Norėdami atlikti bankinį pervedimą, kiekvienas gyventojas turi nurodyti mokėjimo paskirtį, sąskaitos numerį, į kurį pervedami pinigai, ir kt.
Tačiau bankai pripažįsta, kad kartais žmonės pridaro klaidų, dėl kurių kyla rizika prarasti ir savo santaupas.
Todėl gyventojams primenama, kokių veiksmų imtis, jei pinigus pervesite ne į tą sąskaitą arba tiesiog nurodysite ne tą paskirtį.
Už papildomą mokestį sugrąžins prarastus pinigus?
„Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius pasakoja, kad neteisingai pervedamos sumos dažniausiai būna mažesnės, tačiau gali pasitaikyti ir didesnių.
Jeigu pinigai pervedami ne į tą sąskaitą, pasak E. Jurevičiaus, klientams įprastai rekomenduojama patiems susisiekti su klaidingais lėšų gavėjais, ypač tuo atveju, jeigu tas asmuo yra žinomas.
„Jei asmuo lėšų gavėjo nepažįsta, tuomet pagelbėti gali bankas, kuris siunčia prašymą lėšų gavėjo bankui gauti šio sutikimą nurašyti klaidingai gautas lėšas.
Šio prašymo pateikimui taikomas 20 eurų mokestis“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, pasitaiko atvejų, kai lėšų sugrąžinti klientams nepavyksta.
„Kad tokių situacijų būtų išvengta, bankas siūlo susikurti dažniausiai vykdomų mokėjimų šablonus“, – rekomendavo jis.
SEB banko kortelių ir mokėjimo sprendimų vyriausiasis produkto vadovas Gintautas Giržadas antrina, kad atvejų, kai klientai netyčia ir per klaidą įveda neteisingą sąskaitos numerį ir lėšas perveda ne tam gavėjui, pasitaiko ne taip dažnai.
„Kai mokėjimas jau yra padarytas, t.y. klientas jau įvedė programėlės „Smart-ID“ kodus ar patvirtino mokėjimą kita priemone, ir klientas pastebėjo klaidą, jis gali pateikti prašymą atšaukti patvirtintą mokėjimo nurodymą interneto banke, telefonu ar banko skyriuje.
Jei mokėjimo nurodymas dar neišsiųstas gavėjo bankui ir lėšos nėra neįskaitytos į gavėjo sąskaitą, pinigai į kliento sąskaitą bus grąžinti“, – kalbėjo G. Giržadas.
Tačiau, banko atstovo, jei lėšos buvo įskaitytos į gavėjo sąskaitą (įvyko momentinis mokėjimas), tokiu atveju pinigai gali būti grąžinti tik gavus pinigų gavėjo sutikimą.
„Klaidos atveju (netyčia pervedus lėšas ne tam gavėjui) rekomenduojame susisiekti su lėšų gavėju tiesiogiai. Pavyzdžiui, jei klientas pažįsta gavėją, kuriam netyčia pervedė pinigus.Tačiau jei to padaryti nėra galimybės, bankas gali tarpininkauti siekiant susigrąžinant lėšas.
Gavėjui nesutikus grąžinti lėšų, klientas gali siekti jas susigrąžinti teisiniu keliu. Tokiu atveju bankas privalės atskleisti duomenis, būtinus kreipiantis į teisėsaugos institucijas ar teismą. Jei teisėsaugos institucijos ar teismas bankui duos nurodymą grąžinti lėšas, bankas šį nurodymą vykdys“, – aiškino G. Giržadas.
„Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška teigė, kad tokiais atvejais reikėtų kuo anksčiau apie padaryta pranešti bankui. Jo teigimu, taip išaugs tikimybė susigrąžinti per klaidą pervestus pinigus.
„Nors tokie atvejai nėra dažni, bankas visuomet siekia padėti klientams spręsti tokias situacijas kuo operatyviau ir sklandžiau.
Pirmiausia, jei klientas pastebi, kad atliko mokėjimą su neteisingais duomenimis (pvz., neteisingu gavėjo vardu ar sąskaitos numeriu), labai svarbu kaip galima greičiau susisiekti su banku. Tokiu atveju dar neįvykdytus mokėjimus bankas gali stabdyti, o jau įvykdytiems –inicijuoti lėšų susigrąžinimo procesą“, – patarė R. Čereška.
„Swedbank“ banko atstovas spaudai Gytis Vercinskas taip pat klientams primena, kad jei mokėjimo pavedimai (įskiatnat ir periodinius pervedimus) yra matomo interneto banko skiltyje „Mokėjimų sąrašas“, atšaukti pervedimą įmanoma savarankiškai.
Už pervedimo atšaukimą taip pat būtų taikomas mokestis.
„Jei norimo atšaukti pervedimo klientai „Mokėjimų sąraše“ neranda, tuomet jie turėtų išsiųsti žinutę „Mokėjimo pavedimo atšaukimas“ interneto banke.
Šiuo atveju už pervedimo atšaukimą bus taikomas komisinis mokestis pagal galiojančius banko paslaugų ir operacijų įkainius, nepriklausomai nuo to, ar lėšos bus sugrąžintos. Jei pervedimas buvo išsiųstas į kitą banką, kreipsimės į gavėjo banką su prašymu grąžinti lėšas. Lėšos bus grąžintos tik gavėjui sutikus“, – teigė jis.
G. Vercinskas atkreipia dėmesį, kad jei mokėjimas iš banko jau buvo išsiųstas (momentinių mokėjimų atveju 100 proc. būna išsiųstas) arba mokėjimas įvykdytas per mokėjimo paslaugų teikėją, bankas gali tik perduoti prašymą, t.y. kad mokėtojas prašo tokį mokėjimą atšaukti.
„Jei gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui nepavyks susisiekti su savo klientu arba susisiekus paaiškės, kad gavėjas nesutinka grąžinti gautas lėšas, tuomet mokėjimo, naudojantis tokia paslauga, nepavyks atgauti. Tuomet mokėtojui tektų kreiptis tiesiogiai į gavėją“, – paaiškino G. Vercinskas.
Tuo atveju, kai klientas nurodo klaidingą mokėjimo paskirtį, bankas, pasak pašnekovo, padėti negalės.
„Klientas turėtų prašyti atšaukti mokėjimą. <...> Būtina sąlyga – gavėjo sutikimas“, – patikslino banko atstovas.
Vienos klaidos žmogiškos, kitos – sudėtingesnės
Lietuvoje veikiančio „Urbo“ banko „Urbo“ Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad jei klaidingo pervedimo atveju gavėjas yra žinomas, klientams iškart rekomenduojama su juo susisiekti ir susitarti dėl pinigų grąžinimo.
Mokėtojui įvedant mokėjimo nurodymą ir klaidingai pasirinkus gavėją(kai nėra sukčiavimo atvejis), klaidingai gautas lėšas pats gavėjas privalo grąžinti ir įprastai tai atlieka ilgai neužtrukdamas.
Taip pat, mokėtojui žinant neteisingo gavėjo kontaktinę informaciją, jis gali susisiekti su gavėju ir paprašyti jo kuo skubesnio klaidingai pervestų lėšų grąžinimo. Kitu atveju mokėtojas gali per banką, iš kurio atliko mokėjimą, siųsti prašymą grąžinti klaidingai pervestas lėšas ir sumokėti mokestį už tokią paslaugą“, – komentavo banko atstovas.
P. Gotauto teigimu, jei visgi įtariamas galimas sukčiavimo atvejis, pirmiausiai turi būti kreipiamasi į policiją ir pranešti apie įvykį, informuoti banką, iš kurio buvo siųstas mokėjimas, ir prašyti pagalbos sugrąžinant pinigus.
„Sukčiavimo atveju rizika, kad gavėjo sąskaitoje jau nebebus lėšų ir pagal mokėtojo banko pranešimą prašant grąžinti lėšas, gavėjo bankas gautą pranešimą įvertins ir priims sprendimą dėl sąskaitos blokavimo/neblokavimo arba tą jis turėtų padaryti pagal policijos ar FNTT kreipimąsi, nurodymus dėl įtariamo sukčiavimo“, – paaiškino P. Gotautas.
Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui teigimu, dėl mokėjimų atšaukimo klientai į banką pagalbos esą kreipiasi kasdien.
„Tai tikrai dažna situacija, o sumos būna labai įvairios. Situacija gali būti dvejopa, vienos klaidos yra žmogiškosios, kitos – sudėtingesnės, sukčiavimo atvejai.
Abejais atvejais svarbiausia yra greitis – per kiek laiko klientas kreipiasi į banką prašydamas atšaukti mokėjimą“, – kalbėjo D. Kolmatsui.
Jos teigimu, jei prašymas bankui yra užpildomas, o pinigai jau pasiekė gavėją, tokiu atveju teks palūkėti.
„Deja, jei gavėjas nesutinka atlikti grąžinimo arba jeigu gautų lėšų gavėjo sąskaitoje jau nebėra, o taip labai dažnai būna sukčiavimo atvejais, pinigų klientui atgauti nepavyks.
Todėl suklydus ar ypač įtariant, kad patekote į sukčių pinkles, rekomenduojame į banką kreiptis nedelsiant – laikas yra pirmasis esminis rodiklis“, – akcentavo ji.
Klientams pristatys naujovę
Tiesa, dalis kalbintų bankų atstovų naujienų portalui tv3.lt užsiminė, kad jau šiais metais gyventojai išvys naujovę.
Štai nuo spalio 9 d. įsigalios momentinių mokėjimų reglamentas ir privalomas sąskaitos ir vardo bei pavardės tikrinimas.
„Prieš siunčiant mokėjimą, bus nedelsiant tikrinama gavėjo informacija.
Ir jei nebus viso, tinkamo pagal gavėjo banko duomenis, atitikimo tarp IBAN ir pavadinimo, kitų rekvizitų, tai mokėtojo bankas informuos mokėtoją – arba, kad duomenys tik iš dalies atitinka ir juos pateikęs mokėtojas prašys patvirtinti, kad pageidaujama vykdyti mokėjimą esant daliniam atitikimui, arba gavęs informaciją dėl nesutapimo informuos, kad duomenys neatitinka“, – paaiškino banko atstovas P. Gotautas.
Taigi, mokėtojas turės priimti sprendimą – ar vykdyti mokėjimą tokiais atvejais, ar pasitikslinti pas gavėją jo duomenis.
„Visada rekomenduotina pasitikslinti duomenis ir tik tada atlikti mokėjimą užtikrinant, kad nėra dalinių ar visiškų nesutapimų.
Šiuo metu vienas iš sukčiavimo būdų – pateikiant mokėtojui apmokėjimui sąskaitą su nurodyta sukčiaus sąskaita, bet pavadinimu oficialios, žinomos bendrovės“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo vertinimu, nuo spalio tokių sukčiavimo atvejų skaičius turėtų žymiai sumažėti.
R. Čereška antrina, kad tokia naujovė iš tiesų nuo rudens turėtų įnešti daugiau saugumo pervedant pinigus.
„Tai reikšminga naujovė, kuri leis klientui, prieš atliekant mokėjimą, matyti, ar gavėjas, kurį jis nurodė mokėjime, iš tikrųjų yra tikrasis sąskaitos savininkas.
Toks funkcionalumas reikšmingai sumažins klaidingų pervedimų riziką ir padidins bendrą mokėjimų saugumą“, – svarstė banko atstovė.
Apie pasirengimą naujovei kalba ir kitu didžiųjų bankų atstovai, kurie teigia, kad jau dabar yra tobulinamos mokėjimo paslaugos.
„Šiuo metu vystome funkcionalumą, kuris leis mokėtojui patikrinti gavėjo vardo teisingumą prieš atliekant mokėjimą.
Tai padės klientams išvengti klaidų ir jaustis dar saugiau, kad lėšos pasieks tinkamą gavėją. Šį funkcionalumą planuojame klientams pristatyti dar šiemet“, – kalbėjo G. Giržadas
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
