vežėjai

Daugelio didžiųjų kelių transporto įmonių pajamos ir ikimokestiniai pelnai pernai mažėjo, dalis dirbo nuostolingai. Šešių iš dešimties didžiausių bendrovių pajamos praėjusiais metais krito, keturių – augo, ketvirtadienį skelbia portalas „Verslo žinios“. Logistikos bendrovės „Everwest Group“ vadovas Pavelas Kvetenas portalui teigė, kad praėję metai visam sektoriui buvo sunkūs, nes traukėsi rinka, o konkurencinė aplinka buvo itin aktyvi – krito pervežimų kainos.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, reaguodama į tai, kad prasideda savaitę truksianti Lenkijos ūkininkų blokada ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu, kreipiasi į šalies transporto ir logistikos įmones prašydama kantrybės ir bendradarbiavimo. Taip pat raginama siekiant išvengti galimų nuostolių, aptarti situaciją su klientais užsienyje dėl galimo vėlavimo ar kitų trikdžių pristatant krovinius.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydama taisyti spragas, dėl kurių dauguma šalies vežėjų priversti mokėti keliais šimtais ar net tūkstančiu ir daugiau eurų didesnius taršos mokesčius nei turėtų. Net jei automobiliai ir nėra itin taršūs.

Vežėjų atstovai nerimastingai laukia gruodžio 1 d. – Vokietijai padidinus kelių mokesčio tarifus, neatmetama, kad ateityje pervežimo paslaugų tarifai gali didėti. Tuo metu ekonomistai paaiškino, ar verta baimintis minėtų vežėjų nuogąstavimų, kurie gali būti susiję su tam tikrų prekių, pavyzdžiui, maisto produktų, pristatymu.

Vežėjai teigia, kad metinis 21,6 tūkst. kvotų limitas, skirtas darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui, išseko, todėl prašoma didinti limitą.  Vežėjų teigimu, Migracijos departamento duomenų bazėje kvotų neliko lapkričio 17 dieną. Institucijų prašoma kuo skubiau didinti metinį kvotų limitą, kad logistikos sektoriaus veikla iki Naujųjų metų nesutriktų, arba iš viso jų atsisakyti. Vežėjų teigimu, kvotų limitai įmonėms kasmet atneša milijoninių nuostolių.

Ukraina ir Lenkija rengia ieškinius Lenkijos vežėjų įmonėms dėl nuostolių, patirtų dėl jau trečią savaitę besitęsiančio pasienio kontrolės punktų blokavimo, skelbia „Deutsche Welle“, cituodama Ukrainos tarptautinių vežėjų automobiliais asociacijos viceprezidentą. „Padėtis iš tikrųjų yra kritinė, ir šiandien galime tvirtinti, kad jau turime teisinę paramą Lenkijoje“, – pirmadienį sakė Volodymyras Balinas.

Atsiveži darbingų vyrų iš buvusių sovietinių šalių esą darbuotis Lietuvoje, tačiau išveži juos dirbti į Vakarus. Tokia nelegalaus darbo schema vis labiau populiarėja Lietuvoje. Apie tai į kokias šalis veža ir kokios srities įmonės taip pelnosi – pokalbis su Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotoju Daliumi Čeponu.

Vokietijai svarstant didinti kelių rinkliavos sunkiasvoriam transportui tarifus, Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ baiminasi, kad dėl to daliai vežėjų mokesčiai gali išaugti kone dvigubai. Kaip pastebi „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, augantys kelių mokesčiai Vokietijoje Lietuvos vežėjų veiklą palies labai greitai, kadangi šia kryptimi važiuoja viena didžiausių Lietuvoje registruotų sunkiasvorių transporto priemonių dalių.

Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ dar kartą prašant valdžios institucijų panaikinti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotų sistemą, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad kvotų naikinimas problemos neišspręstų.   „Panaikinimas reikštų tai, kad jie nebegali darbuotojų atsivežti palengvinta tvarka. Tai reikštų, kad visais atvejais turėtų darbą visų pirma pasiūlyti lietuviams“, – BNS penktadienį sakė V. Šilinskas.

Logistikos sektoriaus atstovams skundžiantis vairuotojų trūkumu ir siūlant naikinti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotą, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad vežėjai turėtų gerinti darbo sąlygas.  Jo teigimu, šiemet sektoriui skirta 21,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo kvota rodo didelę jo darbuotojų kaitą.

Vyriausybės sprendimu nuo kitų metų didėsiantys mokesčiai už magistralinių Lietuvos kelių naudojimą labiausiai palies vežėjus iš trečiųjų šalių, sako susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.  „Mokesčių dydžiai priklausys nuo transporto priemonės kategorijos, ašių skaičiaus ir išmetamų teršalų kiekio. Daugiausia tai palies trečiųjų šalių vežėjus atvykstančius į Lietuvą, kurių parkas pripažinkime yra pakankamai senas“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė M. Tarnauskas.

Lietuvai ir Lenkijai svarstant drauge uždaryti sieną su Baltarusija dėl samdinių grupuotės „Wagner“ keliamų grėsmių, vežėjai tokiu atveju rastų kitų kelių į šią šalį, sako transporto verslo atstovai. Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas Antanas Šimelis BNS sakė, kad dabartinis Lietuvos–Baltarusijos sieną kertančio krovininio transporto srautas persikeltų kitur.

Vyriausybei pritarus nuo kitų metų ženkliai didinti mokestį už naudojimąsi Lietuvos keliais, kuris gali augti net iki keturių kartų, vežėjų atstovai įspėja – nukentės ne tik transporto įmonės, tačiau ir šalies gyventojai. Prognozuojama, jog kai kuriems keleivių vežėjams gali tekti ketvirtadaliu ir daugiau branginti keleivių bilietus. Taip pat, gali pabrangti krovinių pervežimas, o dėl to, kai kurių paslaugų ar prekių kainos, rašoma pranešime spaudai.

Nuo liepos įsigaliojant Kelių transporto kodekso pataisoms, kuriomis siekiama pertvarkyti tolimojo susisiekimo autobusais rinką, didžioji dalis joje veikusių vežėjų tęs veiklą, teigia Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovė.  Pagal naują tvarką nuo liepos veiklą norintys tęsti dabartiniai vežėjai privalo su LTSA iki birželio pabaigos pasirašyti sutartis, dauguma iš jų tai padarė, BNS teigė administracijos komunikacijos vadovė Eglė Kučinskaitė.

Vienos didžiausių šalies krovinių vežėjų „Vlantana“ pelnas pernai išaugo 7,3 karto iki 19,1 mln. eurų (2021 metais – 2,6 mln. eurų). Šiemet įmonė numatė plėtrą, bet ją vertina atsargiai ir, reikalui esant, yra pasirengusi optimizavimui. Bendrovės praėjusių metų pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) augo daugiau nei dukart – iki 43,7 mln. eurų (21,4 mln. eurų), pajamos – 42 proc. iki 296,6 mln. eurų (208,7 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktose ataskaitose.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui siūlant Vyriausybei įvertinti galimybę iki 600 litrų apriboti vilkikų bakuose įvežamo kuro kiekį, vežėjai nepritaria tokiai idėjai, kuro pardavėjai įspėja apie išaugsiančius taršos mokesčius, o muitininkai – apie tai, kad kuro bakų tikrinimas paskatins eiles.    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad yra nemažai argumentų, kodėl Lietuva turėtų svarstyti kuro bakuose ribojimą. Pasak jo, tai pagerintų vežėjų konkurencines sąlygas.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį pritarė siūlymui dalį „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) maršrutų perduoti privatiems vežėjams. Jie bus atrinkti viešo konkurso būdu.  Pasak savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovo Gintaro Macijausko, taip norima padidinti konkurenciją bei sudaryti galimybę VVT išspręsti problemas, susijusias su vairuotojų darbo organizavimu.

Teismui laikinai sustabdžius naujų tolimojo susisiekimo autobusais vežėjų atrankos konkursą kyla grėsmė, kad nuo balandžio dalis vežėjų neveš keleivių, sako konkurso sustabdymą inicijavusių bendrovių atstovai. Konkursą paskelbusi Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) taip pat pripažįsta, kad nuo balandžio gali sutrikti keleivių vežimas, o situaciją vadina tendencingu vežėjų bandymu užkirsti kelią pokyčiams.

Lenkijai uždarius didžiąją dalį sienos su Baltarusija, Lietuvoje gali susikaupti visos Europos krovininio transporto, gabenančio prekes į Rusiją ir Baltarusiją, srautas, sako Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas.

Iš rinkos išstūmus savivaldybių tolimojo susisiekimo vežėjus, šalyje gali sumažėti tarpmiestinių maršrutų, o gyventojams gali tapti dar sudėtingiau pasiekti kitus miestus ir reikiamas paslaugas., rašoma Lietuvos savivaldybių asociacijos pranešime. Tokius nuogąstavimus savivaldybės išreiškė, Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) paskelbus tarpmiestinių autobusų vežėjų atrankos konkurso antrąjį etapą ir jo taisykles, kurios užkerta galimybes jame dalyvauti savivaldybių vežėjams.

Siūlomas reikalavimas keleivių autobusais vežėjams įsigyti naujesnius ir neįgaliesiems pritaikytus autobusus gerokai  pabrangins keleivių vežimą, sako įmonių atstovai. Be to, pasak jų, tokių keleivių yra labai nedaug. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ Inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba sako, kad vežėjams norima užkrauti per daug įpareigojimų.

Susisiekimo ministerijos siūloma tolimojo susisiekimo autobusais reforma gali privilegijuoti rinkoje jau veikiančius vežėjus, skelbia Konkurencijos taryba. Seime svarstomus Kelių transporto kodekso pakeitimus įvertinusi taryba mano, kad jie potencialiai galėtų sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas.

Panašu, kad šių metų pradžioje skambėję nuogąstavimai, esą Rusijos karas Ukrainoje, pasikeitusi teisinė aplinka ir lėtėjanti pasaulio bei Europos ekonomika Lietuvos vežėjams suduos stiprų smūgį, nepasitvirtino. Daugelis transporto ir logistikos įmonių sėkmingai prisitaikė prie kintančių sąlygų, tad šiemet veiklos rodikliai išlieka geri.

Europos Sąjunga nebuvo pasiruošusi sklandžiam reikalavimo kas aštuonias savaites grąžinti vilkikus į registracijos šalį įgyvendinimui, todėl šis procesas kol kas vyksta chaotiškai, teigia Lietuvos krovininio kelių transporto įmones vienijančių asociacijų vadovai.

Brazilijoje vežėjai ir kiti protestuotojai pirmadienį blokavo kai kuriuos šalies greitkelius, kaip manoma, protestuodami prieš kraštutinių dešiniųjų Jairo Bolsonaro pralaimėjimą rinkimuose, kuriuose pergalę iškovojo kairiųjų pažiūrų Luizas Inacio Lula da Silva.

Rusijai ketinant nuo spalio 1 dienos įvesti atsakomąsias sankcijas Europos Sąjungos (ES) vežėjams, kai kurie  Lietuvos transporto įmonių atstovai sako, kad didžiosioms įmonėms žala bus minimali, tačiau kur kas labiau nukentės smulkus ir vidutinis verslas. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, didžiosios Lietuvos bendrovės jau nuo karo Ukrainoje pradžios sparčiau traukėsi iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų.

Tęsiantis karui Ukrainoje ir įsigaliojant vis naujoms sankcijoms Rusijai, Kremlius toliau žarstosi grasinimais. Tie grasinimai gali virsti asmeninėmis tragedijomis, tačiau plačiu mastu Lietuvos ekonomikai tai įtakos neturės, teigė ekspertai. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ tokias mintis išsakė ekonomistas Marius Dubnikovas ir Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Skandinavijos oro linijų bendrovės SAS pilotų streikas per dieną vežėjai atsieina nuo 9 iki 12 mln. JAV dolerių ir kelia didelę grėsmę išlikimui, ketvirtadienį pareiškė bendrovė. Dešimtą dieną vykstantis streikas jau „suvalgė“ maždaug 1–1,3 mlrd. Švedijos kronų (94–123 mln. JAV dolerių), pranešė bendrovė, tuo metu profsąjungų ir įmonės vadovybės derybos kol kas nesėkmingos. Pasak vežėjos, jai jau teko atšaukti daugiau nei 2,5 tūkst. skrydžių, o tai paveikė 270 tūkst. keleivių.

Europos Komisijos (EK) sprendimas leisti Rusijai tik geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningrado sritį ir atgal per Europos Sąjungos (ES) teritoriją, didelės žalos ir įtakos Lietuvos transporto bendrovėms neturės, teigia šalies vežėjų atstovai. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigiamai vertina EK sprendimą.

Ukrainoje toliau tęsiantis karui, Vakarų valstybės įveda vis naujas sankcijas Rusijai. Tačiau nepaisant to, Lietuvos vežėjai tikina, kad verslo santykius su Rusija, ir su Baltarusija vis tik būtina išlaikyti. Kitu atveju, lietuvių vežėjų vietą esą užims latviai ar lenkai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė vežėjų veiklą Europos Sąjungoje sugriežtinusių Mobilumo paketo nuostatų perkėlimui į nacionalinę teisę ir taikymui Lietuvoje. Tam dar turės pritarti Seimas. Susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, kad paketas iš vienos pusės užtikrina vieningą paslaugų rinką Bendrijoje, tačiau iš kitos pusės – diskriminuoja šalies vežėjus.

Vežėjai perspėja apie gresiančius bankrotus ir masinius darbuotojų atleidimus. Taip esą nutiks, jei Vyriausybė uždraus gabenti vilkikams krovinius į Rusiją ir Baltarusiją. Verslininkai teigia suprantantys sankcijų Rytų agresorėms svarbą, tačiau jei nesulauks piniginės paramos, daug įmonių esą neliks kito kelio – tik užsidaryti. Vilkikų vairuotojai prieš porą metų jau protestavo Vilniuje prieš komandiruotpinigių apmokestinimą, tačiau dabar skundžiasi, kad artėja dar sunkesni laikai.

Logistikos ir transporto įmonės skaičiuoja nuostolius, kuriuos patiria dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Anot jų, krovinių pervežimai į šias šalis beveik nebevyksta. Įmonių atstovai pasakoja, kad nežino ką daryti, tad tiesiog laukia ir tikina, kad blogiausiu atveju teks atleisti dalį darbuotojų.  Logistikos įmonės „Breitto“ vadovė Indrė Beržanskienė sakė, kad transporto sektorius šiuo metu patiria vieną sukrėtimą po kito.

Nuo vasario pradžios smarkiai išaugus vilkikų eilėms pasienyje su Baltarusija jos ir toliau nemažėja – beveik visuose pasienio punktuose išvažiuoti iš Lietuvos penktadienį laukė maždaug po pusantro šimto, o Baltarusijos pusėje – šimtai vilkikų. Minskas kaltina su Baltarusija besiribojančias ES valstybes nevykdant susitarimo dėl sunkvežimių praleidimo.

Minskui nuo vasario 7 dienos žadant uždrausti tranzitu iš Lietuvos per Baltarusiją geležinkeliais vežti naftos produktus ir trąšas, Lietuvos vežėjų bendrovės kol kas nemato galimybių iš „Lietuvos geležinkelių“ perimti tranzitu gabenamų naftos produktų bei trąšų srautus. Pasak transporto ir logistikos bendrovės „Telmento transportas“ vadovo bei Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo nario Artūro Telmento, Lietuvos vežėjams tai įgyvendinti būtų sudėtinga.

Privatūs Lietuvos vežėjai geležinkeliais teigia, kad dėl baimių praleisti į sankcijų sąrašus įtrauktą baltarusišką produkciją „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) vasariui atsisakė derinti paraiškas vežti į Lietuvą naftos bei kitus produktus iš Rusijos ir Kazachstano. LTG atstovas pripažįsta, kad tokių faktų būta dėl skirtingo Europos Sąjungos sankcijų traktavimo.

Baltarusijai pradėjus taikyti draudimus įvežti kai kuriuos maisto produktus iš Europos Sąjungos (ES) šalių, tarp jų ir Lietuvos, bei kitų šalių, transporto įmonės per metus gali patirti beveik 104 mln. eurų nuostolių. Lietuvos vežėjai juos labiausiai pajus per transporto paslaugų srautą į kitas ES valstybes, kai reeksportuojamos maisto prekės į Baltarusiją iš kitų šalių. Be to, dalies uždraustų maisto prekių pervežimą gali perimti Rusijos vežėjai, kurie jas pristatys į Baltarusiją.

Lietuvos–Baltarusijos pasienyje smarkiai išaugus vilkikų eilėms, dalis  vairuotojų priversti laukti patikros daugiau nei 80 valandų. Medininkų punkte trečiadienį ryte stovėjo 422 vilkikai, jie turėtų laukti apie 84 valandas, Lavoriškių punkte – 100 vilkikų (apie 22 val.), Raigarde – 218 (apie 52 val.), Šalčininkų punkte – 346 vilkikai (apie 69 val.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina iki 15–16 tūkst. padidinti palengvinto įdarbinimo kvotas vairuotojams iš trečiųjų šalių, tačiau vežėjai tvirtina, jog tai per mažai, kad sumažėtų darbuotojų trūkumas. Kaip BNS informavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, galutinį skaičių ministerija dar turės suderinti su Vidaus reikalų ministerija. Pasak jo, tai atitinka šiemet jau įdarbintų vairuotojų iš trečiųjų šalių skaičių.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei užsiminus, kad augant migrantų bandymams patekti į Lietuvą vilkikuose, gali būti uždaryti Lietuvos–Baltarusijos pasienio punktai, vežėjų atstovai ragina valdžios atstovus atsakingiau daryti panašius pareiškimus. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, teiginius apie visišką pasienio kontrolės punktų uždarymą politikai turėtų  išsakyti tik labai nuodugniai viską apgalvoję.

Keleivių ar krovinių vežėjų vairuotojų amžiaus kartelė negali būti nuleista trejais metais, išskyrus atvejus, kai jie yra įgiję profesinę vairuotojo kvalifikaciją, teigia Susisiekimo ministerija. Pasak jos, tokią tvarką numato Europos Sąjungos direktyvos.

Nusprendus įvesti nepaprastąją padėtį Lietuvos pasienyje ties Baltarusija, kai šios šalies teritorijoje susitelkusios migrantų kolonos bandė patekti į kaimyninę Lenkiją, mūsų šalies vežėjai raginami įvertinti galimus alternatyvius tarptautinius maršrutus ir rinktus kitas kelionių kryptis pristatant krovinius užsakovams. Judėjimas per sieną nėra stabdomas, rašoma pranešime spaudai.  Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lenkija nuo lapkričio 9 d. 7.00 val.

Šveicarijos „Credit Suisse“, Vokietijos bei Jungtinės Karalystės bankai vienai didžiausių Lietuvos transporto ir logistikos bendrovių „Girteka Logistics“ skolina 145 mln. eurų. Bankai ir įmonė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį, o lėšos bus skirtos jos automobilių parko plėtrai, pranešė „Girteka“.  „Šis susitarimas, pasiektas pasaulinės pandemijos laikotarpiu – reikšmingas pasitikėjimo mūsų įmone įrodymas“, – teigė „Girteka Logistics“ Iždo vadovas Tomas Kalvaitis.

Finansų ministerija siūlo ilgainiui gerokai padidinti akcizus visiems degalams, o daugiausia brangtų dyzelinas. Degalinių atstovai baiminasi, kad dėl to praras klientus – įmonės ir gyventojai vyks degalų į kaimynines šalis. Tai patvirtina ir vežėjai, jie sako turėsiantys pigesnių degalų ieškoti kitur arba bankrutuoti. Todėl kai kurie ekonomistai pataria Lietuvai neišsišokti su akcizų degalams didinimu ir pirmiausia susitarti dėl to susitarti kaimynėmis.

 Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje trečiadienio vakarą dėl trikdžių Baltarusijos muitinės informacinėje sistemoje susidarė ilgos vilkikų eilės, ketvirtadienį pranešė vežėjų ir muitinės atstovai.  Kelių šimtų vilkikų eilės driekiasi visuose pasienio kontrolės punktuose, abiejų valstybių pusėse.

Beveik 800 transporto ir logistikos įmonių vienijanti Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, šiemet mininti 30 metų sukaktį, prognozuoja, kad artimiausiu metu, dar šiais metais, Lietuvoje gali kartotis Jungtinės Karalystės scenarijus ir trūkti kai kurių būtiniausių prekių stringant logistikos grandinėms.

Į Latviją verslą jau iškėlė apie 10-15 Lietuvos transporto įmonių,  tačiau netrukus lietuviškų vežėjų koncentracija Latvijoje gali padidėti, prognozuoja dienraštis „Lietuvos rytas“, nes, pasak „Linavos“ asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko, vis daugiau bendrovių Latvijoje analizuoja, kaip čia įsikurti ir tęsti veiklą.  „Verslas bėga, o mūsų šalies valdžia vis dar nesupranta, kad jį paleido iš Lietuvos“, – teigė jis.

Lietuvos ir Baltarusijos pasienio Medininkų kontrolės punkte iš Lietuvos pusės laukia apie 360 vilkikų, rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. Pasak VSAT atstovo Giedriaus Mišučio, eilės susidarė dėl vykstančios rekonstrukcijos. „Pagal punkto pajėgumus ir taip eilės būdavo, dabar kadangi punktas rekonstruojamas iš pagrindų, yra sumažėjęs dar apie 50 proc. pajėgumų, o gal ir daugiau, dabar tokia fazė remonto, kad belikusios kelios juostos kirsti sieną“, – BNS sakė G. Mišutis.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipiasi viešai į vežėjus ir vairuotojus, prašydama aplenkti rekonstruojamą Medininkų pasienio kontrolės punktą, kuriame šiuo metu yra susidariusi kelių šimtų vairuotojų su vilkikais eilė, kurie ten įstrigę kelias paras. Vairuotojai ir vežėjai kviečiami rinktis kitus pasienio kontrolės punktus, kurie mažiau apkrauti, pavyzdžiui, Lavoriškes, Raigardo, Šalčininkų pasienio kontrolės punktus.