Kiti žada dar baisesnę ateitį. Bankas „Saxo“, kaip ir kasmet, parengė dešimt siaubingų prognozių ateinantiems metams. Aklai jomis tikėti nevertėtų, nes, pasak banko atstovų, „tai įvykiai, kurie greičiausiai neįvyks, tačiau labiau tikėtini nei mano rinkos“. Vienoje iš jų teigiama, kad bankų turto pardavimas taip įsibėgės, jog politikai įves naujus reguliavimus, sumažinsiančius bankų turto vertę. Rinka apmirs, o sunerimę klientai suskubs atsiimti savo indėlius. Galų gale 50 bankų bus nacionalizuoti, o keletas puikiai žinomų komercinių bankų prekių ženklų išnyks visiškai.
Lietuva neišsiskirs
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas mano, kad ateinantys metai bankams Lietuvoje nebus išskirtiniai. „Bankų sektoriaus padėtis Lietuvoje galėtų būti geresnė nei daugumoje ES valstybių, nes mūsų regiono pagrindinių bankų persiskolinimo poreikiai kur kas mažesni kitiems metams, pasižymi gerais kapitalo pakankamumo rodikliais“, – sakė jis.
S. Kropas atkreipia dėmesį, kad kitąmet šalies finansų sektoriaus laukia pokyčiai – Lietuvos bankas perims Draudimo priežiūros ir Vertybinių popierių komisijų veiklą: „Iš naujo reikės nusistatyti santykius su prižiūrinčiąja institucija, nes iš esmės formuosis visiškai nauja priežiūros infrastruktūra su duomenų teikimu, ataskaitomis, reikalavimais ir požiūriu“.
Įtempta, bet lengviau
Ūkio banko valdybos pirmininkas Gintaras Ugianskis prognozuoja, kad 2012 metai Lietuvoje bus įtempti, tačiau šiek tiek lengvesni.
„Turėtų būti lengviau, nes rinkoje neliko vieno veikėjo, – svarstė pašnekovas. – Buvę „Snoro“ klientai iki vasario ar kovo pasiskirstys kituose bankuose. Bankų ateitis visuomet priklauso nuo valstybės ateities, kaip valstybėje plėtojasi verslas. Galima pasakyti ir atvirkščiai: jeigu bankai padeda, verslas plėtojasi. Manau, bankai to ir norės. Nematau labai niūrių prognozių Lietuvoje veikiantiems bankams.“
Bus pokyčių
„Swedbank” vadovas Lietuvoje Antanas Danys sako, kad neaiškumas rinkose šiek tiek keičia bankų veiklos modelį. „Matysime didesnę paskolų diferenciaciją, – aiškino jis. – Pavyzdžiui, ilgai veikianti įmonė, norinti plėsti veiklą tokia apimtimi, kad sugebėtų suvaldyti riziką, gaus geresnes kreditavimo sąlygas nei nauja įmonė su nauja idėja. Tokie, kurie neturi patirties ir nori gauti didesnį kąsnį iš banko, jo negaus arba gaus griežtesnėmis sąlygomis. Galbūt tie laikai, kai vienas švarkas tiko visiems, praėjo.“
A. Danys mano, kad griežtesni reikalavimai kapitalui ir likvidumui privers bankus skirti daug dėmesio veiklos efektyvinimui, todėl intensyvios jų plėtros tarp skirtingų regionų greičiausiai nevyks. Tačiau naujų veikėjų Lietuvoje sulaukti galime – lapkritį S. Kropas teigė, kad mūsų šalimi domisi keli Rusijos bankai, kurių vienas – „Sberbank”.
O didesnių indėlių palūkanų kitąmet, pasak A. Danio, tikėtis neverta: „Europos centrinis bankas (ECB) pastaruosius porą posėdžių sumažino palūkanų normą refinansavimui ir išlaikė perspektyvą, kad ji nekils. Todėl nėra pagrindo manyti, kad Lietuvoje augs palūkanos. Gali būti priešingai: po ECB žingsnių jos Lietuvoje nesumažėjo, todėl galima net nedidelė korekcija žemyn“.
FAKTAI
Bankų reitingai
Reitingų agentūros taip pat žada sunkesnius laikus bankų sektoriuje. „Fitch“ sumažino „Bank of America“ (nuo AA- iki A), „Barclays“ (nuo AA- iki A), „BNP Paribas“ (nuo AA- iki A+), „Credit Suisse“ (nuo AA- iki A), „Deutsche Bank“ (nuo AA- iki A+) ir „Goldman Sachs“ (AA- iki A+).
Taip pat „Fitch“ paskelbė, kad gali sumažinti ir Europos investicijų banko bei Europos Tarybos plėtros banko aukščiausius AAA reitingus.
Kita agentūra „Moody’s“ anksčiau sumažino Prancūzijos bankų „Credit Agricole“ ir „BNP Paribas“ reitingus nuo Aa2 iki Aa3, o banko „Societe Generale“ reitingą – nuo Aa3 iki A1.
Reitingai mažinami dėl Europos skolų krizės bei rimtų sunkumų bankininkystės sektoriuje.