Baltijos valstybėms 2009-ieji taps sunkiausio išbandymo metais, prognozuoja „Swedbank“ analitikai. Pirmo ketvirčio BVP smukimas 12,6% patvirtina blogiausias prognozes, tačiau pakankamai tiksliai atspindi pirmo ketvirčio įvykius Lietuvoje: drastišką valdžios išlaidų mažinimą, mokesčių reformą verslui, vietinio ir išorinio kapitalo trūkumą, mažėjantį vartojimą eksporto rinkose. Nors ateinančius porą ketvirčių tendencijos išsilaikys panašios, „Swedbank“ analitikai tikisi, kad ekonominė aplinka į metų pabaigą turėtų pradėti gerėti, ypač jei Vyriausybė imsis žadėto verslo sąlygų gerinimo.
„Akivaizdu, kad Lietuvos ekonomikai reikalinga reanimacija, o valdžios pastangos didinti biudžeto pajamas nedavė norimų vaisių. Nederėtų pamiršti, kad reguliuodama mokesčius ir išlaidas valstybė veikia šalies ūkio aplinką, ir šiandien atėjo laikas pradėti taikyti tokias priemones, siekiant paskatinti, o ne apriboti verslą. Taupymas jau seniai tapo būtina gyvenimo sąlyga, o pagrindiniu iššūkiu dabar yra verslo aplinkos gerinimas“, - sako „Swedbank Markets“ vadovas Lietuvoje Tomas Andrejauskas.
Manoma, kad dugną Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkiai pasieks 2009 metų pabaigoje arba 2010 metų pradžioje. „Swedbank“ analitikai skaičiuoja, kad pagal pagrindinius ekonomikos rodiklius Lietuva ir Estija tada atsidurs 2005-2006 metų lygyje, o Latvija kris iki lygio, kuris buvo prieš šalies stojimą į Europos Sąjungą.
„Tai, kas vyksta šiandien yra skausminga, tačiau kartu ir būtina, žvelgiant į ateitį. Galime sakyti, kad pasiekę dugną pagal produktyvumo lygį grįšime į 2006 metus, tačiau turėdami 3 metų patirtį, kuri, manau, nebeleis kartoti ankstesnių klaidų“, - sako T. Andrejauskas.
Mažos ir atviros Baltijos valstybių ekonomikos pradės atsigauti tik vėl augant pagrindinių šalių eksporto partnerių ekonomikoms, o didžiausias trijų regiono valstybių laukiantis iššūkis yra eksporto konkurencingumo atstatymas ir griežtas biudžeto deficito mažinimas, kurį turėtų vainikuoti euro įvedimas. Šios ir kitos prognozės pateikiamos naujausioje banko makroekonominių tendencijų apžvalgoje „Baltic Outlook“.
Lietuvos ekonomikos viltis – eksportas
„Swedbank“ analitikai perskaičiavo pagrindinius Lietuvos makroekonomikos rodiklius. Skaičiuojama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2009 metais smuks 13 proc. Ekonomikos kritimas tęsis ir 2010 metais, kai BVP, prognozuojama, smuks dar apie 3 proc.
„Pesimizmas ir neužtikrintumas dėl ateities labai stipriai veikia vidaus vartojimą, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis šalies ekonomikos variklis. Tačiau visuomenė baigia apsiprasti prie naujos aplinkos ir jungia žemesnę pavarą, kad galėtų pravažiuoti duobėtais dabartinių sąlygų keliais. Lietuva jau pademonstravo gebėjimą greitai prisitaikyti prie besikeičiančių ekonomikos sąlygų: žymiai mažėja išlaidos, dėl to galima didinti įmonių produktyvumą bei konkurencingumą eksporto rinkose. Tai yra labai svarbu, nes būtent eksportas gali padėti šaliai pristabdyti ekonomikos nuosmukį ir padėti tvirtą pagrindą atsigavimui“, - sako „Swedbank Markets“ vadovas Lietuvoje Tomas Andrejauskas.
„Ekonominis šokas, kurį šiandien patiria Lietuva ir kitos Baltijos valstybės, yra didesnis nei tikėjomės. Natūralu, kad labiausiai kenčia į vidaus vartojimą orientuotos sritys, į kurių plėtrą pastaruoju metu buvo investuota per daug kapitalo – tai nekilnojamasis turtas ir statyba, mažmeninė prekyba, transportas. Tačiau, apsivalymo procesas, kaip matome pagal pirmo ketvirčio duomenis, yra kur kas greitesnis, nei tikėjomės. Tai yra, stipriau kritęs ūkis turi geras galimybes greičiau atsigauti“, - pastebi T. Andrejauskas.
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad Lietuvos eksportas, per pirmuosius du šių metų mėnesius sumažėjęs 21,8 proc., jau patyrė pagrindinį smūgį, ir per 2009 metus jo apimtys sumažės ne daugiau nei 20 proc. Tuo tarpu importo apimtims šiemet prognozuojamas 25-30 proc. sumažėjimas.
„Toks disbalanso mažėjimas, manome, leis sušvelninti Lietuvos einamosios sąskaitos deficitą iki 3 proc. dar šiais metais, o tai sumažins šalies priklausomybę nuo skolinimosi tarptautinėse rinkose“, - sako T. Andrejauskas.
Pasak „Swedbank“ analitikų, viena svarbių Lietuvos ekonomikos problemų 2009-2010 metais bus augantis nedarbas. Prognozuojama, kad šiemet nedarbas šalyje pasieks 14,5 proc. (ankstesnė prognozė buvo 9,5 proc.), o 2010 metais – 16 proc. (ankstesnė prognozė – 10 proc.). Verslas yra priverstas mažinti darbo vietų skaičių, tą patį daro ir valstybė, o tai reiškia, kad per šiuos dvejus metus naujų bedarbių skaičius gali siekti apie 165 tūkstančius, o 2010-aisias, kai bus pasiektas nedarbo pikas, darbo šalyje gali neturėti apie 260 tūkstančių žmonių.
„Atvira Europos Sąjungos darbo rinka gali padėti sumažinti streso laipsnį mūsų darbo rinkoje. Mūsų darbo jėga Europoje vis dar išlieka gerokai pigesnė, nei Vakarų Europos šalyse, ir tai suteikia daugiau galimybių darbą Lietuvoje prarandantiems žmonėms. Tai yra vienas akivaizdžiausių narystės Europos Sąjungoje privalumų. Tačiau, kita vertus, tuo nereikėtų perdėtai džiaugtis, nes kai Lietuva pritrūksta darbo jėgos, susigrąžinti emigrantus iš užsienio yra nepaprastai sunku“, - sako T. Andrejauskas.
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad realus darbo užmokestis Lietuvoje šiemet sumažės apie 10 proc., ir dar 5 proc. – 2010 metais. Infliacija šalyje toliau mažės, tačiau vartotojų kainų indeksas dėl administracinių sprendimų – PVM centriniam šildymo pakilimui nuo 5 iki 19 proc. 2009 metų rudenį ir prognozuojamo elektros kainų kilimo 2010 metais, uždarius Ignalinos atominę elektrinę – augs. 2009 metais Lietuvoje numatoma 5 proc., o 2010 m. laukiama 2 proc. infliacijos.
Latvija grįš į 2004 metus
Latvijos BVP, pasak „Swedbank“ analitikų, šiais metais sumažės 15 proc., o 2010 m. – dar 4 proc. 20 procentų 2008 metais jau kritęs šalies vidaus vartojimas šiemet sumažės dar penktadaliu, o 2010 metais – dešimtadaliu.
„Kitais metais, kai Baltijos valstybės pasieks ekonomikos duobės dugną, Latvija atsidurs 2003-2004 metų, tai yra stojimo į Europos Sąjungą išvakarių, lygyje. Prognozuojame, kad nedarbas šalyje 2010 metais sieks apie 20 proc.“, - sako „Swedbank Markets“ vadovas Lietuvoje.
Estijoje augimas galimas 2010 metais
Estijai „Swedbank“ analitikai numato du galimus vystimosi scenarijus. Pagal optimistinį šalies ekonomika 2009 metais trauksis 7-9 proc. ir jau 2010 metais sulauks nedidelio augimo, o pagal pesimistinį – ekonomikos mažėjimas šiemet sieks 10-12 proc., o 2010 metais šalies BVP trauksis dar 3-5 proc.
Dėl krentančio vartojimo mažėjant importo apimtims sparčiau nei eksportui, Estijos einamosios sąskaitos deficitas dar šiais metais turėtų virsti nedideliu perviršiu, o 2009 ir 2010 metais vartotojų kainų indeksas šalyje mažės ir Estija susidurs su defliacija.
Valstybėms – išlaidų mažinimo iššūkis
„Swedbank“ analitikai pastebi, kad visų trijų Baltijos šalių Vyriausybių jau artimiausiu metu laukia itin sudėtingi biudžeto deficito mažinimo sprendimai.
„Manome, kad optimaliausias kelias Lietuvai yra kaip galima greitesnis euro įvedimas. Dabartinėje situacijoje atitikti biudžeto deficito ir infliacijos Mastrichto kriterijus bus labai sunku, tačiau, tinkamai valdant situaciją, tai gali tapti įmanoma 2010 metais. Dėl to valstybė turi imtis žingsnių, kurie leistų sumažinti biudžeto deficitą iki Europos Sąjungos reikalaujamų 3 proc. Šis žingsnis yra labai svarbus ne tik kalbant apie perėjimą prie euro Lietuvoje, bet ir dėl kitų priežasčių – pirmiausia, išaugusių skolintų pinigų, kuriais reikėtų dengti deficitą, kainos“, - sako „Swedbank Markets“ vadovas Lietuvoje T. Andrejauskas.
Mažinti biudžeto deficitą, pasak „Swedbank“ analitikų, yra dar svarbiau Latvijai, kuri iš visų Baltijos valstybių šiuo metu susiduria su didžiausiais ekonomikos sunkumais.
„Visos mūsų prognozės Latvijai yra pateiktos atsižvelgiant į tai, kad šalis gaus visą suderėta TVF ir kitų donorų pagalbą, tačiau Latvija turi imtis itin skubių ir radikalių sprendimų ir iki 5 proc. sumažinti biudžeto deficitą“, - sako T. Andrejauskas.
Mažinti valstybės išlaidas reikės ir Estijai, kuri, pasak „Swedbank“ specialistų, vis dar išlaiko neblogas galimybes jau 2011 metais įsivesti eurą.
Pirminiais duomenimis, Estijos biudžeto deficitas 2008 metais buvo 2,97 proc. ir šalis techniškai dar gali suspėti nuo 2011 metų sausio pirmosios įsivesti eurą, tačiau estams irgi reikės mažinti biudžeto išlaidas, nes, nesiėmus šio žingsnio, rugsėjį, kai bus vykdomas antrasis biudžeto duomenų patikrinimas, deficitas siektų 3,4 proc., teigiama šiandien pristatomame „Swedbank“ leidinyje „Baltic Outlook“.
