Pasak portalo, mokslininkai, kurie priklauso šioms organizacijoms arba yra glaudžiai susiję su pramone, dalyvauja formuojant naują Lietuvos miškų strategiją, bei derinant įstatymų projektus.
2022 metų spalį daugiau nei penki šimtai skirtingų šalių mokslininkų, tarp jų ir šeši iš Lietuvos, pasirašė laišką, išsiųstą Europos Parlamento, Komisijos bei Tarybos vadovams. Jame raginta keisti miškų politikos kryptį, prieštarauta saugomų teritorijų plėtrai bei teigė, kad senų medžių pakeitimas naujais padės kovoti su klimato kaita.
Laiškas buvo plačiai platinamas miško pramonės lobistinių organizacijų puslapiuose, o vienos jų darbuotojai dalinosi laišku dar prieš oficialų paskelbimą.
Lietuvoje laišką pasirašė Remigijus Bakys, Diana Lukminė, Alfas Pliūra, Andrius Kuliešis, Stasys Karazija bei Albertas Kasperavičius.
Pasak portalo, Lietuvos inžinerijos kolegijos Aplinkos inžinerijos fakultetui vadovaujantis R. Bakys yra ir Lietuvos miškų ūkio rūmų vadovas. Pernai įsteigti Miškų ūkio rūmai yra skėtinė organizacija, kuri jungia kitas verslų, kuriems mediena yra itin svarbi žaliava, asociacijas.
Asociacijai priklauso ir vienos stambiausių medienos pramonės įmonių Lietuvoje – „Juodeliai“, „VMG Wood Invest“ (buvusi „Vakarų medienos grupė“) valdantis Sigitas Paulauskas bei „Grigeo Group“.
R. Bakys „15min“ tikino, kad jo vadovaujama organizacija nėra lobistinė, jos nėra ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) duomenų bazėje lobistų ar įtakdarių sąraše. Tačiau, pasak portalo, viešuose šaltiniuose esama Miškų ūkio rūmų rengtų pastabų ir siūlymų dokumentų Seime svarstomoms įstatymų pataisoms.
Keisti miškų politikos kryptį raginantį laišką pasirašiusi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro darbuotoja D. Lukminė tuo pačiu buvo ir lobistinės Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos narė.
Laišką taip pat pasirašė ir Valstybinės miškų tarnybos (VMT) vadovas Albertas Kasperavičius.
Be kita ko, Zbignevas Glazko, pasak „15min“, būdamas Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresniuoju patarėju, tuo pačiu metu užėmė ir Lietuvos miškininkų sąjungos prezidento pareigas. Tai ministerija vėliau pripažino šiurkščiu tarnybiniu pažeidimu ir skyrė jam griežtą papeikimą.
Tarptautinės miškų stebėsenos platformos „Global Forest Watch“ duomenimis, per pastaruosius 23-jus metus Lietuvoje buvo iškirsta 18 proc. šalies miškų ploto, kuris buvo atsodintas. Tačiau, pasak platformos, šalyje užfiksuotas minimalus miškų nykimo procesas.
2022 metais pasibaigus Nacionaliniam miškų susitarimui, turėjo būti pakeisti Saugomų teritorijų, Miškų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymai. Iš jų Saugomų teritorijų įstatymas buvo pakeistas, tačiau tik minimaliai. Esminius Miškų politikoje pokyčius turėjęs įnešti Miškų įstatymas Seimo salės nepasiekė.
