzdžiu, kokio tikiesi atlyginimo“, – sakė vaikinas.
Kai kurie darbdaviai mokės 1000 eurų
Lietuvos verslo konfederacijos narė, žmogiškųjų išteklių ekspertė Laura Duksaitė Iškauskienė teigė, kad kalbant apie atlyginimus, reikėtų atskirti sritis. Pavyzdžiui, IT sektoriuje netgi studentai, kurie studijuoja antrame ar trečiame kurse, gali uždirbti 1000 eurų į rankas.
„Tačiau kalbant apie šį konkretų atvejį reikėtų turėti omenyje, kad studentas nori dirbti ne visą darbą dieną. Pavyzdžiui, jeigu vaikinas nori dirbti 0,5 etatu, tada išeina, kad viso etato alga turėtų siekti 2000 eurų. Ir, ko gero, kad darbdavys tokio atlyginimo darbuotojui, kuris neturi patirties, negalės pasiūlyti“, – komentavo ekspertė.
Užtat, pasak L. Duksaitės Iškauskienės, darbdaviai yra linkę priimti studentus praktikai. Dalis praktikų yra apmokamos.
„Tačiau koronaviruso pandemija šiek tiek sustabdė studentų praktikas, nes nuotoliniu būdu turėti praktikantą labai sudėtinga. Be to, tokia praktika nieko verta, nes studentas neturės galimybės susipažinti su organizacija, pamatyti visų skyrių darbo pobūdį“, – aiškino žmogiškųjų išteklių ekspertė.
Norai prasilenkia su galimybėmis?
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad dažnai jaunų žmonių norai ir galimybės prasilenkia.
„Atlikome tyrimą, kurio metu nustatėme, kad 19 proc. 18 – 25 metų apklaustųjų nori uždirbti 1200 eurų ir daugiau į rankas. Išeina, kad kas penktas jaunas žmogus nori didesnio negu 1000 eurų atlyginimo.
Tačiau rugpjūčio mėnesio „Sodros“ duomenys rodo, kad daugiau negu 1000 eurų gauna apie 8 tūkst. jaunuolių iki 24 metų. O iš viso tokio amžiaus dirbančiųjų yra 71 tūkst. Tad tikimybė gauti 1000 eurų atlyginimą nėra didelė, ji siekia maždaug 12 proc“, – teigė ekonomistas.
Pasak jo, tokių algų gali tikėtis nebent IT sektoriaus darbuotojai.
„Kalbant apie patirtį, daugeliui nesunku jos įgyti. Dabar nemažai jaunuolių jau mokykloje įsitraukia į mėgstamą veiklą, dalyvauja įvairiuose projektuose ir tokiu būdu kaupia patirtį.
Taip pat daugelio studentų pirmieji darbai dažnai būna nesusiję su jų studijuojamu dalyku. Nemažai studentų darbinasi viešojo maitinimo įstaigose. Tad natūralu, kad ir atlyginimai jų mažesni, jie svyruoja tarp minimalios algos ir vidutinio darbo užmokesčio, kuris šiuo metu siekia apie 900 eurų“, – pastebėjo T. Povilauskas.
