Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra per 282 tūkst. registruotų bedarbių. Vien darbo paieškos išmokoms, kurios pradėtos mokėti po pirmo karantino jau išmokėta 355 mln. mokesčių mokėtojų eurų. Milijonai leidžiami ir jų perkvalifikavimui, įvairiems mokymams.
Nors Lietuvoje gausu bedarbių, dešimtis tūkstančių darbuotojų atsivežama iš pigesnių trečiųjų šalių – Ukrainos, Baltarusijos ir kt.
Ukrainoje vidutinis atlyginimas – apie 10,5 grivinų (Kijeve – 16 tūkst. grivinų – 460 eurų), o eurais tai yra apie 305 eurai. Tuo metu Baltarusijoje apie 938 rubliai, kurie yra maždaug apie 300 eurų. Lietuvoje net minimali mėnesinė alga (642 eurai) yra didesnė.
Įsiveža dešimtis tūkstančių
„2021 metams nustatyta kvota supaprastinta tvarka leis įdarbinti 32,2 tūkst. užsieniečių (pagal 96 profesijas), kurių profesija įtraukta į Lietuvos Respublikoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11,6 tūkst. darbuotojų paslaugų srityje, 9,5 tūkst. – pramonės, 9,1 tūkst. – statybos, 2 tūkst. – žemės ūkio srityse“, – tikina Užimtumo tarnybos komunikacijos skyriaus vadovas Liudas Dapkus.
Anot jo, net ir išnaudojus kvotų limitą darbdaviai galės įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių. Tokiu atveju bus taikoma įprasta tvarka: Užimtumo tarnybai bus privaloma pateikti visus reikiamus dokumentus, taip pat teks gauti darbo leidimą.
Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje 2018 m. darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinta virš 5,2 tūkst., o jau 2019 m. – virš 9 tūkst. Žvelgiant į 2020 m. sausio – spalio mėnesius, tampa aišku, kad karantino suvaržymai įtakos darbo rinkai turėjo.
„2020 m. beveik 1,5 k. sumažėjęs išduotų leidimų/priimtų sprendimų skaičius buvo sąlygotas Vyriausybės paskelbto karantino ir ekstremalios situacijos metu nustatytų apribojimų“, – sako L. Dapkus.
Darbdaviai patys ieško darbuotojų
Iš trečiųjų šalių atvykstančių asmenų įdarbinimas, kaip atskleidžia rinką stebintys specialistai, dažniau vyksta pačių darbdavių iniciatyva. Tikinama, kad darbdaviai reikiamų profesijų atstovų trečiosiose šalyse ieško patys per įvairias agentūras.
„Dažniausiai trūkstamų (pagal sąrašą) darbuotojų užsienyje įmonės ieško arba tiesiogiai, t. y. pačios ieško darbuotojų užsienyje, rūpinasi jų atvežimu, dokumentais ir pan., arba tokių darbuotojų ieško per agentūras, šiuo atveju, arba per Lietuvos agentūras, kurių specializacija darbuotojai iš užsienio šalių, arba kreipiasi į konkrečias tos šalies agentūras“, – tikina specialistė, „CVOnline“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Žinoma, neretai darbo užsienio valstybės asmenys iš trečiųjų šalių ieško patys, tačiau rinkoje dominuoja modelis, kuomet darbdavys pats užsiima tokių darbuotojų paieška.
„Yra nemažai iniciatyvių ieškančiųjų darbo iš užsienio, kurie darbo ieškosi savarankiškai, lankosi Karjeros portaluose, siunčia savo CV, bet neretai jiems trūksta žinių apie Lietuvos rinką, reikalingus dokumentus ir darbo paieškos specifiką, todėl efektyvesnė yra darbdavys – darbuotojas įdarbinimo seka, nei darbuotojas – darbdavys“, – pasakoja R. Karavaitienė.
Tarp trūkstamų profesijų – ir vairuotojai, ir elektrikai
Užimtumo tarnyba trūkstamų profesijų sąrašą iki 2021 m. atnaujinto kartą per pusmetį. Nuo šių metų pradžios tokia praktika nebebus taikoma ir sąrašas bus atnaujinamas tik kartą per metus.
Pagal 2020 m. lapkričio mėnesį sudarytą sąrašą matoma, kad daugiausiai darbuotojų trūksta statybos ir pramonės srityse. Pasigendama santechniko, elektriko, siuvėjo, suvirintojo profesijas turinčių asmenų. Taip pat tinkuotojų, kelininkų ir vežėjų. Visą trūkstamų profesijų sąrašą galite patikrinti čia.
Pagal „CVOnline“ sudarytą atlyginimų intervalą pagal profesiją matyti, kokie atlyginimai pagal kiekvieną profesiją svyruoja rinkoje.
Pavyzdžiui, elektrikai gauna nuo 620 iki 1,2 tūkst. eurų į rankas. Siuvėjai – nuo 385 iki 640 eurų, o vežėjai – nuo 511 iki 1,6 tūkst. į rankas.
Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovai išduoda, kad situacija su darbuotojais iš trečiųjų šalių – daug sudėtingesnė, nei gali pasirodyti.
„Darbo migrantams iš trečiųjų šalių vežėjams mokama labai įvairiai. Darbo sutartis dažnu atveju tik formalumas. <...> Per kalendorinius metus priverstinai juos iki 4 mėnesių „išvaro" į neapmokamas atostogas. Išskaitos iš darbo užmokesčio daromos informuojant žodžiu nepateikiant jokių dokumentų (taip mažinamas atlyginimas). Kalbos barjeras ir įstatymų nežinojimas apriboja jų galimybes susigražinti uždirbtą atlyginimą“, – tikina profesinės sąjungos atstovas Audrius.
Anot jo, vežėjams iš trečiųjų šalių atlyginimas „į rankas“ siekia beveik 641 eurą be dienpinigių. Darbdaviai taip pat darbuotojams nepateikia algalapių, todėl šie negali sužinoti, kiek tiksliai valandų dirbta. Tokiu būdu darbdaviai daro išskaitas iš atlyginimo.
„Kalbos barjeras ir įstatymų nežinojimas apriboja jų (darbuotojų iš trečiųjų šalių, – aut. past.) galimybes susigražinti uždirbtą atlyginimą“, – sako profesinės sąjungos atstovas.
Daugiausiai atvyksta iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos
Nors, kaip tikina Užimtumo tarnybos atstovas, 2020 m. Lietuvoje buvo įdarbinta daugiau, kaip 5 tūkst. asmenų iš trečiųjų šalių, atvykusių būta daugiau.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija naujienų portalui tv3.lt pat pateikė Migracijos departamento 2020 m. duomenis, kuriuose atsispindi dėl darbo iš trečiųjų šalių atvykusių asmenų skaičius. Jis gerokai didesnis, nei įdarbintų asmenų skaičius.
Pavyzdžiui, vien iš Baltarusijos ir Ukrainos į Lietuvą dėl darbo atvyko po kiek daugiau nei 30 tūkst. asmenų. Iš Rusijos – 4 tūkst., o iš Uzbekistano ir Indijos – virš 1 tūkst.
„Trečiųjų šalių piliečiai dažniausiai atvyksta iš Ukrainos (61 proc.), Baltarusijos (19 proc.) ir Rusijos Federacijos (4 proc.). Tendencijos – daugėja atvykusių iš Ukrainos ir Baltarusijos, taip pat stebimas augimas, nors ir nedidelis, iš Uzbekistano. Mažėja Lietuvoje dirbančių iš asmenų, kurie atvyko Kinijos, Indijos, Moldovos“, – ministerijos atsakymui antrino L. Dapkus.
Įdarbina fiktyviai, slepia mokesčius
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba sausio pabaigoje pranešė, kad pareigūnai vykdo didelės apimties ikiteisminį tyrimą, kuriame išsiaiškinti Ukrainos piliečiai, kurie, galimai klastodami dokumentus, į Lietuvą veža darbininkus iš Ukrainos ir Baltarusijos.
Preliminariais duomenimis, į valstybės biudžetą gali būti nesumokėta daugiau nei pusė milijono eurų mokesčių. Pareigūnai atliko kratas įvairiose sostinės vietose, įtarimai pareikšti penkiems asmenims, dviem Ukrainos piliečiams paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimai apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto, apgaulingos apskaitos tvarkymo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną ir turtą pateikimo.
Tyrimo metu nustatyta, kad Ukrainos piliečių bendrininkų grupė per dvejus metus į Lietuvą atsivežė daugiau kaip 300 darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos. Penkias įmones Lietuvoje ir Lenkijoje valdę organizatoriai veikė pagal susigalvotą schemą – klastodami dokumentus, dirbti atvykusius asmenis neva įdarbindavo savo pačių įkurtose įmonėse Lenkijoje, o vėliau pagal subrangos sutartis darbuotojus komandiruodavo į Lietuvą.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad organizatoriai turėjo sudarę sutartis su 13 statybos sektoriaus įmonių Lietuvoje, kuriose atvežti darbuotojai atlikdavo elektros montavimo darbus. Surinkti duomenys leidžia manyti, kad darbuotojai oficialiai nebuvo įdarbinami nei Lenkijoje, nei Lietuvoje, o pagal tokią schemą veikdami bendrininkai galimai nemokėjo jokių mokesčių nei Lietuvoje, nei Lenkijoje.
