Lietuviai, latviai ir estai šiuo metu dar yra menkai pasirūpinę savo artimųjų gerove nelaimės atveju. Baltijos šalyse apie pusė gyventojų šeimų yra neapsidraudusios. Tai parodė „Swedbank“ atliktos apklausos rezultatai.
Absoliučia reikšme šis draudimo apsaugos trūkumas, angliškai vadinamas „Insurance gap“, siekia apie 25,6 mlrd. eurų, t.y. papildomai tokia suma gyventojai turėtų apsidrausti savo gyvybę.
„Kad suaugusio šeimos nario netekties atveju šeimos neužgriūtų finansiniai sunkumai ir būtų užtikrinamos minimalios (bent vienų metų dydžio) pajamos, kiekvienas iš šeimos maitintojų turėtų užtikrinti šį saugumą – turėti pakankamai santaupų, būti apdraudęs savo gyvybę. Būtina apsaugos suma apskaičiuojama sudedant turimus įsipareigojimus, 12 mėnesių darbo užmokestį ir iš gautos sumos atimant turimas santaupas ir turimą gyvybės draudimo sumą“, - sako UAB „Hansa gyvybės draudimas“ direktorius Mindaugas Jusius.
Pasak jo, reikalingos apsaugos dydis priklauso nuo pajamų augimo – kuo didesnės pajamos, tuo didesne suma šeimos maitintojai turėtų drausti savo gyvybę. Taip pat paskolų augimas – kuo daugiau šeima turi finansinių įsipareigojimų, tuo didesnė rizika šeimai jos maitintojo nelaimės atveju likti su didžiule paskolų našta.
„Swedbank“ trijose Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė ir kodėl gyventojai nepasirūpina gyvybės draudimu. Pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės nepasirūpina savo artimųjų saugumu, yra visiškai ne racionalios: informacijos ir laiko trūkumas, pasitikėjimo gyvybės draudimo kompanijomis trūkumas (ši priežastis yra „praeities palikimas“).
Nežiūrint to, didžioji gyventojų dauguma mano, kad gyvybės draudimas suteikia saugumo jausmą, kiekvienas imantis paskolą privalo būti apsidraudęs savo gyvybę, o taip pat šeimos maitintojai privalo turėti gyvybės draudimą. Tuo pačiu respondentai pripažįsta, kad visuomenė yra nepakankamai įvertinusi gyvybės draudimo svarbą.
Kita iš tyrimo duomenų pastebima tendencija, kad visose trijose Baltijos šalyse klientų poreikiai nėra skirtingi, visur supratimas apie poreikį užtikrinti saugumą savo šeimai yra analogiškas, ir 8 iš 10 apklaustųjų yra įsitikinę, jog gyvybės draudimas yra reikalingas, o didesnės gyvybės draudimo skvarbos (tuo pačiu ir didesnio gyventojų saugumo) užtikrinimui tereikia visai nedaug – gauti pasiūlymą iš paslaugos teikėjų, nes dauguma apklaustųjų teigia, jog neapsidraudžia vien todėl, kad trūksta informacijos, nėra apie tai susimąstę, arba mano jog tokios paslaugos yra labai brangios.
