Ką tik į darbo biržas plūdo užsiregistruoti bedarbiai, nenorintys mokėti privalomojo sveikatos draudimo. Dabar ateina būriai bedarbių, kurie norėtų, kad jų atžalos mokykloje būtų maitinamos nemokamai. Naujos bangos laukiama prieš šildymo sezoną, rašo "Lietuvos rytas".
Nemokamas sveikatos draudimas, nemokamas vaikų maitinimas, kompensacijos už šildymą.
Noras gauti šias privilegijas gena užsiregistruoti darbo biržoje.
O kaip dėl darbo paieškų?
„Yra tiesiog profesionalių bedarbių. Tokie, pasibaigus šildymo sezonui, dingsta. Paskui vėl registruojasi rudenį.
Tokiems realiai darbo nereikia", – sakė Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Valeika.
Nors šalyje apstu bedarbių statybininkų, kai kurie darbdaviai tikina niekaip nerandantys šios srities specialistų.
„Pamirškite tai, kad laisvų specialistų yra daug ir galima rinktis. Be darbo sėdi tik apsišaukėliai statybininkai", – sakė 10 darbuotojų niekaip nerandantis statybos įmonės „Saudema" direktorius Ramūnas Grigonis.
Pasak jo, specialistai jau susirado darbo svetur, tarkim, Baltarusijoje.
Į šią šalį „Saudemos" vadovas ketina išsivežti ir grupę susirastų darbuotojų – vienam projektui atlikti.
R.Grigoniui pritarė ir statybos bendrovės „Rorio statyba" vadovas Arnoldas Pivoras: „Darbininkų Lietuvoje gal ir yra, bet rimtų meistrų ne tiek daug.
Rimtesni dažniausiai dirba nelegaliai. Galbūt darbo biržoje jie ir užsiregistravę, bet kažkuo užsiima."
A.Pivorui ne kartą teko bendrauti su darbo biržos atsiųstais bedarbiais. Ne vienas iškart pasakė, kad jam reikia tik parašo ant darbo biržos dokumento, o darbo nereikia.
Vilniaus darbo biržos koridoriuose dažnas vyras – statybininkas ar bent jau tokio darbo ieškantis.
„Pamažu atsiranda darbų. Atėjau čia, nes bedarbiui verslo liudijimas pigiau kainuoja.
Šefas gavo objektą, reikia darbininkų, turinčių patentą", – vilnietis Antanas net neslėpė, kad darbo jam visai nereikia.
Tuo tarpu darbo biržos koridoriuje sutiktas vilnietis Gintas piktinosi jam siūlomais darbais: „Nesąmones čia daro – mane, profesionalų vairuotoją, siunčia dirbti prie staklių už minimalų atlyginimą. O jei atsisakysiu, išbrauks iš bedarbių sąrašo."
Šis vyras darbo ieško jau pusantrų metų.
Nuo liepos 1 dienos sugriežtintos taisyklės, tad apsimetėliai bedarbiai gaudomi kur kas akyliau.
Pavyzdžiui, darbo biržos specialistai žmogų gali išbraukti iš bedarbių sąrašo, jei jis, tarkim, telefonu neatsiliepia 3 dienas iš eilės.
Tokia pati nuobauda gresia, jei nurodytu laiku bedarbis be pateisinamos priežasties nepasirodo darbo biržoje ar atsisako pagal išsilavinimą ir gebėjimus tinkamo darbo pasiūlymo.
Per liepą Vilniuje iš bedarbių sąrašo išbraukti 97 žmonės.
Sostinės darbo biržoje rugpjūčio 1-ąją buvo užsiregistravę 67,5 tūkst. žmonių.
Sostinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas E.Valeika nesutinka su vis pasigirstančiais spėjimais, kad trečdalis piktnaudžiauja bedarbiams teikiamomis socialinėmis lengvatomis.
„Galbūt toks galėtų būti kas šeštas septintas", – sakė E.Valeika.
Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo 1,3 karto didesnis negu pernai tuo pat metu.
Tai parodė Statistikos departamento tyrimas.
„DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis neslepia tikėjęsis dar prastesnio rodiklio: „Jeigu atvirai, maniau, kad praėjusio ketvirčio nedarbas bus ne 18,3 proc., o 19–20 proc.
Ar įvyko kas nors, kas galėtų paskatinti naujų darbo vietų kūrimą?
Juk vidaus vartojimas neauga, statybos sektorius krito, mažmeninė prekyba krinta.
Paslaugų sritis šiuo metu irgi traukiasi. Aukštųjų technologijų ir telekomunikacijų srities atstovai taip pat prabilo apie susitraukimą."
Pasak analitiko, kad darbdaviai pradėtų kurti daugiau darbo vietų, o jaunimo emigracija sumažėtų, reikia, jog bendrasis vidaus produktas ūgtelėtų bent jau 4–5 proc.
„Darbo rinka atsidūrusi tarsi uždarame rate – didelis nedarbas mažina gyventojų lūkesčius ir daro įtaką vidaus vartojimui.
Kartu tai stabdo investicijas į naujų darbo vietų kūrimą ir reikšmingą darbo užmokesčio didinimą", – apie dabartinę padėtį kalbėjo „Swedbank" vyriausioji analitikė Lina Vrubliauskienė.
Ji prognozuoja, kad aukščiausią tašką pasiekęs nedarbas 2011 metais sumažės nežymiai – iki 15,5 proc. ir išliks aukštas gana ilgą laiką.
